Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateiktame tyrime matyti, kad daugiau nei 80 proc. pernai apklaustų šauktinių yra patenkinti arba greičiau patenkinti instruktoriaus ar skyriaus vado savo srities išmanymu.
80 proc. šauktinių yra patenkinti galimybe sportuoti, 79 proc. – patenkinti gyvenimo sąlygomis ir buitimi bei ginkluote.
Apklausos duomenimis, šauktiniai kariai taip pat patenkinti galimybėmis lankyti šeimą, apranga bei avalyne.
Devynis mėnesius kariuomenėje tarnaujantys jaunuoliai labiausiai norėtų geresnės technikos. Apklausos duomenimis, ja nėra patenkinti 48 proc. respondentų, patenkinti – 46 procentai.
40 proc. šauktinių yra nepatenkinti pinigine kompensacija ir kitomis socialinėmis garantijomis, 56 proc. apklaustųjų jomis buvo patenkinti.
Tuo metu maitinimu buvo nepatenkinti 38 proc. šauktinių, o 59 proc. maistas kariuomenėje tiko.
„Čia yra daug, kas antras nepatenkintas maitinimu“, – pareiškė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, reaguodamas į šiuos duomenis.
Palyginti su 2016 metais atlikta panašia apklausa, nors maitinimu patenkintų šauktinių skaičius išaugo 13 proc., krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis irgi teigė nesuprantantis dar tvyrančio nepasitenkinimo maistu.
„Atvirai tariant, nesuprantu tokio vertinimo asmeniškai“, – tvirtino ministras.
Lietuvos kariuomenė karių valgiaraščius pakeitė 2017 metais, juose atsirado tokių patiekalų, kaip lazanija ar mėsainiai.
„Dabar klausimas yra dėl įvairovės – vieniems reikia cepelinų, kitiems reikia hamburgerių, bet viso asortimento nepadarysi“, – sakė R. Karoblis.
Trečdalis pernai apklaustų šauktinių nurodė, kad po tarnybos norėtų tapti kariais profesionalais.
Problemų mato ir profesionalai
Kitos pernai atliktos apklausos duomenimis, profesinės karo tarnybos kariai labiausiai yra patenkinti santykiais su vadais, galimybėmis palaikyti fizinę formą, socialinėmis garantijomis, bendra atmosfera padaliniuose ir einamomis pareigomis.
Daugiausiai nepasitenkinimo kariams kelia prastos galimybės derinti tarnybą ir šeimos gyvenimą, galimybės tobulėti, gyvenimo sąlygos per pratybas ir skatinimo priemonės.
Krašto apsaugos ministras sakė, kad pastaraisiais metais siekia didinti karių atlyginimus ir didinti socialines garantijas.
„Tikrai ačiū Seimui už supratimą, kad buvo priimtas algų padidinimas 30 proc. iki 2020 metų. Grafikas yra sudarytas ir jis veikia“, – teigė R. Karoblis.
Pasak jo, šiuo metu siūloma, kad karjeros nesiekiančių karių atlyginimai taip pat nuosekliai augtų, nepriklausomai nuo laipsnio.
Ministerija taip pat planuoja samdyti daugiau socialinių darbuotojų darbui su kariais regionuose.
Karių apklausa taip pat parodė, kad kuo ilgiau jie tarnauja, tuo labiau galvoja apie išėjimą į atsargą. Pavyzdžiui, apie tarnybos pabaigą svarstė beveik 44 proc. ketverius metus kariuomenėje tarnavusių žmonių.
Dažniausios to priežastys – nesutarimai su tiesioginiu vadu, sunkumai derinant tarnybą ir šeiminį gyvenimą, per mažas atlyginimas.
Tuo metu išėjusiems į atsargą kariams sunkiausia susirasti naują darbą, jie susiduria su finansinėmis problemomis, sunkumais pritaikyti kariuomenėje įgytas žinias civiliniame gyvenime, rodo apklausa.
„Man įdomu: po šitų tyrimų, kas toliau? Ar į juos atsižvelgiama planuojant veiklas strateginiame, taktiniame lygmenyje?“ – per Seimo komiteto posėdį kalbėjo V. Bakas.
R. Karoblis tvirtino, kad problemas siekiama spręsti, bet viena ministerija to nepadarys.
„Tai ir Vyriausybės klausimai, ir visų institucijų“, – sakė ministras.
Karių apklausas atliko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Autorius Saulius Jakučionis
