„Ir ji (A. Bružaitė – BNS) turėtų išvažiuoti. Sąlygos visos sudarytos. Dar nuo vasaros buvo skirta truputėlį lėšų ir Panevėžio pataisos namai susitvarkė savo infrastruktūrą ir dabar ten galima laikyti kalėjimo režimu nuteistąjį iki gyvos galvos (...) Ji bus laikoma kamerų tipo patalpoje viena“, – teigė E. Jurkonis.
Anot jo, jau antradienį buvo iškelti 33 nuteistieji, kurie nubausti laisvės atėmimo bausmėmis už sunkius nusikaltimus, jų iš viso Lukiškėse buvo 52, taip pat Lukiškėse iš viso buvo kalinami ir 92 bausme iki gyvos galvos nuteisti kaliniai.
Pasak E. Jurkonio, tokio didelio masto kalinių iškeldinimo operacijos dar nebuvo. Viceministras primena, kad visiems nuteistiesiems, kurie dabar iškeliami iš Lukiškių, taikomas kalėjimo režimas.
„Tai reiškia, kad jie bus laikomi kamerų tipo patalpose ir talpinami į tokį patį režimą, koks buvo Lukiškėse. Čia nėra kalinimo sąlygų palengvinimas“, – sakė E. Jurkonis.
Preliminariai planuojama iki gyvos galvos nuteistus asmenis ir tuos, kuriems taikomas kalėjimo režimas, iškelti iki balandžio pirmos dienos. Tačiau kalėjime liks 26 iki gyvos galvos nuteisti asmenys, kurie turi darbą „Mūsų amatuose“ – šie kaliniai bus iškelti tada, kai bus sudarytos sąlygos jiems dirbti kitose įstaigose.
Kapelionas: nutraukiami kalinių ryšiai ir pagalbos programos
Su šiais nuteistaisiais daugiau kaip dešimtmetį dirbantis nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas brolis kunigas Arūnas Peškaitis sako esąs labai susirūpinęs dėl emocinės iškeliamų nuteistųjų būklės.
„Dalis žmonių yra labai sunkios būsenos, kuriems teko padėti: suicidinių minčių ir ne tik minčių, ir bandymų buvo. Man pačiam teko padėti ir kalėjimo psichologams. Ta skuba – bijau, kad jiems bus didžiulė trauminė patirtis. Kas bus su jais toliau? Aš klausiu, nes nežinau“, – BNS sakė kapelionas.
A. Peškaičio teigimu, iškeldinimas skubiai vykdomas kalėjime esant karantinui, todėl nei jis, nei savanoriai negali nuvykti bent atsisveikinti su nuteistaisiais, suteikti jiems emocinės pagalbos.
Lukiškėse nuteistiesiems ne tik buvo teikiama emocinė pagalba, tačiau ir veikė įvairūs užsiėmimai, kur jie mezgė, susitikdavo su menininkais ir užsiimdavo kitokia veikla, dalis jų dirbo. Kada emocinės pagalbos jie galės sulaukti naujose bausmės atlikimo vietose – neaišku.
„Su tais žmonėmis pradėta visa eilė reabilitacinių programų: ne tik savanoriai, bet ir pats kalėjimas turi reabilitacinių programų, jie turi socialinių ryšių. Dabar šie žmonės bus išmėtyti po atskirus pataisos namus. Kadangi jie yra nuteisti griežtu režimu, jie privalės gyventi gana uždarą gyvenimą“, – kalbėjo dvasininkas.
A. Peškaitis sakė, kad su juo telefonu susisiekė dalis nuteistųjų, kurie buvo labai susijaudinę ir sunerimę dėl savo ateities. Kai kurie jų apie numatomą perkėlimą sužinojo jo išvakarėse.
„Jie susirūpinę, jie šoke, panikoje“, – kalbėjo jis.
Dvasininko teigimu, Lukiškių iškeldinimas yra reikalingas, tačiau šie kaliniai turėtų būti perkeliami visi drauge, atsižvelgiant į susidariusias bendruomenes, suteikiant jiems galimybę išlaikyti socialinius ryšius ir tęsti pradėtas programas.
„Taip ir turėjo būti – kad perkels Lukiškių kalėjimą, bet dabar išbarstomi tie žmonės nežinia kur, nežinia kas su jais bus ir nežinia, kodėl to reikia taip staigiai“, – svarstė kapelionas.
Tačiau viceministras E. Jurkonis tikina, kad kalinių reabilitacijos programos nutraukiamos nebus.
„Aš manau, kad programos bus tęsiamos ir tai turės užtikrinti įstaigos, kurios gaus šitas nuteistųjų kategorijas. O vienareikšmiškai, kas liečia savanoriavimą, tai jis irgi įstaigose vyksta, ne tik Vilniuje. Žmonės iškeldinami ne už poliarinio rato. Logistiniai trikdžiai neturėtų būti dideli savanoriams, jeigu jie norės toliau savo globotiniams padėti“, – teigė E. Jurkonis.
Lukiškes iškels iki metų pabaigos
Iš viso kalėjime metų pradžioje buvo apie 600 kalinių ir suimtųjų.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius anksčiau yra sakęs, jog Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš Vilniaus miesto centro planuojama iškelti iki šių metų gruodžio 31 dienos, tai turėtų kainuoti iki 1,5 mln. eurų.
Lukiškių kalėjimo pastatus žadama perduoti Turto bankui.
Pastarasis gali turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui, daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas aukščiausias – nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.
