Kauno valdininkai 2008-ųjų pabaigoje iškilaus istorinio statinio papėdėje įsivaizdavo surentę ne mažiau reikšmingą kūrinį, kuris taps vienu miesto simbolių. Ne dėl išskirtinių formų ar savybių, o dėl kainos.
Kauno valdžia prieš dešimtmetį pastatė vadinamąjį auksinį tualetą, kuriam išleido net 153 tūkst. eurų.
Tiek pinigų nepagailėta jūriniame konteineryje įkurdintai tupyklai, kuri per dešimtmetį ne tik nušiuro, bet ir surūdijo.
Jeigu iššvaistytus eurus paverstume į talerius ar denarus, Kauno pilį puldinėję kryžiuočiai negalėtų patikėti, kiek kariškos amunicijos būtų galima nusipirkti už tokią krūvą pinigų.
Auksinis tualetas tapo sunkiai įveikiama kliūtimi netgi Kauno merui V.Matijošaičiui, kuris jau pagarsėjo ryžtingais sprendimais atsikratant praeities vaiduoklių.
Bet išskirtiniam tualetui, atrodo, išmušė paskutinė valanda.
Dar vakar už 29 euro centus buvo galima aplankyti šią įžymybę, o trečiadienį statinio įprastoje vietoje turėtų nebelikti – jis bus nukeltas.
Tiesa, sumokėjus tą patį mokestį galima aplankyti šalimais įrengtą visą parą veikiantį tualetą, kurio statyba kainavo tris kartus pigiau.
Kauno valdžia sumanė miesto gėda tapusį tualetą parduoti aukcione ir bent tokiu būdu sugrąžinti lėšų į miesto biudžetą.
Didelio uždarbio tikėtis tikriausiai neverta, nes tiesiausias kelias šiam apgailėtinos istorijos objektui – į metalo laužo supirktuvę.
Žinoma, auksinio tualeto statybas laiminę Kauno valdininkai galėtų ryžtis neregėtam žygdarbiui – dalyvauti šiame aukcione ir bent iš dalies išpirkti savo nuodėmes.
Jie turbūt nesunkiai nurungtų kitus pretendentus, o tada liktų tik parinkti naują vietą auksiniam tualetui.
