Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos.
Pavyzdžiui, kol uostas už savas lėšas gerino su Baltarusija dirbančio Igorio Udovickio naudojamas krantines, kita jo bendrovė laimėjo šių darbų konkursą. Uosto vadovas A. Vaitkus nei apie jį rinkimuose parėmusius verslininkus, nei jų verslo sėkmę uoste kalbėti nenori.
Uostamiesčio verslininkui Igoriui Udovickiui, parėmusiam su valstiečiais į rinkimus einančių uostininkų rinkimų kampaniją, pastarieji keleri metai buvo ypač sėkmingi.
Jo verslo pelnai augo, „Birių krovinių terminalas“ tapo lyderiu uoste, o prie to reikšmingai prisidėjo uoste gerokai verslui pagerintos sąlygos.
I. Udovickio ir Baltarusijos „Belaruskali“ valdomas „Birių krovinių terminalas“ plėtėsi valstybiniame uoste net nedalyvaudamas uosto žemės nuomos konkursuose. Rekonstruotos „Birių krovinių terminalo“ krantinės, pagerinta prie jų esanti infrastruktūra, pavyzdžiui, geležinkelio keliai.
O kita I. Udovickio kontroliuojama bendrovė „Gargždų geležinkelis“ laimėdavo uosto direkcijos skelbtus geležinkelių tiesimo ir remonto konkursus.
Uosto apmokamas geležinkelio remontas – I. Udovickio verslui
Pernai Uosto direkcija paskelbė konkursą dėl naujų geležinkelių tiesimo uoste pietinėje dalyje. Planuota nutiesti naują 1,5 km ilgio geležinkelio ruožą, taip pat rekonstruoti kelis geležinkelio kelius, kurie yra Birių krovinių terminalo teritorijoje ir prieš ją.
Uosto skelbtą geležinkelių tiesimo ir remonto konkursą laimėjo kita I. Udovickio įmonė „Gargždų geležinkelis“. I. Udovickio kontroliuojama Gargždų bendrovė laimėjo konkursą už 1,27 mln. eurų statyti geležinkelio kelią Nr. 214, rekonstruoti kelius Nr. 201, Nr. 213 ir Nr. 3.
Kelias Nr. 201 yra Draugystės geležinkelio stoties ir UAB „Birių krovinių terminalas“ jungiamasis kelias.
Nuo minėtosios Draugystės stoties iki Rimkų kursuoja ir pačių „Gargždų geležinkelių“ lokomotyvai. 2016 m. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį, pagal kurią leista savarankiškai vykti iki Rimkų stoties. Nr. 213 ir Nr. 3 geležinkelio keliai, kuriuos rekonstruoja I. Udovickio verslas, yra jam priklausančio „Birių krovinių terminalo“ terminalo teritorijoje ir prieš ją.
Beje, uosto užsakymu „Gargždų geležinkeliai“ remontuoja infrastruktūrą, kuria naudosis ne tik I. Udovickio trąšų krovos bendrovė, bet galbūt ir trąšų pervežimo verslas. „Gargždų geležinkelis“ yra prašęs Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo plėsti tranzito apimtis. Tačiau šiuo metu šis suteiktas leidimas ginčijamas teismuose.
Jei jis „Gargždų geležinkeliui“ būtų palankus, I. Udovickio kontroliuojama bendrovė taptų rimtu konkurentu „Lietuvos geležinkeliams“, galėtų vežti krovinius nuo Baltarusijos sienos iki uosto. Tai būtų ypač patogu importuojant baltarusiškas „Belaruskali“ trąšas, atsivežant krovinius iki uosto ir ten juos iškraunant.
Be solidžios 1,27 mln. eurų sutarties, nuo 2013 m. I. Udovickio valdomas „Gargždų geležinkelis“ yra laimėjęs Uosto direkcijos skelbtų konkursų dar už 1,59 mln. eurų. Taigi iš viso už beveik 3 mln. eurų.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad į pirkimus nėra įsigilinęs, todėl vertinti neskuba: „Reikėtų išnagrinėti. Šitos situacijos nežinojau. Man reikėtų susipažinti detaliau, kas ten yra, kad galėčiau komentuoti“.
Beje, įdomu tai, kad formuojant naujas atšakas naudos gavo ir kitas A. Vaitkaus rinkimų sąrašo vėliavnešys, buvęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas. Jam priklausanti bendrovė „Geometra“ 2017 m. pabaigoje laimėjo Uosto direkcijos skelbtą konkursą uostui priklausančių hidrotechninių statinių, geležinkelio kelių ir kitų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymui, tikslinimui ir geodezinėms paslaugoms. Uostas su buvusio viceministro bendrove pasirašė sutartį už 100 tūkst. eurų.
„Labai paprastai viskas. Kadangi aš tai įmonei seniausiai jau nevadovauju, turėjau visai kitas pareigas ir dabar nedirbu, tai įmonės vadovas nusprendė dalyvauti visuose viešuosiuose pirkimuose, kokiuose dalyvauja“, – aiškina su A. Vaitkaus sąrašu į rinkimus einantis A. Bogdanovas.
LRT Tyrimų skyrius siekė pasikalbinti į uostamiesčio merus kandidatuojantį A. Vaitkų. Iš pradžių interviu jis duoti sutiko, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nusiuntus klausimus, A. Vaitkus kalbėtis atsisakė, nes klausimai, jo žodžiais, tendencingi, o uostas jam vadovaujant dirba labai gerai.
„Aš iš anksto galiu pasakyti, kad jūsų tyrimas yra niekinis“, – pareiškė A. Vaitkus.
Jis nesutiko kalbėtis ir apie uosto verslininkų rinkimų kampanijai sumestą paramą. A. Vaitkus tikina, kad su uostininkų parama kandidatuodamas į Klaipėdos merus, į politiką neina.
„Aš jums pasakysiu: aš į jokią politiką neinu. (O mero postas – ne politika?, – žurnalisto klausimas) Man tai yra ne politika, man tai yra didžiulė atsakomybė ir milžiniškas ūkis“, – sakė A. Vaitkus.
Tuo metu I. Udovickis teigia, kad uosto konkursuose dalyvauja jau dešimtmetį: „Uosto direkcija nuolat rengia daug konkursų infrastruktūros rekonstrukcijai. Konkursų sąlygos, nugalėtojų atrinkimo metodika, konkursų rezultatai yra vieši, Jūs visada galite savarankiškai išanalizuoti šitą informaciją ir padaryti objektyvias išvadas apie tai, teisėtai ar ne nugalėjo viena ar kita įmonė. Surinkite statistiką, paanalizuokite – ir sužinosite, kad „Gargždų geležinkeliai“ yra nuolatinis Uosto direkcijos partneris jau daugiau kaip 10 metų, reguliariai vykdantis infrastruktūros rekonstrukcijos darbus“.
Durys į uostą – įgijus pastatus
„Birių krovinių terminalas“ įkurtas dar 2000 m. Jis įsikūrė „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje, kai I. Udovickis už 10 tūkstančių litų pardavė pusę jam priklausiusių „Birių krovinių transporterio“ akcijų „Klaipėdos Smeltei“, kuriai tuo metu vadovavo ir jos akcininkas buvo Martinas Gusiatinas.
I. Udovickis akcijas pardavė palyginti pigiai, vėliau jų vertė išaugo iki milijonų, todėl verslininkas ėmė bylinėtis, kad akcijas atgautų.
2002 m. verslininkai uoste pasistatė birių trąšų terminalą, tačiau tuomet prasidėjo tarpusavio ginčai dėl finansinių klausimų, uosto žemės nuomos mokesčio.
2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė I. Udovickiui palankų sprendimą. „Klaipėdos Smeltė“ buvo priversta atsisakyti žemės sklypo bei krantinių (nr. 103-104), kurios buvo reikalingos „Birių krovinių terminalui“.
Teismas nusprendė, kad „Birių krovinių terminalas“ gali reikalingą žemę nuomotis tiesiogiai iš Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos, o ne iš „Klaipėdos Smeltės“. Taip teisę naudotis minėtomis krantinėmis „Birių krovinių terminalas“ įgijo iki 2066 m. pabaigos.
2008 m. „Birių krovinių terminalas“ pagal tuo metu galiojusias žemės nuomos konkurso sąlygas išsinuomojo dar dvi krantines (101-102). Jos taip pat buvo išnuomotos be konkurso.
Nr. 101-104 krantinėmis bendrovė naudojasi iki šiol.
2013 m. 30 proc. akcijų „Birių krovinių terminale“ įsigijo Baltarusijos trąšų koncernas „Belaruskali“. Akcijų pardavimo sutartis buvo pasirašyta, kai 2013 m. Klaipėdoje vyko Baltarusijos ir Lietuvos verslo forumas. Jame tuomet dalyvavo ir tuometis šalies premjeras Algirdas Butkevičius bei Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius.
Taigi baltarusiškų trąšų krova Klaipėdos uoste tapo pagrindine, milijoninius pelnus nešančia „Birių krovinių terminalo“ veikla.
ES kritikuoto įstatymo neskubėjo taisyti
Uosto vadovu tapus A. Vaitkui, „Birių krovinių terminalui“ ėmė sektis dar labiau. I. Udovickio ir „Belaruskali“ valdomam terminalui iki 2066 m. išnuomotos dar dvi krantinės – 105 ir 106. Teisę jomis naudotis „Birių krovinių terminalas“ taip pat įgijo be konkurso.
Šioje vietoje reikėtų priminti, kad tokią plėtrą leido tuo metu galiojusi uosto žemės nuomos tvarka, dėl kurios Europos Komisija buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Lietuva esą ribojo ES įtvirtintą įsisteigimo laisvės principą, kitų ES šalių bendrovėms užkirsdama teisę išsinuomoti žemę uoste.
Pirmąkart pakeisti uosto įstatymą Komisija nurodė dar 2011 m. 2012 m. įstatymas buvo pataisytas, žemę leidžiant nuomotis ne tik Lietuvos, bet ir ES registruotoms bendrovėms. Tačiau Europos Komisija toliau tęsė pažeidimo prieš Lietuvą procedūrą, mat įstatyme palikta spraga, kuria pirmumo teisė palikta nuomotojui, jei jis teritorijoje turi įsigijęs pastatų.
Valdžioje buvę socialdemokratai (uosto vadovas A. Vaitkus tuomet taip pat priklausė socialdemokratams) delsė įstatymą taisyti. Diskriminacinė nuostata panaikinta tik 2016 m. pabaigoje, o naujos redakcijos įstatymas, kuris tiko Europos Komisijai, įsigaliojo tik nuo 2017 m. Tuomet žemę leista nuomoti tik laimėjus viešą konkursą. Dabar, jei nuomojamoje teritorijoje stovi tam tikro verslo subjekto pastatai, laimėtojas turtą privalo išpirkti rinkos verte.
Vis dėlto dalis uosto kompanijų spėjo pasinaudoti įstatymo spragomis ir suskubo uosto žemės nuomos sutartis pasirašyti iki įsigaliojant naujam įstatymui.
Taip nutiko ir su „Birių krovinių terminalu“.
Dar prieš įsigaliojant naujai tvarkai, 2015 m. pabaigoje, I. Udovickio ir „Belaruskali“ terminalas uosto teritorijoje įsigijo nekilnojamojo turto prie jau minėtų 105–106 krantinių. Ir taip be konkurso įgijo teisę krantinėmis naudotis iki 2066 m. pabaigos. Krantinės buvo perimtos iš „Klaipėdos Smeltės“ – įsigijus iš jos šaldytų produktų terminalą ir nugriovus jį.
„Krantinės nėra nuomos objektas, jos perduodamos naudotis bendrovėms, tai standartinė praktika. Uosto teritorijos nuomos sutartis BKT pasirašinėjo bendraisiais pagrindais, kaip ir visos kitos uoste veikiančios įmonės. Tai galite išsiaiškinti Uosto direkcijoje“, – teigia I. Udovickis.
Kai krantinės 105-106 buvo išnuomotos Birių krovinių terminalui, Uosto direkcija jas nusprendė rekonstruoti ir gilinti. Taip pat buvo rekonstruoti ir geležinkelių keliai, esantys prie krantinių.
Perėmęs krantines „Birių krovinių terminalas“ įgijo netgi atskirą įvažiavimą nuo Senosios Smiltelės ir Nemuno gatvių.
O pernai Klaipėdos uoste Birių krovinių terminalo naudojamos krantinės Nr. 101–104 kaip tik baigtos rekonstruoti. Krantinės rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų būtų galima pagilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti didesnius laivus, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas pagilintas iki 17 m.
Kaip nurodo Uosto direkcija, visų Birių krovinių terminalo naudojamų krantinių rekonstrukcija uostui nuo 2013 m. kainavo 15,4 mln. eurų. Tiesa, investicijos esą atsipirko su kaupu, mat iš bendrovės gauta 44,6 mln. eurų pajamų.
„Kiekvienas investicinis projektas Klaipėdos uoste yra įgyvendinamas pagal griežtą modelį – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmiausia gauną paraišką iš uoste veikiančios krovos kompanijos, kurios naudojasi uosto infrastruktūra pagal galiojančią uosto žemės nuomos sutartį.
Paraiškoje krovos kompanija deklaruoja, kokia bus sukurta pridėtinė vertė, kaip ši investicija padės pritraukti naujus krovinių srautus, kokių priemonių imsis, kad būtų pasiektas paraiškoje prognozuojamas rezultatas“, – atsakymą dėl investicijų pateikė Uosto direkcijos atstovė spaudai Dovilė Ringis.
Tačiau gali būti, kad jei ne „Birių krovinių terminalo“ sėkmė uosto krantines išsinuomojant be konkurso, ši bendrovė nebūtų galėjusi tiek išsiplėsti. Pernai I. Udovickio verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kai siekė dalyvauti nuomos konkurse dėl 10 arų žemės ploto. I. Udovickis siekė uoste užsiimti naftos krovos verslu, tačiau leidimo jam nesuteikė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Po nepalankaus sprendimo savo planų „Birių krovinių terminalas“ atsisakė. Kokios priežastys „Birių krovinių terminalui“ sutrukdė plėstis, neatskleidžiama. Specialiosios komisijos išvada yra slapta, tačiau viešai svarstyta, kad plėtrą stabdo bendras verslas su „Belaruskali“, kuri yra kontroliuojama Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos.
Krantinės ruošiamos rinkimų bendražygiui?
Verslininkas I. Udovickis, kaip anksčiau jau skelbė LRT tyrimas, buvo tarp dosniųjų verslininkų, parėmusių valstiečių savivaldos rinkimų kampaniją. I. Udovickis ir jo sutuoktinė Olga Udovickaja kaip fiziniai asmenys valstiečiams paaukojo beveik maksimalias leistinas sumas – 8 800 eurų.
Su uosto vadovu A. Vaitkumi Klaipėdos valdžios siekia I. Udovickio verslo partneriai – „Birių krovinių terminalo“ vadovas Vidmantas Dambrauskas, bendrovės „Fertimara“ akcininkas Leonidas Bergeris. Jie taip pat įnešė maksimalias leidžiamas aukas į valstiečių rinkimų aruodą.
Su A. Vaitkaus sąrašu į rinkimus eina ir dar vienas uostamiesčio verslininkas – Arūnas Tuma. LRT tyrimų skyrius išanalizavo ir jo sėkmę Klaipėdos uoste, kai jam vadovauti ėmė A. Vaitkus.
A. Tuma į uostą žengė taip pat per kitą bendrovę. Verslininkui priklausanti „Kamineros grupė“ uoste veiklą dabar vykdo bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ vietoje, nuomojasi 118–121 krantines. Teisę į 118–119 krantinių nuomą „Kamineros grupė“ taip pat įgijo be konkurso, kai aukcione nusipirko pastatus.
Uosto direkcija tikina, kad bankroto administratoriaus viešose varžytinėse dėl „Klaipėdos hidrotechnika“ nekilnojamojo turto, esančio uoste žemėje, galėjo dalyvauti visi panorėję. Tačiau situacija susiklostė būtent tokia, kad pastatus įsigijo A. Tumos verslas ir taip gavo pirmenybę nuomotis krantines.
„Kad aš nepamenu, jog uoste koks nors konkursas būtų apskritai... Nežinau nė vieno operatoriaus, kuris konkursą kokį nors būtų laimėjęs“, – atviravo A. Tuma.
Uosto direkcija aiškina, kad uosto žemės naudotojai keitėsi vieniems uosto naudotojams parduodant jiems priklausančius statinius arba įmonių valdančių tokius statinius akcijas kitiems uosto naudotojams, kaip, pavyzdžiui, ir „Birių krovinių terminalo“ ir „Kamineros krovinių terminalo“ atveju. „Tad jei kalbėtume apie pačią pradžią, uosto naudotojai į uosto teritoriją atėjo turto privatizavimo (viešos procedūros) būdu“, – teigia Uosto direkcija.
2016 m. ji paskelbė konkursą rekonstruoti ir „Kamineros grupės“ naudojamas krantines. Konkursą laimėjo bendrovė „Hidrostatyba“, kuri pasiūlė tai padaryti už 650 tūkst. eurų. Po metų su „Hidrostatyba“ pasirašyta dar viena sutartis už 15,2 tūkst. eurų dėl papildomų darbų rekonstruojant A. Tumos verslo naudojamas krantines.
Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste.
Uosto direkcija prieš kelerius metus ėmė rekonstruoti greta „Kamineros krovinių terminalo“ esančias 113–117 krantines, kurias planuojama pritaikyti krovai. Neoficialiai kalbėta, kad šias krantines uostas ruošia būtent A. Tumai. Tačiau uosto direkcija tai neigia.
Uostas minėtas krantines 113–118 esą naudoja savo reikmėms. „Uosto veikla yra specifinė, tad gali pagrįstai kilti klausimų. Pavyzdžiui, kam uosto direkcijai reikalingos krantinės savo reikmėms? Atsakymas labai paprastas – mes turime savo laivus, laivų įrangą, tad uoste turime savo laivyno bazę“, – atsakymą LRT Tyrimų skyriui pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė spaudai D. Ringis.
Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. Tumai.
Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. Tumos terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai.
Kam A. Tumai rengti jo nenaudojamų krantinių rekonstrukcijos projektą, jei šis nepuoselėja planų jų išsinuomoti?
„Tam, kad būtų galima atlikti krantinių Nr. 118–119, kuriomis naudojasi UAB „Kamineros krovinių terminalas“, gilinimą, reikėjo sutvarkyti šalia esančias Uosto direkcijos krantines. Atsižvelgiant į tai, UAB „Kamineros krovinių terminalas“ ir parengė šių krantinių sutvarkymo projektą“, – teigia D. Ringis.
Uostas: investuojame į visus
Uosto direkcija tikina, kad nė vienai uoste dirbančiai bendrovei nesuteikia išskirtinių sąlygų.
„Sprendimą, investuoti ar ne į valstybei priklausančią uosto infrastruktūrą, kuria terminuotai naudojasi krovos kompanija, priima šiam tikslui Uosto direkcijoje suformuota komisija. Kiekvieną projektą komisija vertina pagal griežtus ir objektyvius kriterijus.
Taip pat, prieš pradedant vykdyti Uosto direkcijos investicinius projektus, juos apsvarsto, įvertina ir jiems pritaria Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba. Valdybai pritarus, Uosto direkcijos strateginis veiklos planas su investiciniais projektais tvirtinamas ketveriems metams“, – atsiųstame atsakyme teigia Uosto direkcijos atstovė spaudai D. Ringis.
Skaičiuojama, kad nuo 2013 m. į krantines valstybinis jūrų uostas jau investavo 1,3 mlrd. eurų, o pajamų gavo 3,2 mlrd. eurų.
irmoje vietoje pagal uosto investicijas į infrastruktūros gerinimą – Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, antroje – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, trečioje – AB „Klasco“, ketvirtoje – „Birių krovinių terminalas“.
Uosto infrastruktūrą, kuria naudojasi operatoriai, Uosto direkcija gerina už savas lėšas. Tai – įprasta praktika. Mat Uosto direkcija privalo užtikrinti reikiamą infrastruktūrą žemės nuomotojams. Kuo gilesnės krantinės, tuo didesni mokesčiai už žemę.
Be to, gilesnės krantinės leidžia į uostą įplauti ir didesniems laivams, į kuriuos galima krauti daugiau krovinių.
Uosto žemių nuomos sutartys su uosto įmonėmis sudaromos 50 metų.
Interesai savivaldoje
Į merus einantis A. Vaitkus, jei rinkimuose jam pasisektų, išmainytų solidžią – vidutiniškai 6 671 eurų – uosto vadovo algą į 2,5 karto mažesnę – maždaug 2 700 eurus, kuriuos per mėnesį gauna Klaipėdos meras. A. Vaitkus tikina, kad gimtajam miestui nori gero. O ko siekia milijoninius pelnus uoste uždirbantys verslininkai, panorę tapti tarybos nariais?
Nors Uosto direkcija pavaldi Susisiekimo ministerijai, Klaipėdos miesto valdžios vaidmuo taip pat nėra paskutinėje vietoje. Sprendžiant su uostu susijusius klausimus, klaipėdiečių ir uostininkų interesai dažnai išsiskiria.
Uosto plėtra gyventojus baugina tiek dėl taršos, tiek dėl žemės nuosavybės klausimų. Klaipėdos miesto savivaldybė kol kas nepritaria bendrajam uosto plėtros planui, kol nebus rasta kompromisų su gyventojais. Valdžioje atsidūrę uostininkai teoriškai galėtų ne tik keisti savivaldos požiūrį į uostą, bet ir turėtų visas galimybes sprendimais pagerinti šalia uosto esančią infrastruktūrą.
Be to, minėtųjų verslininkų veikla neapsiriboja tik uostu.
Pavyzdžiui, A. Tumos „Kamineros grupei“ priklauso per keliolika įmonių, tarp kurių ir ne vienas viešbutis.
A. Vaitkui jau tapus uosto vadovu, diskusijų buvo sukėlęs Uosto direkcijos organizuotas darbuotojų naujametinis vakarėlis, kai jį rengti sumanyta A. Tumai priklausančiame „Europa City Aurora“ viešbutyje.
Žiniasklaida tuomet rašė, kad Uosto paskelbtomis konkurso sąlygomis suabejojo ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. Klausimų kėlė konkurso sąlyga uostininkų vakarėlį rengti ne senesniame nei 5 metų pastate. Ši sąlyga puikiai tiko uosto verslininko A. Tumos viešbučiui.
A. Tumai priklauso ir seniausias uostamiesčio pastatas, rekonstruojamas legendinis „Viktorijos“ viešbutis. Dėl lėšų trūkumo viešbutis „Viktorija“ dešimtmečius stovėjo apleistas, todėl savivaldybė prieš ketvertą metų nusprendė savo turėtas 22,56 proc. akcijų parduoti. A. Tuma LRT Tyrimų skyriui teigė, kad legendinio viešbučio rekonstrukcija galėtų prasidėti net šiemet. Iki tol verslui esą trūko pinigų.
Rekonstruoti istorinį viešbutį pasiryžęs A. Tuma, gali būti, turi ir dar ambicingesnių planų.
2016 m. pabaigoje konsultantai už 8 tūkst. eurų atliko analizę ir patalpų besidairančiai savivaldybei pasiūlė kelias vietas, tarp kurių buvo ir A. Tumai priklausantis „Viktorijos“ viešbutis.
Jau ne vienus metus netyla diskusijos ir dėl požeminio parkingo po Atgimimo aikšte, esančia šalia „Viktorijos viešbučio“, bei A. Tumos interesų. A. Tumos verslas ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl ketinimų rengti požeminę aikštelę, už savas lėšas darė ir požeminius tyrimus.
„Klaipėdoje, kai iš liberalų sužinojau, kad nori milijonus investuoti į trinkelių keitimą (Atgimimo aikštėje, – red. past.), ir dar kokį vieną kitą medį pasodinti... O po to 5 m. negali nieko keisti, nes europinius pinigus naudoja. Tada ir iškėliau klausimą, kad čia nusikaltimas, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Tada oponentai bandė pripiršti, kad čia man reikalinga, – aiškino verslininkas. – Aš atlikinėjau tyrimus vien dėl to, kad įrodyčiau, kad reikalinga ir kad galima tai daryti.“
Vis dėlto, jei tokia požeminė automobilių stovėjimo aikštelė būtų įrengta, ji būtų statoma už miestiečių pinigus. Šių metų pradžioje paaiškėjo, kad projekto kaina išaugo nuo 3,3 iki 11 mln. eurų. Dar anksčiau prieš požeminio parkingo įrengimą protestavo ir klaipėdiečiai. Jie piktinosi, kad projektas nebeatitinka apklausoje visuomenės išsakytų lūkesčių ir jis stumiamas viešbučio savininko A. Tumos interesų.
A. Tuma sako, kad požeminis parkingas būtų naudingas ne tik jam, bet ir greta esančiam kitam viešbučiui „Amberton“, ar rekonstruojamam Klaipėdos muzikiniam teatrui.
A. Vaitkaus ir uostininkų santykiai
A. Vaitkus – vienas turtingiausių kandidatų į Klaipėdos merus. Registruotinas turtas, akcijos ir kitos vertybės vertinamos 135,6 tūkst. eurų, piniginės lėšos – 471,15 tūkst. eurų, o vien pajamos už 2017 m. siekia 254,45 tūkst. eurų.
2017 m. A. Vaitkaus atlyginimo uoste pastovioji dalis sudarė 4 249 eurus, vidutinis mėnesinis priedas – 1 863 eurus. Taigi per metus pajamas turėjo sudaryti apie 73,3 tūkst. eurų.
A. Vaitkus bei jo sutuoktinė taip pat yra bendrovės „Lyrava“ akcininkai. Tiesa, ši bendrovė, „Registrų centro“ duomenimis, per 2017 m. uždirbo viso labo 3 454 eurus pelno. A. Vaitkus, kaip rodo jo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikta deklaracija, 2017 m. pabaigoje pardavė žemės sklypą su namu ir garažu už 300 tūkst. eurų.
Su uoste dirbančiais verslininkais uosto vadovą A. Vaitkų sieja ne tik rinkimai ar darbiniai klausimai. Buvusio susisiekimo ministro, socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus į uosto direkcijos vadovus paskirtas A. Vaitkus taip pat priklausė socialdemokratų partijai. Iš jos gretų pasitraukė po socialdemokratų skilimo 2017 m.
A. Vaitkų su kai kuriais uostininkais sieja ir bendras laisvalaikis. Uosto vadovas priklauso Klaipėdos medžiotojų klubui „Varsa“. Tą uosto vadovas pats nurodo privačių ir viešų interesų deklaracijoje. Šioje kompanijoje – ir uosto krovos kompanijos „Bega“ akcininkas Valentinas Greičiūnas.
Telefonu A. Vaitkus tikino, kad su uostininkas artimų santykių nepalaiko. „Aš draugysčių su niekuo neturiu. Aš turiu labai siaurą savo draugų ratą“, – sakė jis.
Medžiotojų būrelyje kartu su A. Vaitkumi – ir A. Tumos verslo partneris Martinas Gusiatinas (M. Gusiatinas ir A. Tuma yra elektros gamybos įmonės „Amberwind“ akcininkai), taip pat Audrius Pauža, ilgametis vienos didžiausių uosto krovos kompanijos „Klasco“ vadovas. A. Pauža „Klasco“ vadovavo iki praėjusių metų vidurio, jis yra medžiotojų klubo pirmininkas.
LRT šaltinių duomenimis, A. Vaitkus draugiškus santykius ir su „Kamineros grupės“ akcininku A. Tuma. Tiesa, vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų aistra – anaiptol ne medžioklė, o „Porche“ automobiliai ir lenktynės. Simboliška, pernai vasarą vykusiosiose 1 006 km „Aurum 1 006 km lenktynėse“ A. Vaitkus įteikė Klaipėdos uosto įsteigtą specialiąją taurę sportinės rungties laimėtojui A. Tumai.
„Buvo įsteigtas prizas, aš vadinčiau, toks netyčiukas gavosi, kad pirmas atvažiavau“, – juokėsi A. Tuma.
Su valstiečių sąrašu į Klaipėdos merus kandidatuojantis A. Vaitkus į savo komandą pasikvietė ne tik jau minėtus uostamiesčio verslininkus, bet ir A. Tumai priklausančios antrinės bendrovės „Kaminera“ direktorę Laimą Kasmauskaitę.
Sąraše – ir buvęs žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas, taip pat aktyviai dalyvaujantis sumanymuose uosto plėtros klausimais ir siūlantis išorinį uostą statyti antrojoje Melnragėje.
Beje, į diskusiją dėl išorinio uosto pernai spalį į Klaipėdą atvyko ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Neoficialiai kalbėta, kad būtent per šį vizitą buvo aptarti ne tik išorinio uosto plėtros, bet ir rinkimų klausimai. Mažiau nei po kelių mėnesių apie kandidatavimą su valstiečiais į Klaipėdos merus paskelbė Arvydas Vaitkus.
Po LRT tyrimo, atskleidusio, kad įtakingi uostininkai telkia jėgas ir pinigus Klaipėdos rinkimų kampanijai, A. Vaitkus nusišalino nuo sprendimų, susijusių su jį parėmusiais verslininkais. Susisiekimo ministras R. Masiulis kol kas neturi atsakymo, ar uosto vadovas, jei pralaimėtų mero rinkimus, toliau galėtų spręsti jį parėmusių verslininkų klausimus.
„Kas būtų, jeigu būtų, šiandien tikrai nenorėčiau spėlioti. Viena, aišku, kad reputaciniai klausimai neturi kelti nė menkiausios abejonės. Viešų ir privačių interesų derinimas lygiai taip pat. Tam mes turime Lietuvoj institucijas, kurios tikrai turėtų pasisakyti šitais klausimais ir jiems jau yra užduoti tie klausimai“, – sako R. Masiulis.
