Lietuvos kariuomenė kerpa sparnus aviatoriams – prireikė šilutiškių sutvarkyto aerodromo

Šilutė – vienas pirmųjų Lietuvos miestų, kuriame pokariu pradėta kurti sportinė aviacija. Garsaus lakūno aviakonstruktoriaus lakūno Vlado Kensgailos iniciatyva čia dar 1957 metais pradėjo veikti aeroklubas.

Perkėlę jį į vokiečių įkurtą buvusį karo lauko aerodromą prie Armalėnų kaimo klubo nariai ten talkų būdu pastatė administracinį pastatą su mokymo klasėmis, skrydžių vadaviete. V. Kensgailos ir kitų skrydžių aistruolių pastangomis 1974 metais baigtas statyti lėktuvų angaras su dirbtuvėmis ir garažais.

Greta kūrėsi ir civilinės aviacijos oro uostas. Šiaurinėje aerodromo pusėje buvo įrengtas asfaltbetonio kilimo-tūpimo takas, peronas ir oro uosto pastatas.

Nuo 1978 metų vasarą iš Šilutės rajono lėktuvu AN-2 buvo skraidinami ir keleiviai - veikė regioninė oro susisiekimo linija Šilutė-Tauragė-Kaunas-Vilnius.

Sovietmečiu Šilutės aerodromu naudojosi ir žemės ūkio, sanitarinės aviacijos lėktuvai bei sraigtasparniai.

Šilutės aerodromą ir jo infrastruktūrą sovietinės okupacijos metais valdė DOSSAF (sukarinta masinė visuomeninė organizacija aviacijai ir laivynui remti).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Šilutės aerodromo, kaip visų šalies teritorijoje veikiančių aeroklubų bei oro uostų nuosavybė perėjo valstybės žinion.

Vyriausybės sprendimu Šilutės aerodromas 1998 metais patikėjimo teise perduotas Lietuvos kariuomenei. Prieš tai įkurta Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos aviaeskadrilė buvo išformuota 2006 metais.

Tuo tarpu Šilutės aeroklubas pagal pastatų panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene ir toliau vykdė įprastą veiklą - savomis lėšomis prižiūrėjo kilimo tūpimo takus, angarus, visą jam patikėtą infrastruktūrą.

„Situacija tokia, kad aerodromas ir lėktuvų angaras, kuriame laikome savo techniką, priklauso kariškiams, o jie atsisako pratęsti panaudos sutartį“, - sakė asociacijos „Šilutės aeroklubas“ vadovo Valdemaras Marčiulionis.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Žukas aviatoriams pranešė, kad jų naudojamas nekilnojamasis turtas Armalėnuose yra kariškių nuosavybė, kurios jie negalintys perduoti panaudai.

Likę be lėktuvų angaro ir aerodromo šilutiškiai aviacijos sporto mėgėjai, anot V.Marčiuliono, turėtų paprasčiausiai išsivaikščioti - jiems tektų patiems likviduoti tiek metų kurtą ir puoselėtą aeroklubą.

Šilutiškių išplatintoje peticijoje rašoma: "Aviatoriai iškeldinami visą turtą paimant kariuomenės reikmėms ir nepaliekant galimybės vystyti aviacijos sportą pamaryje, nors aerodromas Armalėnuose kurtas ir statytas aeroklubo pastangomis - pradedant lėktuvų angarais ir baigiant administracinės paskirties pastatais".

Peticijoje pažymima, jog Šilutės aeroklubas daugelį metų plėtojo oreivystę, aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla ugdė jaunuosius pilotus, buvo rengiami precizinio skraidymo lėktuvais čempionatai, plėtotas sklandymo, aviamodeliavimo parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas.

Šilutės aeroklube, be kita ko, augo ir skleidė sparnus ne vienas įžymus aviatorius ir konstruktorius, iš čia kilę į padangę sportininkai vėliau garsino Lietuvos vardą Europos ir pasaulio čempionatuose, čia lėktuvus kūrė ir statė aviakonstruktoriai Bronius Oškinis ir Vladas Kensgaila.

„Šilutės aerodromas yra vienas seniausių Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio, vienijančių tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai yra viso mūsų pamario krašto istorija bei paveldas“, - tvirtina V. Marčiulionis.

Šilutės aeroklubas derybose su Krašto apsaugos ministerija (KAM) susitarė dalį turto perduoti rajono savivaldybei, kad būtų išsaugota galimybė tęsti aviacijos sporto plėtrą.

Bet vos tik pradėta spręsti turto dalybų klausimus, kariškiai staiga vienašališkai nutraukė sutartį dėl patalpų panaudos neaiškindami, kodėl nesilaiko anksčiau su aviatoriais suderinto ir priimto trišalio susitarimo.

Atsakydamas į asociacijos „Šilutės aeroklubas“ klausimus J. Žukas tepasakė, kad aerodromas Armalėnuose su lėktuvų angaru reikalingas kariuomenei, todėl ji negalinti perduoti jo aviacijos mėgėjams panaudos pagrindu.

Istorinio Šilutės aerodromo vietoje kariškiai, regis, numatę įkurdinti motorizuotų pėstininkų brigadą.

V. Marčiulionis neigė kalbas, kad aviacijos mėgėjai neva trukdo Krašto apsaugos savanoriams, su kuriais tenka dalintis aerodromo baze: „Per daugelį metų klubas iš kariškių nesulaukė jokių priekaištų dėl savo veiklos“,

Šilutės rajono merą Vytautą Laurinaitį irgi stebina KAM noras iškeldinti aviatorius. Jis neabejoja, kad būtina išsaugoti aviacijos klubą Šilutėje, juolab, kad mėgėjai šiuo metu ten konstruoja net du skraidymo aparatus.

„Su kariškiais susitarėme ieškoti kompromisų. Savanoriams aerodromo nereikia, galime jiems siūlyti patalpas kitur. Aviacijos mėgėjai tuomet galėtų valdyti visą jiems kažkada priklausiusį turtą“, - aiškino V.Laurinaitis.

Aviatorių žiniomis, Sausumos pajėgų vadovybė jau gavusi V. Žuko nurodymą pakartotinai įvertinti aerouosto Armalėnuose situaciją ir informuoti asociacijos „Šilutės aeroklubas“  narius apie galutinius sprendimus.

Tai ne pirmasis kariškių bandymas karpyti sparnus oreiviams. V. Žuko įsakymu pakeista skrydžių tvarka pasienio zonose, pirmiausia ten, kur jos ribojasi ne su Europos Sąjungos šalimis, o su Rusija ir Baltarusija.

Toks V. Žuko potvarkis paralyžiavo Kuršių nerijoje, ties Bulvikio kyšuliu, įrengtos Nidos aviacijos aikštelės veiklą. Ten kažkada kildavo ir leisdavosi sportiniai, lengvieji civilinės aviacijos lėktuvai ir sraigtasparniai.

Kariškiai lengvųjų orlaivių skrydžius apribojimus virš Kuršių nerijos pusiasalio sieja su strateginiais šalies gynybos, oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos stiprinimo pasienyje uždaviniais.

Civilinių ir sportinių lėktuvų skrydžius kontroliuojančios Karinės oro pajėgos jau kelerius metus nebeišduoda leidimų grupiniams, rekreaciniams, pramoginiams ir komerciniams skrydžiams virš Neringos.

„Kaip krašto saugumui ir gynybai gali pakenkti vasarą prie Nidos nusileidę maži lėktuvėliai?“, – kariškių potvarkiais stiprinant oro erdvės kontrolę žaboti aviacinį turizmą stebisi Neringos meras Darius Jasaitis.

Pastarieji aiškina, jog pasieniui priskirtuose ruožuose draudžiama naudotis ne ten esančiais oro uostais, o tiktai atviroms lauko aikštelėmis, kurių veiklos ir aviatorių skrydžių niekas tinkamai nekontroliuoja.

Panašus kaip ir Nidoje orlaivių takas nusidriekęs pasienyje netoli Druskininkų. Jam suteiktas aerouosto statusas, tad apribojimai lengvųjų orlaivių skrydžiams čia netaikomi.