Žinoma, tai – blakės. Tik ne tos, kurios kandžiodavo dar mūsų protėvių paslėpsnius, – šitos blakės mechaninės.
Neseniai vienas žinomas teisininkas niekaip negalėjo patekti pas savo klientą, uždarytą už grotų. Žmogus nusiavė, nusijuosė diržą, padėjo į šalį raktus, mobilųjį telefoną, net monetas išbėrė į dubenėlį, bet metalo detektorius kaip cypė, taip cypė.
Galiausiai paaiškėjo, kad advokato portfelyje už pamušalo įlindusi tokia blakė. Gražiai įsitaisiusi – nė ženklo, kaip ji ten pateko, viskas tvarkingai užsiūta. Žinoma, kad tokie padarėliai kai kurioms mūsų tarnyboms tarnauja kaip klausymosi aparatai, bet taip jį apgyvendinti jau reikėjo ir sumanaus kišenvagio, ir siuvėjo – meistro – sugebėjimų.
Aišku, mainais už nuodėmės atleidimą operatyvininkams nusamdyti ilgapirštį nesunku, kaip ir surasti kokį nors adatos virtuozą. Tik sekimo organizatoriai neapskaičiavo vieno – kad advokatai dažnai klientus lanko įkalinimo įstaigose, o ten paprastai patenkama tik perėjus metalo detektorių.
Beje, o kaip tada įstatymai, kurie griežtai draudžia klausytis advokato ir jo ginamojo pokalbių?
Tačiau kai į įstatymus spjaunama, advokatams lieka tik nedelsiant įsigyti metalo detektorius, rentgeno aparatus bei kitokią įrangą. Ir naudoti ją mažiausiai kelis kartus per dieną, nes juk nežinai, kada ir kur pasigausi tą parazitą.
Aptikus ir iškrapščius blakę iš slaptavietės vertėtų nusiųsti laišką Specialiųjų tyrimų tarnybai bei kitoms institucijoms su klausimu: ar kartais ne jūs pametėte, ar ne iš jūsų veisyklos pabėgo tas mechaninis padarėlis?
