Taigi kandidatams į šiltas tarybos narių ar merų kėdes tenka sukti galvą, ką dar pažadėti rinkėjams, nes pažadai geriau valyti šaligatvius ar kelius jau nebeveiks.
Tiesa, pasirinkti yra iš ko, tereikia įdėmiai skaityti naujienas ir nesvaičioti apie aukštas materijas. Štai kad ir žiurkės, kurios užpuolė Vilnių. Sako, prie Geležinkelio stoties jos tiesiog kadrilius raito praeiviams po kojų.
Panelės klykia iš siaubo, vyresni vilniečiai piktinasi, nes žiurkės, kaip žinome, yra netvarkos ir nešvaros simbolis.
Tad į valdžios postą nusitaikęs partinis ar nepartinis kandidatas, viešai pasiryžęs su šiais bjauriais graužikais kovoti, galėtų plaukti ir į platesnius vandenis – kartu pažertų pažadų pagaliau sutramdyti atliekų vežėjus, kurie kelią link kai kurių konteinerių sostinėje užmiršo dar prieš Naujuosius metus.
Arba nelemtieji tymai, kurie kažkodėl irgi Vilnių užgriuvo.
Kandidatas, pažadėjęs užkirsti kelią pavojingai infekcijai, būtų ant rankų nešiojamas. O jeigu dar įtikinamai paaiškintų ir kaip išvengti gripo komplikacijų, sėkmė rinkimuose garantuota.
Dar vienas būdas užkariauti rinkėjų širdį – varvekliai, kurių artėjant pavasariui tik daugės. Pamenate nelaimingą atvejį, kai Vilniuje eidama į teatrą, nuo stogo nukritus ledo luitui, moteriškė ne spektaklį, o ligoninės palatą pamatė?
Varveklių daužytoju apsiskelbusiam kandidatui žmonės ir paplotų, ir kryžiuku pažymėtų jo pavardę biuletenyje.
Juk kas paprastam žemiškam rinkėjui kažkoks daugiafunkcis kompleksas, kurį kandidatas pažadės pastatyti po keleto metų? Arba kas miestiečiui ta žadama remontuoti užmiesčio gatvė, jeigu jis ja nevažinės?
