Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu – įtariami trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, pranešė Prezidentūra. Šie asmenys yra sulaikyti. Visi sulaikyti teisėjai turi didelę 24–37 metų darbo patirtį.
Pirmasis trečiadienio popietę į Vilniaus miesto apylinkės teismą atvesdintas ir apkalaustas advokatas Aivaras Siurblys.
Trečiadienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus plačiau pakomentavo šiandien praneštą išskirtinį ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto korupcijos teismų sistemoje.
„Šiandien norėtume pranešti apie iš tiesų išskirtinį, didelio masto ikiteisminį tyrimą, kurį atlieka STT ir Generalinė prokuratūra, dėl stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje. Šiandien ryte buvo sulaikyti 26 asmenys“, – sakė generalinis prokuroras.
„Mes matome, kad veikia tam tikra sistema“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E.Pašilis.
STT vadovas Ž.Bartkus sakė, kad šiuo metu atliekamos kratos. „Yra atliekama daugiau kaip šimtas kratų. Jau sulaikyti 26 asmenys, jie yra įvairūs – ir teisėjai, advokatai“, – sakė jis.
„Kyšių sumos fiksuotos įvairios – nuo 1 tūkstančio eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkstančių eurų. Kokios bylos? Labai įvairios – administracinės, civilinės, baudžiamosios bylos“, – kalbėjo STT vadovas.
„Buvo ir bylų, kuriose buvo korupciniu būdu sprendžiamas likimas, kai pati byla yra dėl korupcijos“, – sakė Ž.Bartkus. Kaip vieną iš jų STT vadovas įvardijo ir Vijūnėlės dvaro bylą.
„Nuo pat ryto, kai buvo paskelbti prezidentės dekretai dėl įgaliojimų stabdymo ir leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teisėjai buvo sulaikyti. Mes turime 48 valandas laikino sulaikymo. O toliau prokuroras spręs, kokią kardomąją priemonę pasirinkti“, – sakė STT vadovas.
„Nereikėtų šiandien galvoti, kad visi teismai ir teisėjai yra korumpuoti. Lietuva yra pajėgi teisingumą vykdyti. Tikimės, kad sprendimai bus principiniai, ir bus tų teisėjų, kurie galės priimti nešališką sprendimą“, – sakė Ž.Bartkus.
Jis sakė, kad bus prašoma ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko neliečiamybės panaikinimo.
Įtariama, kad sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų. Anot prokuratūros, konkretūs kyšiai svyravo nuo vieno tūkstančio iki 100 tūkst. eurų.
Pagal Konstituciją, leidimą patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę duoda Seimas, o kai nėra Seimo sesijų – prezidentas.
„Teisėsaugos tyrimas atskleidė korupcinį tinklą, kurio gijos driekėsi per teismus ir advokatūrą. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis mano abiejų prezidentavimo kadencijų prioritetas. Nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu. Tikiu, kad teisėsaugai ir ateityje užteks drąsos veikti savarankiškai ir atsakingai, be jokių išlygų kovoti su sunkiausiomis korupcijos formomis“, – trečiadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime sakė D. Grybauskaitė.
Dalyje teismų trečiadienio rytą teisėsauga atlieka procesinius veiksmus – kad pareigūnai lankosi patalpose, BNS patvirtino Vilniaus apylinkės teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovai.
Dėl minėtų teisėjų galbūt nusikalstamos veikos pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.
Dekretus dėl leidimo patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pasirašė antradienį. Jų įgaliojimai sustabdyti iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose vyksta suplanuoti procesiniai veiksmai, renkami tyrimui reikšmingi duomenys. Proceso veiksmuose dalyvauja daugiau nei šimtas STT, kitų institucijų pareigūnų, prokurorų, rašoma STT išplatintame pranešime spaudai.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja speciali Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.
Detalesnė informacija apie šį ikiteisminį tyrimą bus pranešta trečiadienį spaudos konferencijos metu.
Korupcija įtariami teisėjai – sistemos senbuviai, darbo vietos nekeitę dešimtmečius
Korupcijos byloje teisėsaugos sulaikyti teisėjai yra sistemos senbuviai, darbo vietos nekeitė dešimtmečiais ir paskutiniu metu nekopė karjeros laiptais. Jų darbo patirtis svyruoja nuo 24 iki 37 metų.
Trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas ir Konstantinas Gurinas šiame teisme dirbo daugiau nei 20 metų.
55 metų V. Kažys 1992–1995 metais dirbo tuometiniame Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, 1995–1999 metais nagrinėjo bylas Vilniaus apygardos teisme, o nuo 1999 metų pradėjo dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.
2002–2011 metais jis buvo Teisėjų garbės teismo nariu.
64 metų V. Bavėjanas iki 1994 metų dirbo prokuratūroje, 1994-1998 metais teisėjavo Lazdijų rajono apylinkės teisme. Iš čia 1998 metais jis perėjo dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą, nagrinėjo baudžiamąsias bylas.
65 metų Konstantinas Gurinas Lietuvos apeliaciniame teisme pradėjo dirbti nuo jo įkūrimo 1995 metais, nagrinėjo civilines bylas.
Prieš tai 1976-1978 metais jis dirbo vykdomajame komitete instruktoriumi, vėliau neilgai dirbo prokuratūroje, 1978-1982 metais Teisingumo ministerijoje ėjo vyr. konsultanto pareigas.
1982-1988 metais K. Gurinas pradėjo dirbti teisėju Vilniaus miesto Spalio rajone teisme, 1988-1994 metais buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš čia perėjo dirbti į Apeliacinį teismą.
60-metis Egidijus Laužikas jau 20 metų dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriuje, 1997-1999 metais jis dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme.
Jis buvo naujojo Civilinio proceso kodekso (CPK) projekto, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys, CPK priežiūros komiteto narys, CPK komentaro bendraautorius.
E. Laužikas taip pat užėmė pareigas ir Teisėjų taryboje, buvo jos ilgametis narys. 2010-2014 metais – pirmininko pavaduotojas, 2014-2016 metais ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.
59 metų Henrichas Jaglinskis Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 1995 metų, prieš tai jis metus dirbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
51 metų Arūnas Kaminskas teisininko karjerą pradėjo 1993 metais Konstituciniame Teisme, teisėjo padėjėju. Jis yra dirbęs tik dviejų pakopų teismuose. 1995 metais tapo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju, o nuo 2004 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
57 metų Gintaras Čekanauskas nuo 1999 metų dirba teisėju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose. Iki 2011 metų buvo šio teismo pirmininkas, 2006-2012 metais buvo Teisėjų tarybos nariu.
Anksčiau jis yra dirbęs policijoje, prokuratūroje, ėjo Prienų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Aštuntas įtariamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 62 metų R. Rainys šiame teisme jau dirba 26-erius metus.
Iki tol jis yra dirbęs prokuratūroje, Vilniaus miesto Spalio rajono vykdomajame komitete instruktoriumi, Statybos ministerijos spec. komunalinių objektų statybos valdyba, juriskonsultas, viršininko padėjėjas kadrų, buities, juridiniams klausimams.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus sako, kad šiuo atveju „atskleista sistema“, kyšiai mokėti už sprendimus tiek administracinėse, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose.
„Neužfiksavome nė vieno atvejo, kad būtų naujai į korupciją įtraukiamas teisėjas. Tai buvo žmonės, istoriškai tarpusavyje susiję, turintys didžiulį darbo stažą“, – teigė jis.
„Įdomu tai, kad bylos labai įvairios – administracinės, civilinės ir baudžiamosios bylos. Baudžiamosios bylos – tai ir bylos dėl rimtų, žiaurių, organizuoto nusikalstamumo grupių padarytų nusikaltimų, dėl kardomųjų priemonių skyrimo, paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Įdomu tai kad buvo ir bylų, kuriose korupciniu būdu buvo sprendžiamas bylos likimas, kai pati byla yra dėl korupcijos – mūsų STT tirtos korupcinės bylos“, – sakė Ž. Bartkus.
Taip pat sulaikyti penki advokatai – Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys ir Marius Navickas.
„Advokato kontoroje tiesiog vyko prekyba teisingumu“, – sakė E. Pašilis.
Tyrimui vadovauja penkių prokurorų grupė, trys prokurorai yra iš Generalinės prokuratūros, du iš – Vilniaus apygardos prokuratūros. Generalinės prokuratūros prokurorams bus suteiktas specialusis statusas.
STT vadovas Ž. Bartkus sako, kad atliekama operacija yra bene didžiausia tarnybos istorijoje, STT ir prokurorams talkina policija, iš viso dirba apie 100 pareigūnų.
Iš viso sulaikyti 26 asmenys.
Įtariamų teisėjų nagrinėtos bylos – garsios
2015 metais Apeliacinis teismas paskelbė pakeistą nuosprendį kauniečiui Henrikui Daktarui. V. Bavėjanas buvo vienas iš teisėjų kolegijos narių. Šiuo nuosprendžiu H. Daktaras buvo išteisintas dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo. Vėliau šį nuosprendį paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas.
2017 metais V. Bavėjanas ir kiti teisėjai paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį didžiausios šalyje vandens tiekimo įmonės „Vilniaus vandenys“ buvusiam generaliniam direktoriui Dariui Norkui. Taip pat išteisinti kiti šios įmonės darbuotojai bei bendrovės „Lukoil Baltija“ atstovas.
2017 metais Apeliacinio teismo teisėjų veiklą tikrinusi komisija nustatė, kad seksualinę prievartą patyrusio mažamečio apklausų metu Apeliaciniame teisme nebuvo užtikrinta, kad vaikas patirtų kuo mažesnį stresą. Šią bylą nagrinėjo Apeliacinio teismo teisėjai V. Kažys, Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas.
2013 metais Lietuvos apeliacinis teismas išteisino Airijos pilietį Michaelą Campbellą (Maiklą Kembelą), kuris buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme dėl rengimosi tiekti ginklus iš Lietuvos sukarintai grupuotei „Tikroji Airijos respublikonų armija“.
„Valstybės institucijos nepateikė įrodymų, paneigiančių teiginius, kad jis veikė išprovokuotas MI5 agentų“, – paskelbė V. Kažys.
Teisėjas Robertas Rainys buvo vienas iš teisėjų, nagrinėjusių prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl valstybės paslapties atskleidimo.
2016 metų gruodį R. Rainys paskelbė nuosprendį byloje dėl gimdymų priėmimo namuose. Viena moteris buvo nuteista, kita išteisinta. Vėliau Aukščiausiasis Teismas nuosprendį pakeitė išteisino abi moteris, tik kitais pagrindais, nei nurodė apylinkės teisėjas.
Pernai teisėjas R. Rainys dėl kurstymo prieš rusus išteisino Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąjį specialistą Darių Kielą. Vėliau apygardos teismas šią bylą grąžino nagrinėti dar kartą, nes jam surašytas nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų.
Vilniaus apygardos teismo vadovė: korupcijos tyrimas supurtė visą teismų sistemą
Kelių teismų vadovai trečiadienį pareiškė esantys sukrėsti po teisėsaugos pranešimų apie tyrimus dėl galimos korupcijos teismuose.
„Aš ir visas teismo kolektyvas esame sukrėsti šios žinios. Labai gaila, kad mūsų teismo teisėjo vardas minimas tokiame kontekste“, – išplatintame pranešime teigia Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė sakė, kad tyrimas supurtė visą teismų sistemą.
Pasak jos, po pasirodžiusios informacijos apie aštuonis teisėjus apimantį tyrimą „iškilo labai rimtų klausimų“ apie teisėjo moralę.
„Mūsų teismų bendruomenės prioritetas yra nepakantumas korupcijai ir teisėjo vardo žeminimui, todėl tokia informacija, kuri mus pasiekė iš žiniasklaidos, tikrai supurtė visą teismų sistemą“, – BNS trečiadienį sakė teismo vadovė.
„Teisingumui užtikrinti svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir teisėjo moralė ir šiandien mums iškilo labai rimtų klausimų. Žiūrėsime, stebėsime situaciją, tačiau bet kokiu atveju pagrindinis prioritetas išliks nepakantumas korupcijai“, – pridūrė ji.
J. Malijauskienė tvirtino, kad jos teismo darbuotojai netoleruoja ir ateityje netoleruos jokių korupcijos apraiškų.
L. Braždienė teigė, kad Vilniaus apygardos teisme dirbantis H. Jaglinskis yra vienas labiausiai patyrusių civilinių bylų teisėjų, o įtartino teisėjo elgesio ji nepastebėjusi.
Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė sakė, jog teisėjas A. Kaminskas šiuo metu nedirba ir detaliau situacijos nekomentavo.
Advokatūra teigia esanti susirūpinusi dėl pranešimų apie korupciją
Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis sako, kad advokatūra yra susirūpinusi dėl pranešimų, jog prokuratūra tiria teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą.
Pasak jo, jei įtarimai pasitvirtins, tai stipriai supurtys visą teisinę sistemą.
„Esame susirūpinę, advokatūra stebi procesą, ji nėra tolerantiška, jeigu advokatas yra įvykdęs neteisėtus veiksmus. Tai tikrai supurtanti informacija, viešai pateikta dėl teisėjų. Jeigu įtarimai pasitvirtins, tai vienas iš didžiausių supurtymų teisinės sistemos“, – BNS sakė M. Kukaitis.
Vėliau išplatintame pranešime Lietuvos advokatūra pažymi, kad vadovaujasi „pamatiniu konstituciniu principu – nekaltumo prezumpcija, taikomu kiekvienam asmeniui“.
„Visi esame matę ne vieną garsiai prasidėjusį ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo tyliai nutrauktas. Minimi asmenys yra nekalti, kol nėra įrodoma priešingai. Manome, kad bylos rezultatas – tai ne skambus pranešimas apie tyrimo pradžią, o tik galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas“, – sakoma Lietuvos advokatūros pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad „bet kokie advokato neteisėti veiksmai yra nesuderinami su advokato profesine veikla ir negali būti toleruojami“.
„Visai advokatų bendruomenei būtų skaudu, jei advokatas būtų taip šiurkščiai pamynęs esminius advokato veiklos ir etikos principus“, – sakoma Lietuvos advokatūros pranešime.
Sulaikytas ir buvęs R. Kurlianskio advokatas
Tyrime dėl korupcijos teismuose pareigūnai sulaikė penkis teisininkų bendruomenėje žinomus advokatus.
Tarp penkių įtariamųjų advokatų – buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas.
Nuo 1996 metų jis dirbo Vilniuje veikiančioje advokatų kontoroje Romualdas Mikliušas ir partneriai.
Per 23 metus savo darbo metus jis dalyvavo ne vienoje rezonansinėje byloje: atstovavo korupcijos byloje nuteistam tuometiniam Vilniaus vicemerui Romui Adomavičiui, buvusiam Vilniaus M. K. Čiurlionio gimnazijos kūno kultūros mokytojui Erikui Peteliui, nuteistam už mažamečio moksleivio tvirkinimą ir seksualinį prievartavimą, „Achemos“ protegavimo byloje teistam buvusiam Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui, tris policininkus ir du civilius avarijoje sužalojusiam Arnui Tumėnui.
R. Mikliušas taip pat atstovavo už kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio nužudymą nuteistam Karoliui Pociūnui, vieną didžiausių ir tragiškiausių gaisrų Vilniuje sukėlusiam Arturui Dailidei.
Advokatas Drąsutis Zagreckas 21 metus turi savo vardo advokato kontorą Vilniuje, 2013 metais jis atstovavo Rusijos piliečiui Dmitrijui Ustinovui, suimtasis buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms baudžiamajam persekiojimui.
2014 metais jis atstovavo didele narkotikų kontrabanda įtariamam Tadžikistano piliečiui Komildžanui Umarovui. Teismo paleistas į laisvę, užsienietis pasislėpė nuo teisėsaugos.
Pastaruoju metu D. Zagreckas atstovavo vienai kaltinamajai Lietuvos krepšinio federacijos byloje, pernai spalį Vilniaus apygardos teismas išteisino visus bylos kaltinamuosius.
Vilniuje nuo 2013 metų advokate dirbanti Giedrė Cimbolienė atstovauja narkotikų byloje nuteistam ir cigarečių kontrabandos byloje dar teisiamam vilniečiui Marjanui Taraškevičiui. Šioje byloje dar vieną kaltinamąjį gina advokatas D. Zagreckas.
Korupcijos byloje sulaikyti ir du klaipėdiečiai advokatai – Aivaras Surblys bei Marius Navickas.
A. Surblys pernai balandį buvo sulaikytas „Aro“ pareigūnų kaip įtariamasis byloje, planavus pasikėsinimą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato su organizuotu nusikalstamumu kovojančio padalinio vadovą ir prokurorą. Manyta, kad pagrindinė rengto pasikėsinimo priežastis – jų tarnybinės pareigos.
Tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtarimai advokatui panaikinti. Prokuratūra ir teismai ilgą laiką ginčijosi, ar gali būti tęsiamas šis tyrimas.
Vasario 8 dieną Lietuvos advokatūra paskelbė viešą kreipimąsi į generalinį prokurorą ir policijos generalinį komisarą dėl nepateisinamų prievartos veiksmų taikymo prieš advokatus.
