Renovacijos tempai Vilniuje – vieni lėčiausių
Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) duomenimis, per paskutinius penkerius ar šešerius metus Vilniuje buvo renovuoti vos 179 daugiabučiai. Nepaisant to, tai tėra 2,64 proc. nuo visų pastatų, kuriems reikalingi atnaujinimo darbai.
Tokie skaičiai didžiausiam šalies miestui, pasak ministro ir kandidato į Vilniaus miesto merus, yra gerokai per maži. „Pagal renovuojamų daugiabučių procentą, Vilnius yra tarp labiausiai atsiliekančių Lietuvos miestų. Daugiau nei 4700 sostinės daugiabučių yra reikalinga renovacija“, – tvirtina V. Sinkevičius ir palyginimui pateikia kitų savivaldybių skaičius: Druskininkuose ir Ignalinoje atitinkamai buvo renovuota apie 43 proc. ir 30 proc. daugiabučių.
Lukas Savickas, LVŽS kandidatas į Vilniaus miesto tarybą ir Ministro Pirmininko patarėjas, teigia, kad per metus Vilniaus miesto savivaldybė vidutiniškai renovuoja apie 30 daugiabučių. „Matant, kiek yra renovuotinų daugiabučių Vilniuje, ir tai, kokiais tempais yra vykdomi darbai, visus pastatus renovuoti užtruktų daugiau nei 100 metų. Tokia situacija yra nepriimtina, todėl būtina kuo greičiau spręsti susidariusią problemą“, – skaičiavimus pateikia L. Savickas.
Pavienių namų renovaciją turi keisti kvartalinė
Viena didžiausių problemų, susijusių su senais Vilniaus pastatais, yra žemas kokybės ir energinio efektyvumo santykis. Pasak V. Sinkevičiaus, vilniečiai vis dar sumoka per dideles šildymo sąskaitas, o šią problemą spręsti padėtų renovacija.
BETA užsakymu atlikto tyrimo duomenys atskleidžia, kad po namo atnaujinimo vidutinis energijos suvartojimas sumažėjo vidutiniškai 60,7 proc. Renovuotuose daugiabučiuose gyvenančių asmenų apklausa rodo, kad net 82 proc. žmonių patyrė mažesnes būsto šildymo išlaidas.
Vis tik, V. Sinkevičiaus įsitikinimu, pavienės namų renovacijos neužtenka – mikrorajonams būtini didesnio masto sprendimai. „Savo programoje pateikiame kvartalinės renovacijos viziją. Tai ne tik daugiabučio renovacija, bet ir viso kvartalo infrastruktūros bei aplinkos sutvarkymas – kiemai, apšvietimas, žaidimų aikštelės, parkavimo vietos“, – aiškina V. Sinkevičius.
Didelio masto namų grupės ir jų aplinkos atnaujinimas, L. Savicko teigimu, glaudžiai susijęs su aukštesne gyventojų gyvenimo kokybe. „Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų kriterijų, kurį renovacija išskiria iš kitų faktorių. 85 proc. gyventojų, kurių namai buvo renovuoti, pažymi, kad jų gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo, – vardija kandidatas į Vilniaus miesto tarybą. – Šiandien vilnietis, kuris dirba globaliame paslaugų centre, kuria pačius inovatyviausius produktus, deja, namo grįžta per suskilusias plyteles, per nesutvarkytus kiemus ir laiptinę, kuri dažnai yra net neapšviesta. Sutvarkytas apšvietimas, takeliai, žaidimo aikštelės, laisvalaikio erdvės yra tai, kas pakelia žmogaus gyvenimo kokybę.“
Galimybę skatinti ir vykdyti kvartalinę renovaciją, L. Savicko teigimu, šiuo metu turi visos savivaldybės. Dėl pasikeitusios tvarkos atskirų kvotų savivaldybėms nebeliko, o pirmenybė teikiama tiems projektams, kurie įgyvendina kvartalinę renovacija ar kelia ambicingesnius pastatų energinio efektyvumo tiklslus. „Vilniaus miesto savivaldybė praleido progą aiškiai apibrėžti, kad kvartalų renovacija yra miesto prioritetas, ir galimybę tam skirti papildomą eilutę miesto biudžete, kad savivaldybės lėšomis būtų sutvarkyta aplinka – žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelės, požeminė infrastruktūra“, – sako specialistas.
Su tuo sutinka ir V. Sinkevičius, kurio įsitikinimu, valstybė suteikia visas priemones vykdyti ir įgyvendinti didelio masto namų grupės renovaciją, tačiau tam būtinas savivaldybės įsitraukimas: „Kad renovacija būtų patrauklesnė gyventojams, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų skirti papildomų lėšų tiek gyventojams su kvartaline renovacija ir visais procesais supažindinti, – nes dokumentacija yra vienas iš sudėtingiausių aspektų, – tiek daliai gyventojų kaštų padengti“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras.
Būtent kvartalinės renovacijos atsiradimas tarp svarbiausių miesto prioritetų, pasak V. Sinkevičiaus, ir yra LVŽS partijos tikslas. „Kartu su aplinkos ministerija ir jai pavaldžiomis įstaigomis, panaudojant ES lėšas, galima būtų užtikrinti, kad projektų skaičius išaugtų bent 3–4 kartus per metus“, – sako kandidatas į Vilniaus merus.
Darbų kokybei užtikrinti būtina kontrolė
Kalbėdamas tiek apie renovaciją, tiek ir kelių asfaltavimą Vilniuje, V. Sinkevičius pabrėžia ir dar vieną problemą – blogą darbų kokybę.
„Vilniečiai dažnai nusivilia jų rajone, gatvėje ar kieme atliktais darbais. Galbūt savivaldybės planai ir būna geri, bet kokybė išties apgailėtina, pavyzdžiui, plytelės tuoj pat trupa, jas reikia keisti, atsiranda papildomi darbai ir išlaidos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras.
Kandidato siūlymu, siekiant užtikrinti darbų kokybę, būtina įkurti specialų padalinį Vilniaus miesto savivaldybėje, kuris dirbtų su rangovais. „Šis padalinys pirmiausia turėtų būti atskaitingas administracijos direktoriui. Nemažiau atsakingas už rangovų darbą turėtų būti ir meras, kuris privalėtų prisiimti atsakomybę bei suprasti, kas iš tiesų yra daroma, ir kodėl plytelės, kurios buvo ką tik sudėtos, jau trupa“, – sako V. Sinkevičius.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės kampanijos sąskaitos.
