Daugumai konstitucinės teisės ir politinės erdvės ekspertų pasirodė, kad, net jei premjerą suerzino prezidentės elgesys, jis turėjo to neparodyti, nesiskųsti, o ieškoti kito kandidato, nes teikti ministrų kandidatūras premjero pareiga, atmetimų būta ir anksčiau, tačiau suderinti vis vien pavykdavo. Tikinčiųjų, jog abiem pusėms pavyks dirbti nedemonstruojant nuoskaudų, beveik neliko. Tą įrodo ir Ramūno Karbauskio žodžiai, skirti Seimo pirmininkui, paskelbusiam, kad bandys konfliktą likviduoti, ir rytoj susitiksiančiam su prezidente.
Vėl žiežirbos valdžios viršūnėje. Šįkart – dėl moters. Tiksliau dėl premjero pateiktos kandidatės į ministrus Irmos Gudžiūnaitės. Teisingumo viceministrei aplinkos ministro portfelis pasiūlytas po viešos kritikos, kad S. Skvernelio vyriausybei gresia tapti vienintele Europoje neturinčia nė vienos ministrės moters.
Tačiau kol kas liekame vieninteliai Europoje. Prezidentė pasikalbėjusi su I. Gudžiūnaite, ja skirti ministre atsisakė.
„Nematau vadybos patirties ir nematau profesinės patirties, ir pakankamai žinių apie sektorių, į kurį einama“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ir S. Skvernelis, ir ją pasiūliusios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas tikino ne tik, kad I. Gudžiūnaitės kandidatūra pateikta suderinus su šalies vadove, bet ir tai, kad prezidentė kandidatei po pokalbio žadėjo ją paskirti.
Premjeras pareiškė kito kandidato į aplinkos ministrus prezidentei neteiksiąs. Pasak jo, ministerijai iki šalies vadovės kadencijos pabaigos laikinai vadovaus Energetikos ministras.
„Toliau tyčiotis iš žmonių ir iš tų kandidatų, kurie teikiami, tikrai nematau, kad tai būtų prasminga tą daryti. Matyt mes einame į finišo tiesiąją, kas yra susiję su rinkimais, ir dar toks vienas netikėtas parodymas, kad prezidentė dalyvauja rinkiminėj kampanijoje“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Čia jau yra politikuojama arba jau vyksta prezidento rinkimai ir stengiamasi kompromituoti vyriausybę“, – teigė LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Tai nėra pirmas kartas, kai prezidentas po susitikimo nepatvirtina kandidato ministru, taip yra pasielgęs ir prezidentas Valdas Adamkus ir pati D. Grybauskaitė formuojant Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, bet premjerai visuomet rasdavo kitų kandidatų.
„Tiesiog prezidentė turi savo nuomonę ir ji, pamačiusi tos I. Gudžiūnaitės nepatyrimą, kuris tiesiog akivaizdžiai matosi plika akimi, kad tai vis dėl to žmogus, kuriam reikėtų dar padirbėti bent jau vyriausiuoju specialistu, nekalbant apie kokį nors postą. Ji išsakė savo nuomonę. Kyla tokia juoda sąmokslo teorija, kad S. Skvernelis tyčia tą darė – teikė tokią kandidatūrą, dėl kurios buvo tikras, kad ji bus atmesta, ir bus galima tada žaisti tam tikrą žaidimą“, – svarstė MRU Politikos mokslų instituto docentas dr. Vytautas Dumbliauskas.
Savaitei einant į pabaigą I. Gudžiūnaitė „Facebooke“ parašė priimanti sprendimą dėl neskyrimo ir pridėjo: „Apmaudu tik tiek, kad, matyt, ne taip supratau man pasakytus žodžius“.
„Susitikime dalyvavo ir daugiau žmonių – patarėjų, kurie taipogi girdėjo, kad tikrai buvo pasakyti žodžiai prezidentės, kad aš artimiausiu metu priimsiu sprendimą. Jei tai buvo suinterpretuota kaip pritarimas, tai matyt yra nesusipratimas. Tai vyksta rinkiminė kampanija ir rinkimuose dalyvaujantys asmenys matyt siekia to tokio konflikto. Visas kuriamas isterinis fonas – iš tikrųjų tai ir kenkia ne tik pasitikėjimui žmonių, bet ir valstybės reputacijai“, – kalbėjo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Prezidentūra ir konstitucinės teisės ekspertai teigia, kad teikti kitą kandidatą į ministrus – premjero pareiga.
„Dabartinė kandidatė yra jauna, nelabai patyrusi, labiau tiktų į praktikantes, o ne ministrės poziciją. Tai suprantu, kodėl prezidentė būtų nutarusi nepriimti jos kandidatūros, bet turėjo tučtuojau tą pasakyti. Pagrindo skųstis S. Skvernelis tikrai turi, bet jis skundžiasi per daug: nebeskirs ministro, dabar yra šaltas karas ir panašiai. Aš manau, kad jis būtų galėjęs pasakyti, kad čia prezidentė blogai padarė, bet dėl valstybės reikalų mes mėginsim rasti sprendimą“, – sakė VU TSPMI politologas dr. Kęstutis Girnius.
Šaltasis karas tarp vyriausiosios kariuomenės vadės ir vyriausybės vadovo įsibėgėjo – S. Skvernelis apkaltino kadenciją baigiančią prezidentę, kad jos komandos nariams ruošiamos minkštos kėdės.
Patarėjus Liną Antanavičienę ir Nerijų Aleksiejūną ketinama skirti ambasadoriais Izraelyje ir Prancūzijoje. „Klaipėdos naftos“ naujos SGD tarnybos vadovu tapo prezidentės patarėjas Arūnas Molis, bendrovės teigimu atrankoje įveikęs 40 konkurentų.
Pasak Prezidentūros, tai yra įprasta praktika, kad iš diplomatinės tarnybos į politinio pasitikėjimo komandas atėję žmonės grįžta tęsti diplomatinės karjeros.
„Tai taikoma ankstesnėse tiek premjerų komandose buvę diplomatai, tiek Seimo pirmininko komandoje buvę diplomatai – jie taipogi patampa atstovais užsienio atstovybėse, tai nieko neišsiskiriantis klausimas ir įprasta praktika. O dėl valstybės įmonių, tai prezidentė nei kuruoja šių įstaigų, nei jas steigia, nei jas kontroliuoja – tai yra vyriausybės kompetencija“, – kalbėjo prezidentės patarėjas M. Lingė.
„Aš manau, prieš D. Grybauskaitę dar niekas nelaimėjo ir ji, manau, kad tikrai išeis, užleis savo postą tikrai ne suglaudus sparnelius. Ji išeis aukštai pakelta galva, ir manau, kad šia prasme valstiečiai nieko neturėtų laimėti, nes vis dėlto šiuo atveju situacija palankesnė D. Grybauskaitei. Ji tiesiog atliko tai, kas yra jos konstitucinė pareiga“, – sakė MRU Politikos mokslų instituto docentas dr. V. Dumbliauskas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis laikosi savo, kad kalta prezidentė.
„Jeigu šnekėti apie tai, ką tai reiškia santykiuose tarp institucijų, tai yra galbūt pirmas atvejis, kada mes turime faktą, kada vienos institucijos vadovė sako netiesą kitos institucijos vadovui. Tai nėra miela, bet iš kitos pusės, dirbsim toliau“, – teigė LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako bandysiąs padėti išspręsti konfliktą.
„Ministerija turi turėti ministrą, tai turbūt turime kalbėti apie tai, koks turi būti daromas kitas žingsnis, kad ministras atsirastų. Pirmiausia, žinoma, kalbėsiu su partneriu, su mūsų valdančiąja dauguma, ir tada žiūrėsim, kokie gali būti sprendimai“, – pasakojo V. Pranckietis.
„Pirmiausia, premjerui nereikia tarpininkų bendraujant su prezidente. Aš manau, kad šiuo atveju Seimo pirmininkas tiesiog ieško pozicijos, kurioj jis galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas“, – atrėžė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderiai užsimena ir dar apie vieną išeitį – premjeras pareiškė, kad tuščia aplinkos ministro kėdė skatina galvoti apie Aplinkos ministerijos sujungimą su Energetikos ministerija.
