Šie metai Lietuvoje yra paskelbti Žemaitijos metais, nes šiemet sukanka 800 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Žemaitijos vardas.
Ta proga Stintų šventės vedėjas Nerijus Stasiulis sugalvojo visų Stintų šventės dalyvių paprašyti užrašyti 800 žemaitiškų žodžių, iš kurių būtų išrinktas pats „truopniausias“ – teisingas, patikimas žodis.
Tokiam palangiškio sumanymui pritarė ir Šiaulių universiteto docentas, mokslų daktaras kalbininkas Juozas Pabrėža, kuris neseniai išleistoje monografijoje „Žemaičių kalba ir rašyba“ moksliškai pagrindė, kad žemaičių tarmė yra ne tarmė, bet atskira kalba.
Kvietimas prisiminti senus ir jau primirštus žemaičių žodžius sudomino šimtus Stintų šventės dalyvių, kurie iš viso prirašė per tūkstantį žodžių.
Žmonės netgi laukė eilėje, kad galėtų prieiti prie dviejų metrų aukščio ir trijų metrų pločio stendų, ant kurių buvo rašomi žodžiai.
Žemaitiški žodžiai sudomino ir iš kitų šalies regionų atvykusius svečius – kai kuriems prireikė net vertėjo. Daugelis jų pirmą kartą susidūrė su žemaitišku žodžiu „apyzdaravis“ – taip žemaitiškai apibūdinamas vidutinio sudėjimo žmogus.
Anot N.Stasiulio, buvo ir tokių, kurie nežinojo Žemaitijoje paplitusių žodžių reikšmių: „druobynos“ – kopėčios, „apėntas“ – vėl, „pylė“ – antis.
Ypač nustebino vyresni žmonės, kurie prisiminė senuosius žemės ūkio padargų žemaitiškus pavadinimus. Kai kurie jų buvo negirdėti net žemaičių kalbos žinovams.
N.Stasiulio teigimu, nemažai žodžių kartojasi, nes atėję jų užrašyti neturėjo kantrybės perskaityti anksčiau paminėtų.
„Pagal pirminį sumanymą, iš Stintų šventėje parašytų žemaitiškų žodžių gražiausią turėjome išrinkti kartu su J.Pabrėža, bet jam pasiūliau tokio žodžio rinkimus atidėti iki metų pabaigos.
Šįmet įvairiuose miestuose dar bus nemažai Žemaitijos metams skirtų renginių. Tegu kiekviename jų žmonės užrašo po 800 žodžių. Šitaip gražiausią žodį bus išrinkusi visa Žemaitija“, – sakė N.Stasiulis.
