Mažėja Vilniaus miesto įsiskolinimas, didėjanti dalis vilniečių uždirba virš 1000 eurų per mėnesį, kas trečias kūdikis Lietuvoje gimsta Vilniuje. Tikrai būtų galima rasti dar ne vieną pavyzdį, kad Vilnius nestovi vietoje. Jis auga.
Tačiau užduokite, prašau, sau klausimą: ar to mums, vilniečiams, užtenka? Ar tikrai jaučiate ir matote, kad, kaip teigia šiuo metu miestą valdantieji, „dešimtmečiais nespręstos problemos virsta miesto privalumais“? Prisipažįstu, kad bent jau aš to nei jaučiu, nei matau. Miestas auga, bet auga ir jo bėdos.
Žinome apie globalios karjeros galimybes, apie puikias tarptautines iniciatyvas, tačiau moderniausiuose biuruose besidarbuojantys vilniečiai gyvena vis dar nerenovuotuose sovietiniuose daugiabučiuose, grįžta į juos duobėtais ir purvinais kiemais. Jaučiame išskirtinę gyvenimo kokybę, tačiau dar tikrai per daug mums brangaus laiko tuščiai praleidžiame transporto spūstyse, o daliai visuomenės miestas yra absoliučiai nepritaikytas.
Girdime apie pasaulines inovacijas kuriančius vilniečius, tačiau bene vieninteliame Vilniuje strigo „vaiko pinigų“ išmokos, o prašymų bylos buvo archyvuojamos vis dar popieriniu būdu.
Visi norėtume, kad Vilnius būtų patraukliausias ir patogiausias miestas kiekvienam savo gyventojui. To tikrai noriu ir aš. Šiuose rinkimuose girdime daug skrajojančių pažadų ir vizijų. Girdime daugelio kandidatų beriamas naujas idėjas Vilniui: nuo tramvajaus, išgelbėsiančio nuo spūsčių, iki buvimo „geriausiu meru“.
Esu įsitikinęs, kad šiandien Vilniui reikia ne naujų pažadų, lozungų ar šūkių. Jei iš tiesų norime, kad Vilnius būtų patraukliausias ir patogiausias miestas mums, visų pirma turime pagaliau susitvarkyti su įsisenėjusiomis problemomis.
Dirbdamas Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio komandoje įsitikinau – esminiams pokyčiams kelius atveria stipri lyderystė ir į rezultatus orientuota komanda. Per dvejus metus įtvirtinome Lietuvą kaip vieną konkurencingiausių šalių Europos Sąjungoje; įdiegėme projektų valdymo praktikas viešajame sektoriuje; parengėme ir pradėjome realizuoti šešių Lietuvai būtinų struktūrinių reformų paketą.
Švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, mokesčių, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų struktūrinės reformos įgyvendina 14 iš 18 tarptautinių institucijų rekomendacijų Lietuvai, šalies bendrasis vidaus produktas vidutiniu laikotarpiu turėtų padidėti virš 1,2 mlrd. Eurų, o iki 2025 m. bus sukurta apie 26 tūkst. darbo vietų.
Tai sprendimai, kurie kuria prielaidas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu iš Europos Sąjungos šalių vidutiniokių peršokti į šalis-lyderes. Tai yra tokie sprendimai, kurie šiandien reikalingi Vilniui. Kandidatas į Vilniaus miesto merus Virginijus Sinkevičius ir komanda, su kuria kartu kandidatuoju į Vilniaus miesto tarybą, yra komanda, galinti ir gebanti įgyvendinti būtinus pokyčius.
Ne tuos pokyčius, kurie bus naudingi papuošti reklamines skrajutes, siekiant laimėti kitus rinkimus. Turiu omenyje tuos pokyčius, kurie jau seniai turėjo būti įgyvendinti. Tai sprendimai, kurie gali būti nepopuliarūs, tačiau yra būtini, norint pakeisti esamą situaciją iš esmės ir realizuoti Vilniaus potencialą. Tai pokyčiai, įtvirtinantys Vilnių kaip patogų, augantį ir efektyvų miestą.
Patogus Vilnius
Patogus Vilnius – tai miestas, kuriame gyventojai nešvaisto savo laiko eismo spūstyse ar laukdami vėluojančio viešojo transporto, kuriame būtiniausios paslaugos yra pasiekiamos pėsčiomis, kuris yra draugiškas ekologiškoms transporto priemonėms, kuriame gyventojai gyvena renovuotuose bei efektyviuose daugiabučiuose.
Tam, kad Vilnius iš tikrųjų taptų patogiu miestu kiekvienam gyventojui, turime visų pirma susitvarkyti su dviem pagrindiniais iššūkiais – beprasmiškai daug vilniečių laiko ir pinigų eikvojančia transporto sistema ir neūkišku miesto vystymu.
Pradėkime nuo pirmojo. Transporto spūstyse vilnietis vidutiniškai praleidžia net 136 val. per metus, t. y. beveik 6 paros arba net 17 darbo dienų, kurių kiekvienas vilnietis netenka kasmet. Toliau nekontroliuojant Vilniaus miesto plėtros ir nevaldant transporto priemonių judėjimo didės eismo spūstys, triukšmas, oro tarša, mažės saugumas. Tam, kad situacija keistųsi iš esmės, pagrindinį dėmesį skirsime viešojo transporto patogumo bei prieinamumo visiems vilniečiams užtikrinimui, pažangiausių eismo valdymo sistemų įdiegimui, miesto „mikromobilumo“ vystymui ir Vilniaus miesto teritorijos kompaktiškumo išlaikymui.
Sieksime užtikrinti, kad viešasis transportas būtų patogus kiekvienam vilniečiui, o stotelės – pasiekiamos greitai. Imsimės reikalingų sprendimų, kad viešojo transporto stotelė kiekvienam vilniečiui būtų pasiekiama per 5 minutes pėsčiomis, kad nepunktualūs viešojo eismo reisai būtų sumažinti per pusę, o daugelyje Vilniaus miesto teritorijų ne rečiau negu keturis kartus per valandą atvyktų viešojo transporto priemonė.
Numatysime nemokamą viešąjį transportą senjorams, moksleiviams ir neįgaliesiems. Taip pat užtikrinsime, kad visos viešojo transporto priemonės būtų pritaikytos šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms su negalia.
Jeigu miesto plėtra vyksta atsitiktinai ir nekontroliuojamai, net ir pažangiausios eismo valdymo sistemos neišgelbės mūsų nuo eismo spūsčių. Miestas auga ir turi augti, tačiau tuo pačiu, turime išlaikyti miesto teritorijos kompaktiškumą.
Todėl imsimės reikiamų sprendimų, kad darbas, darželis, mokykla, vaistinė, parduotuvė, sveikatos įstaiga ir laisvalaikio praleidimo vietos būti kuo arčiau namų ir būtų nesunkiai pasiekiamos per 10 minučių pėsčiomis arba viešuoju transportu.
Didžioji dauguma miesto gyventojų vis dar gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, kurie ne tik nepuošia miesto, bet taip pat žiemos metu dėl prasto energetinio efektyvumo nepagaili gyventojų piniginių.
Akivaizdu, kad Vilniaus miesto daugiabučių renovavimo tempai yra netoleruotini. 2018 m. nepateikta nė viena kvartalinės renovacijos paraiška, Vilniaus miesto savivaldybė dar nėra pasitvirtinusi kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos, nors pusė šalies savivaldybių jau turi parengusios ir patvirtinusios tokias programas.
Todėl aktyviai įgyvendinsime Vilniaus kvartalų kompleksinį tvarkymą ir energinio efektyvumo didinimo programas, derinant namų renovaciją bei poilsio ir sporto zonų, vaikų žaidimų aikštelių, daugiabučių namų kiemų tvarkymą bei automobilių stovėjimo vietų įrengimą.
Augantis Vilnius
Augantis Vilnius – tai miestas, kuris traukia žmones čia vystyti savo verslą, kuris vilioja galimybėmis daryti globalią karjerą, kuriame kuriamos ir pritaikomos globalios inovacijos, kurio švietimo ir kitos paslaugos – draugiškos grįžtantiems ir atvykstantiems su šeimomis.
Per dvejus metus darbo šioje Vyriausybėje pavyko įtvirtinti Lietuvą kaip vieną konkurencingiausių šalių Europos Sąjungoje, konkurencingiausią mūsų regione. Jeigu per tokį trumpą laiką pavyko pasiekti tokius rezultatus valstybės lygiu, Vilnius tikrai gali dar daugiau. Norėdami įtvirtinti Vilnių kaip dažnai augantį miestą, turime pasiekti, kad Vilnius taptų patraukliausiu miestu mūsų regione ne tik dirbti, bet ir kurti verslą.
Skirsime prioritetinį dėmesį technologijų ir socialinių inovacijų diegimu pagrįstą didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimui. Siekdami šio tikslo inicijuosime Vilniaus miesto ekonominės plėtros specializacijos ir ekonominės strategijos parengimą. Riboti miesto resursai bus naudojami kryptingai, strateginius ekonominius tikslus integruojant švietimo sistemos bei verslo aplinkos infrastruktūros vystymu.
Kryptingai mažinsime kliūtis verslo steigimui bei vystymui, savivaldybės institucijų verslo aptarnavimą perorientuosime į konsultavimo paslaugų teikimą, užtikrinsime galimybes daugelį verslui aktualių procedūrų atlikti „vieno langelio“ principu ir užsienio kalba.
Siekdami užtikrinti galimybes į Vilnių pritraukti ne tik paslaugų centrus, bet ir stambias gamybos investicijas, įsteigsime Pramonės parką ir įdiegsime būtiną infrastruktūrą. Mieste vystysime tris aukštųjų technologijų parkus: lazerių technologijų – Dvarčionyse, informacinių technologijų – Visoriuose, gyvybės mokslų – Santariškėse.
Pagrindinis investicinės aplinkos veiksnys – konkurencingi žmogiškieji ištekliai. Todėl dėmesį sutelksime globaliems iššūkiams būtinų kompetencijų ugdymo priemonių įgyvendinimui.
Remdamiesi parengta miesto ekonomine specializacija, įsteigsime stipendijų fondą aktualioms miesto ekonomikai studijoms, vystysime finansines paskatas reikiamiems dėstytojams pritraukti ir skatinsime įmones išleisti darbuotojus vesti praktinius užsiėmimus. Papildomą finansavimą numatysime inžinerinio ugdymo, robotikos, informacinių technologijų bei programavimo klasių steigimui, įsteigsime neformalaus „STEM“ būrelių krepšelį.
Imsimės būtinų priemonių, kad Vilnius taptų miestu, draugišku ne tik grįžtantiems, bet ir atvykstantiems. Užtikrinsime pagalbą sugrįžtantiems iš emigracijos vaikams siekiant jų sėkmingos integracijos į švietimo sistemą.
Taip pat numatysime, kad mieste teikiamos paslaugos, susijusios su švietimu, būtų pritaikytos atvykstantiems į Vilnių gyventi užsienio piliečiams, jiems teiksime informaciją apie švietimo sistemą, mokinių registravimą ir kitas su švietimu susijusias paslaugas anglų ir kitomis užsienio kalbomis.
Suteiksime galimybes lavinti lietuvių kalbos žinias atvykusiems gyventi į Vilnių užsieniečiams bei sugrįžusiems iš emigracijos Lietuvos piliečiams ar diasporos atstovams. Šiems tikslams pasiekti įsteigsime tam skirtą padalinį arba atskirą agentūrą, kuri „vieno langelio“ principu aptarnautų grįžtančius Lietuvos piliečius ir atvykstančius užsieniečius.
Efektyvus Vilnius
Efektyvus Vilnius – tai miestas, kurio stiprybė yra įgalintos bendruomenės, kuriame viešosios paslaugos prieinamos kiekvienam, kurio įstaigos orientuotos į rezultatą, o viešieji finansai naudojami efektyviai ir skaidriai.
Tam, kad Vilnius iš tikrųjų taptų efektyviu miestu, turime pasiekti esminių pokyčių miesto bendruomenių įgalinimo, išmanių miesto valdymo sprendimų taikymo ir savivaldybės bei pavaldžių įstaigų veiklos optimizavimo srityse.
Stiprios ir įgalintos bendruomenės yra optimalių ir tvarių sprendimų pagrindas. Savivaldybės ir miesto bendruomenių santykiai turi būti grįsti apibusiu pasitikėjimu. Todėl kasmet miesto gyventojams sudarysime galimybę tiesiogiai paskirstyti iki 300 tūkst. eur savo bendruomenių poreikiams tenkinti.
Taip pat organizuosime atviras Išmaniojo miesto dirbtuves, atversime duomenis visuomenei, siekdami paskatinti kurti inovatyvius verslus bei sprendimus Vilniui.
Vilniuje įsisteigusios įmonės, startuoliai bei jų darbuotojai jau šiandien kuria naujausiomis technologijomis grįstas inovacijas (nuo lazerių iki biotechnologijų), tačiau didelė dalis mieste pritaikytinų naujovių lieka nepritaikytos.
Todėl skatinsime technologinių sprendimų naudojimą skirtinguose sektoriuose – švietime, sveikatos priežiūroje, miesto administravime, susisiekime ir aplinkos apsaugoje. Diegsime energiją taupantį miesto apšvietimą, išmaniuosius sprendimus efektyvesniam komunalinių paslaugų valdymui ir kt. Siekdami įgyvendinti šiuos sprendimus, didinsime privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą.
Taip pat skaitmenizuosime viešąsias paslaugas, jos taps lengviau ir patogiau pasiekiamos miesto gyventojams, joms pritaikysime kokybės vadybos metodus.
Tam, kad daugelis įvardintų miestui būtinų sprendimų taptų realybe, diegsime naujus šiuolaikiškus vadovavimo ir darbų valdymo standartus. Vadovaudamiesi Vyriausybės įgyvendinamomis projektų valdymo praktikomis viešajame sektoriuje, įdiegsime savivaldybės ir pavaldžių įstaigų projektų valdymų standartą ir tarnybą.
Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžiose įstaigose įdiegsime kokybės vadybos praktikas, siekdami efektyvinti įstaigų darbą, skatinsime efektyvų viešųjų finansų naudojimą ir biurokratinio aparato mažinimą. Didelį dėmesį skirsime savivaldybės skaidrumo klausimams.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės kampanijos sąskaitos.
