Žvalgybos institucijų perspėjimas – pavojų Lietuvai kelia ne tik Rusija

Visas vertinimo dokumentas nuo ankstyvo ryto jau buvo prieinamas skaitytojams internete, o Seime devintą ryto rengiama ir spaudos konferencija, kurioje vertinimas bus pakomentuotas plačiau. Ir nors šiame dokumente daugiausia kalbama apie Rusijos agresiją ir žvalgybų darbą, 2018 m. ataskaitoje paminėta ir Kinija.

Kaip ir keletą metų iš eilės, didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui yra įvardinta Rusijos valstybė. Žvalgybos institucijos praneša, kad negalima pasakyti, kad Rusijai pavyksta paveikti Lietuvoje priimamus politinius sprendimus.

„2018 metais išryškėjo Rusijos ambicijų globalioje politikos erdvėje ir joms pasiekti naudojamų priemonių mastas. Atskleista ir paviešinta, kokiomis agresyviomis priemonėmis Rusija veikia euroatlantinėje Lietuvos kaimynystėje: bandymai paveikti Vakarų demokratijų vidaus procesus, cheminio ginklo panaudojimas prieš buvusį Rusijos žvalgybos karininką, agresyvios kibernetinės operacijos, vykdomos tiek iš Rusijos, tiek keliaujant po Europą“, – rašoma dokumento santraukoje.

Šioje valstybėje įsigali agresyvi užsienio politika, Rusija bando išsikovoti jai „priklausančią“ vietą tarptautinėje sistemoje, prieš „silpnus“ Vakarus, derindama diplomatiją ir įtakos operacijas.

Tačiau kol kas Rusija nesurado patikimų sąjungininkų globalioms ambicijoms įgyvendinti, o Vakarai vis aiškiau supranta Rusijos keliamas grėsmes ir imasi bendrų atsakomųjų priemonių.

Siekdama paveikti Lietuvos vidaus procesus, Rusija ardomojo pobūdžio veiklai išnaudoja demokratijos laiduojamas žmogaus laisves ir teises. Prisidengdama siekiu rūpintis savo diaspora, ji bando skaldyti Lietuvos visuomenę, o kultūrinių ryšių plėtrą pasitelkia pateisindama agresyvią užsienio politiką. Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką.

2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje. Čia dar artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo.

Rusijos gebėjimas greitai generuoti pajėgas ir ypač greitas bei centralizuotas sprendimų priėmimo procesas leidžia įgyti (bent pradiniame konflikto etape) akivaizdžią persvarą prieš kaimynines valstybes.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų, kaip pagrindinio šalies galios ramsčio, svarba nemažėja. Stipriai militarizuota tiek Rusijos vidaus, tiek užsienio politika. Šalies karinė galia ir toliau išlieka vienas iš pagrindinių didžiavimosi valstybe šaltinių.

2018 m. nominalus Rusijos gynybos ministerijos finansavimas mažėjo ir, oficialiais duomenimis, turėtų nesiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Labai tikėtina, kad dėl galimybės slėpti išlaidas ir bet kada skirti papildomą finansavimą tikrosios Rusijos išlaidos yra ir bus gerokai didesnės, nei atspindi oficiali statistika.

Lietuvos kariniam saugumui ypač svarbūs procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Srityje dislokuota karinė grupuotė nuosekliai stiprinama. Ketinama naujomis artilerijos sistemomis perginkluoti Kaliningrade dislokuotą artilerijos brigadą. Vietoj šiuo metu brigadoje turimų „Grad“ sistemų ketinama atgabenti didesnio veikimo nuotolio reaktyvines salvių ugnies sistemas „Uragan“. Taip šūvio nuotolis padidės nuo dabartinių 20 iki 35 kilometrų.

Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguoja teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Į šiuos projektus Rusija ypač stengiasi įtraukti jaunimą.

2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas, neatitinkantis Rusijos plėtojamų ir Lietuvos valstybingumą menkinančių istorijos naratyvų.

Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandos srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką.

Prognozėse yra teigiama, kad artimoje perspektyvoje Rusija, vykdydama agresyvią informacinę ir istorijos politiką, sieks supriešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos valstybingumą.

„Kremlius, tikėtina, didins istorijos politikos įgyvendinimui skirtų projektų įvairovę ir apimtis. Labai tikėtina, kad vienu iš pagrindinių taikinių Lietuvoje taps 2019 m. planuojamas priimti teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Tikėtina, kad šia proga suintensyvės Kremliaus propagandinės kampanijos, skleidžiančios „savi šaudė į savus“ naratyvą. Neatmestinos provokacijos prieš buvusius ar esamus Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla“, – rašoma dokumente.

Rusijos žvalgybos tarnybos analizuoja Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašus ir ieško juose šiuo metu Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių. Nustačiusios tinkamus taikinius, Rusijos žvalgybos tarnybos suranda buvusius ar esamus kartu su Lietuvos piliečiais tarnavusius Rusijos ar Baltarusijos kariškius, kuriems nurodo tiesiogiai ar nuotoliniu būdu atnaujinti draugystę.

Taikiniais tapusius Lietuvos piliečius Rusijos žvalgybos siekia „išvilioti“ į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. Tam pasirenkami įvairūs pretekstai – tarnybos draugų susitikimai, karinių konfliktų minėjimai, karinės šventės ir pan. Lietuvos piliečiams pradėjus lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje, juos palaipsniui bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad į sparčiai augantį šalies finansų sektorių taikosi ir prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai, naudojantys neskaidrias verslo valdymo schemas.

Metinėje ataskaitoje Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba nurodė, kad kai kurie potencialūs investuotojai į finansų sektorių registruoti įvairiose šalyse – nuo Kamanų salų iki Vanuatu.

„Siekiant nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokestinę naštą, naudojamos sudėtingos ir neskaidrios verslo valdymo schemos, realizuojamos per lengvatinio apmokestinimo zonose registruotus juridinius asmenis“, – rašoma dokumente.

Konkrečių įmonių Lietuvos žvalgyba neįvardija. Anot tarnybų, labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje nemažės galutinius naudos gavėjus slepiančių investuotojų srautas.

„Ši negatyvi tendencija kels valstybei papildomas rizikas, o kai kurių potencialių investuotojų sąsajos su priešiškomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis – grėsmę nacionaliniam saugumui“, – nurodoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Lietuvos valdžios institucijos pastaraisiais metais aktyviai skatina inovatyvių finansinių technologių sektoriaus plėtrą Lietuvoje.

Siekdama tapti regiono „fintech“ centru, Lietuva supaprastino licencijavimo procedūras, aktyviai įgyvendina viešųjų ryšių strategiją.

Lietuva užkirto kelią Rusijos holdingui investuoti į vieną šalies įmonę, nes ja galėjo būti naudojamasi renkant informaciją apie valstybės kartografinius duomenis Rusijos kariuomenei. Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo holdingas „Sistema“ per sūnaus valdomą investicinę kompaniją įsigijo Lietuvos įmonę, užsiimančią aeroskenavimu ir kartografavimu.

Tuo pačiu metu „Sistema“ kontroliavo Rusijos įmonę „Kronštadt“, prieš kelerius metus laimėjusią elektroninių kartografinių duomenų centrų įrengimo konkursą.

Anot žvalgybos, labai tikėtina, kad nusipirkus Lietuvoje ir kitose ES šalyse veikiančią įmonę „buvo siekiama pasinaudoti ES valstybėje veikiančios įmonės priedanga ir užmaskuoti duomenų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms rinkimą“. „Minėtas veiksmas atitinka Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų modus operandi, kai veiklai prieš ES šalių nacionalinio saugumo interesus išnaudojamos vietinės įmonės“, – teigiama ataskaitoje.

Dokumente rašoma, kad Rusija siekia surinkti daugiau kartografinių duomenų, kurie leistų efektyviai panaudoti naujas raketų paleidimo sistemas. Žvalgybos teigimu, holdingo „Sistema“ netiesiogiai įsigyta Lietuvos įmonė dirba nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, todėl buvo priimtas sprendimas pripažinti šį investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

Grėsmių nacionaliniam vertinimui pirmą kartą nuo 2015 metų buvo paminėta ir Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla Lietuvoje.

„Augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje. Čia veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas“, – rašoma ataskaitoje.

Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais.

Kinijos žvalgyba savo veiklą Lietuvoje labiausiai orientuoja į jų šalies vidaus politinių problemų sprendimui: siekiui, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės, bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu.

Tačiau Kinijos žvalgybai yra įdomus ne tik jų šalį liečiantys klausimai, bet ir Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, ateities planai.

„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Kinijos žvalgyba Lietuvoje ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat – simpatizuojančių Kinijai, bei turinčių politinio poveikio svertų. Juos siekiama paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją.

„Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma dokumente. Jo autoriai tiki, kad Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje palaipsniui tik dar labiau didės. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į augantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse.

Terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. 2018 m. Europoje teroristinių aktų mažėjo, tačiau terorizmo grėsmė yra didelė. Teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ (ISIL) mėgina prisitaikyti prie pasikeitusių veiklos sąlygų Sirijoje bei Irake ir skatina savo rėmėjus Vakaruose rengti teroristinius išpuolius.

Dėl resursų ir pajėgumų trūkumo ISIL pati teroristinių aktų Vakaruose, tikėtina, nevykdys, bet skatins savo pasekėjus ir jai simpatizuojančius asmenis užsienio valstybėse rengti išpuolius savarankiškai. Iš konfliktų regionų į Europą sugrįžtančių užsieniečių-kovotojų ir kitų „kalifato“ gyventojų, moterų ir vaikų, srautas nėra didelis, tačiau dalis jų, neatmestina, gali prisidėti prie radikaliai nusiteikusių asmenų Europoje bei vykdyti teroristinius išpuolius.

Teroristinė organizacija „Al Qaeda“ (AQ) iš ISIL sieks perimti „globalaus džihado“ lyderės vaidmenį. Tikėtina, kad AQ, siekdama būti labiau matoma, aktyviau bandys surengti teroristinius aktus Vakaruose. Artimoje perspektyvoje terorizmo grėsmės tikimybė Lietuvoje išliks maža.