Bet juk ne vien plentais ar pinigais gyvas žmogus, gyventi jam norisi ir dvasingiau.
Tai va, prašom, dvasingiausia įmanoma dovana – referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Iš pradžių netgi norisi dvasingai persižegnoti: negi valdžia įtikėjo LEAN sistema, kurios pagrindas – naudojant mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę klientui?
Klientas čia būtume mes, piliečiai, didesnė vertė – kokybiškesni įstatymai, o mažesni ištekliai, manding, tai 121, o ne 141 žmogus Seime.
Aiman, galima nors skersai išilgai save išžegnoti, panašiais sumetimais net nekvepia. Čia tiesiog dar vienas primityvus iki kojinių skaudėjimo būdas įsiteikti prasčiausios prabos rinkėjams.
Tiems, kuriems visi ten, aukštai, yra vagys, Seimas apskritai velniai žino kam reikalingas ir kuriems ilgomis žiemos naktimis sapnuojasi šlubas vokietis kaip didžiausios tvarkos garantas.
Šiame pasiūlyme nerasi nieko nei apie Seimo narius aptarnaujančio personalo kokybę (o jai garantuoti irgi reikia investicijų), nei apie kažkokias protingas lubas pro Seimą lekiančiam naujų teisės aktų konvejeriui, nei apie kitus dalykus, nuo kurių gal ir atsirastų toji didesnė vertė.
Vietoj to – tiesiog išneškim iš Seimo plenarinių posėdžių salės dvidešimt kėdžių ir gyventi staiga taps gražiau, šviesiau ir sočiau. Kodėl? Todėl.
Bandant surasti šiek tiek rišlesnių argumentų šitam etatų mažinimui imama baksnoti į emigraciją.
Maždaug, žmonių Lietuvoje mažiau, tai ir atstovų jiems tiek nebereikia. Nors išvažiavusieji lyg ir pilietybės dar tik retas atsisakė, tad lyg ir nereikėtų iš jų atimti šio atstovavimo.
Kitas argumentas: va, pas latvius ir estus skaičiuojant proporcijomis parlamentai ne tokie gausūs, bet tai netrukdo jiems tvarkytis.
Nepaisant to, kad galima taip pat nesunkiai prirankioti toje pačioje Europoje apsčiai parlamentų, kuriuose proporcingai skaičiuojant narių gausiau nei mūsiškiame.
Dar vienas argumentas, labiausiai nutrauktas nuo lempos, – jei bus mažiau išdalijama Seimo mandatų, žmonės atsakingiau rinksis, todėl ir atsilupėlių populiacija Gedimino pr. 53 sumažės.
Šiaip tai būtų paprasčiau tiesiog ir dabar atsakingiau rinktis, tam jokio referendumo ir Konstitucijos keitimo nereikia, vien sveiko proto užtenka. O jeigu jo trūksta, gali nors ir kas antrą dieną po referendumą organizuoti, daugiau neatsiras.
Ir pagaliau argumentas, kuris išsitraukiamas kaip kozirinis tūzas, turėsiantis nutildyti visus mažatikius, – turint dvidešimt Seimo narių mažiau bus kažkiek sutaupyta.
Ir tai, beje, bus galima skubiai išleisti tempiant Žemės ūkio ministeriją iš Vilniaus į Kauną. Tai „tas ant to“ išeina, kaip pasakytų klasikai. Žodžiu, kad ir kaip vartysi, neįtikina.
O ir kaip gali įtikinti, jeigu labiausiai šis sumanymas primena ką tik minėtą ministerijos perkraustymą į Kauną.
Ten irgi visaip skaičiuojama, kiek visokio gėrio atsiras, – ir mažesnės sąnaudos patalpų nuomai, ir padidėjęs eismas geležinkeliu, ir autostrada, ir regiono suklestėjimas, ir kitokie aitvarai, jau susirikiavę žemam startui nešti gėrybes.
Nors iš esmės tai tik baldų perstumdymas šimtą kilometrų į Vakarus, neatsiliepsiantis nei ministerijos darbo turiniui, nei to turinio kokybei.
Todėl būtų racionaliausia labiausiai dėl šio Seimo mažinimo spirgantiems parlamentarams patarti: jeigu jums atrodo, kad jūsų ten per daug, kas jums draudžia patiems susimažinti jau dabar? Pačiu paprasčiausiu būdu, be referendumo ir Konstitucijos kaitaliojimų?
Tiesiog padėti mandatą ir tyliai išeiti. Altruistiškai murmant „mūsų buvo per daug“.
