Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi Klaipėdos verslininkas Igoris Udovickis, kuris uoste kartu su Baltarusijos „Belaruskalij“ krauna trąšas, o jo valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“ pretenduoja vežti per Lietuvos teritoriją Baltarusijos krovinius.
Jo verslo partneris Kryme – Ukrainos teisėsaugos ieškomas žmogus. I. Udovickis tikina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi registrų duomenys rodo ką kita.
Akcijos okupuotame Kryme
LRT Tyrimų skyrius jau skelbė, kad valstiečių rinkimų kampaniją finansuojančiam Klaipėdos verslininkui Igoriui Udovickiui pelnus neša baltarusiškų „Belaruskali“ trąšų krova valstybiniame jūrų uoste. 30 proc. akcijų „Birių krovinių terminale“ I. Udovickio šeima Baltarusijos koncernui pardavė 2013 metais.
I. Udovickis kilęs iš Ukrainos. LRT tyrimų skyriui paskelbus apie uosto verslininkų dosnumą valstiečių rinkimų kampanijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad žiniasklaidoje esą sąmoningai nepaminėta I. Udovickio tautybė, nes tuomet jo šeimos parama partijai neatrodytų kaip neigiamas dalykas.
Tačiau su Ukraina I. Udovickį sieja ne tik šaknys, bet ir verslo partneriai okupuotame Kryme. LRT tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. Udovickis verslą vykdė ir Kryme. Kaip rodo registrų duomenys, jam priklauso 1 proc. Ukrainos bendrovės „Taurus Development“ akcijų. Ši bendrovė registruota Krymo sostinėje Simferopolyje.
50,09 proc. „Taurus Development“ priklauso Donecko regiono gyventojui Sergejui Nuzbrochui, kuris nuo 2015 metų yra ieškomas Ukrainos teisėsaugos dėl nusikalstamų žemės sandorių.
2010 m. Ukrainos valstybei priklausantis „Ukreximbank“ suteikė 51 milijono JAV dolerių paskolą „CoronAgro“, priklausančiai buvusiam Ukrainos anglių pramonės ministrui Viktorui Topolovui. Kaip užstatą bankas perėmė 17,55 ha žemės sklypų, priklausiusių S. Nuzbrochui. Bankas sumokėjo pinigus, o vėliau sužinojo, kad sklypai buvo neteisėtai konfiskuoti iš „Kijevo miškininkystės“.
Likusios „Taurus Development“ akcijos priklauso Kijevo gyventojui Borisui Mišui (39,9 proc,) ir Maskvos gyventojui Denisui Ševčenkai (8,9 proc.). Pasak oficialios bendrovės interneto svetainės, „Taurus Development“ užsiima nekilnojamojo turto ir žemės pardavimu Kryme, Juodosios jūros pakrantėje esančiame Gurzufo mieste.
Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, siekiant supaprastinti komercinę veiklą juridiniai asmenys turėjo persiregistruoti į Rusijos registrą. 2015 m. kovą „Taurus development“ įregistruota su tuo pačiu savininkų sąrašu: S. Nuzbrochas, B. Miša, D. Ševčenka ir I. Udovickis.
Rusijoje registruota ir dar viena bendrovė „Priam Service“, kuri priklauso „Taurus Development“.
Pagal Europos Sąjungos sankcijų taisykles, ES valstybių narių piliečiai negali investuoti į Krymą ir skatinti turizmo į pusiasalį.
Tačiau bendrovė ir toliau aktyviai dirbo Kryme. 2016 m. sausio 22 d. „Taurus Development“ kartu su „Jalta Boxing Federation“ prezidentu Arsenu Mirzoyevu įsteigė naują įmonę Kryme „Riviera Management LLC“.
LRT tyrimų skyriui I. Udovickis pateikė atsakymą, kuriame tikina, kad akcijų Krymo bendrovėje esą nebeturi.
„Aš buvau „Taurus development“ akcininku dar iki 2008-2009 m. krizės. Iš karto po krizės pardaviau akcijas ir nebeturiu savo kapitalo dalies kompanijoje. Kiek žinau, tuo pačiu metu ši kompanija nutraukė veiklą ir yra, iš esmės, „palikta“, nieko nei apie jos likimą, nei apie kitų dalyvių likimą nežinau jau daug metų“, – teigia uostamiesčio verslininkas.
Tačiau LRT tyrimo skyriaus šių metų vasario 7 dieną iš Rusijos mokesčių inspekcijos gauti dokumentai rodo ką kita. Tarp akcininkų nurodomas ir I. Udovickis.
Tai – ne vienintelis atvejis, kai paaiškėja, kad lietuviškas verslas veiklą vykdo okupuotame Kryme. 2017 metais „Verslo žinios“ paskelbė, kad veiklos po okupacijos nenutraukė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, Vytauto Lauručio ir Panevėžio įmonės „Pluošto linija“ valdoma Kryme registruota bendrovė „Pluošto linija“, taip pat Raimondo Tumėno valdoma „BT Invest“. Prokurorai dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.
I. Udovickiui, kuris užsiima baltarusiškų trąšų pervežimu ir krova, pernai neleista plėstis strateginiame jūrų uoste. Verslininkas siekė išsinuomoti uoste esančią žemę, tačiau specialioji Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateikė nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams.
Paslaptingi verslo partneriai Šveicarijoje
Nepalankios vyriausybinės komisijos išvados buvo sulaukęs ir kitas uostamiesčio verslininkas A. Tuma, su valstiečių vėliava ir uosto vadovo Arvydo Vaitkaus „Klaipėda gali daugiau“ komanda dalyvaujantis savivaldos rinkimuose. Nepalankią išvadą A. Tuma sėkmingai ginčijo teismuose, galiausiai leidimą plėstis uoste gavo.
Kitaip nei I. Udovickio atveju, A. Tumos verslo partneriai išlieka paslaptingi.
A. Tuma – vienas turtingiausių šalies verslininkų, jam priklauso daugiau nei keliolika bendrovių. Jas valdo „Kamineros grupę“. Pastarojoje A. Tumai ir jo šeimos nariams priklauso 66 proc. akcijų, o likusią 34 proc. dalį valdo paslaptinga Šveicarijoje registruota „Seashore Holding AG“.
Galutinis šio ofšoro gavėjas nėra nurodomas. O įgaliotas atstovas – audito konsultantas, „Auditconsult SA“ prezidentas Josephas Ericas Riedwegas.
Pats A. Tuma, paklaustas apie verslo partnerius Šveicarijos ofšorinėje kompanijoje, nedaugžodžiauja: „Na vystom... su kažkuom. (O kas tie žmonės, – žurnalisto klausimas)Draugai, savi. Lietuviai“.
Jis tikina, kad verslo partnerių bendrovėje rusiško kvapo nėra. Kodėl verslas valdomas per ofšorą, jis pasakyti irgi negali: „Kaip kam patogu, tas taip dirba. Negaliu už kitus atsakyti“.
Įdomu tai, kad minėtasis konsultantas J. E. Riedwigas yra Šveicarijoje registruotos „Metinvest International SA“ valdyboje. Ši metalurgijos bendrovė priklauso nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus politikos bendražygiui Rinatui Achmetovui.
Pastarasis – turtingiausias Ukrainos žmogus. R. Achemtovo vaidmuo Rusijos-Ukrainos konflikto pradžioje buvo vertinamas itin prieštaringai: jis buvo apkaltintas tuo, kad slapta finansuoja separatistus, tačiau viešai užima Ukrainos vienybės gynėjo pozicijas. Rusija R. Achemtovui taiko sankcijas.
„Metinvest International SA“ turi atstovybę ir Lietuvoje – „Metinvest International Baltija“. Lietuvos Registrų centro duomenys rodo, kad užsienio juridinio asmens valdybos narys yra jau minėtasis J. E. Riedwegas.
Pats A. Tuma tikina, kad su „Metinvest“ niekaip nėra susijęs.
Tiesa, Ukrainos metalurgijos koncernas glaudžiai bendradarbiauja su Estijos geležinkelio paslaugų grupe „Skinest Rail“, kuri anksčiau priklausė ir A. Tumai.
A. Tumos, Tomo Petraičio ir buvusio „Vilniaus degtinės“ akcininko Dariaus Žaromskio 2003 metais įsteigta „Straminos prekyba“ po metų, 2004 metais, įsteigė „Skinest Rail“ filialą Lietuvoje „Skinest Baltija“. Pagal Registrų centro duomenis matyti, kad A. Tuma per „Kamineros grupę“ 30 proc. akcijų įmonės „Skinest Baltija“ valdė iki 2008 metų.
Vėliau jos buvo parduotos estų „Skinest Rail“. „Straminos prekyba“ pakeitė pavadinimą į „SP prekyba“. Dabar šioje bendrovėje A. Tuma akcijas dalijasi su minėtu „Skinest Baltija“ akcininku T. Petraičiu ir Mikalajumi Sobaliu. Pastarasis yra Minske registruotos „MT-TransKomplekt“ vadovas. Minsko bendrovė yra jau minėtos „Skinest Rail“ partneris.
„Skinest Baltija“ specialiosios Vyriausybės komisijos taip pat buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų. Po nepalankaus sprendimo „Lietuvos geležinkeliai“ su ja negalėjo pasirašyti sutarties. Dėl nepalankaus sprendimo estų bendrovė su Lietuva žadėjo bylinėtis teismuose.
Komisija „Lietuvos geležinkelių“ ir „Skinest Baltijos“ planuotą sandorį už daugiau nei 3 mln. eurų dėl pabėgių pirkimo sustabdė pernai pavasarį. Vyriausybė nurodė, kad estų „Skinest Rail“ akcininkas yra Olegas Osinovskis, turintis didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
A. Tumai priklausanti „Kaminera“ turi filialą ir Maskvoje.
„Kas su uostu surišta, visi dirba su baltarusiais, rusais“, – sako verslininkas.
„Kaminera“ taip pat turi tiesiogines sutartis ne tik su Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, bet ir Rusijos geležinkeliais.
