Jis liudijo politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai yra pareikšti koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms, Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui ir Vytautui Gapšiui.
G.Velička Vilniaus apygardos teisme turėjo prisiminti 2014-2015 metus, kai Seime buvo pradėtos svarstyti Vartotojų kredito įstatymo pataisos, kurios, kaip teigia prokurorai, ypač domino „MG Baltic“ koncerną.
Pasak G.Veličkos, jis šiomis įstatymo pataisomis buvo suinteresuotas ir kaip asociacijos pirmininkas, ir kaip įmonės „4finance“ vadovas.
„Ruošėme įvairias studijas, žiūrėjome, ką apie vartojimo kreditus sako užsienio praktika, bet matėme, kad tai niekam neįdomu, todėl manėme, kad vienintelis kelias yra kalbėti per masines informacijos priemones“, – sakė G.Velička.
Būtent dėl šios priežasties jis susitikinėjo ir su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, kuris vadovavo ir LNK žiniasklaidos grupei.
„Bandžiau parodyti, kokia mūsų pozicija, kokie mūsų argumentai. Kalbėjome apie įstatymų punktą, kuriame „Lietuvos bankas“ norėjo įtvirtinti, kad žmogaus pajamas gali tikrinti tik „Sodra“, nors „Sodra“ mato tik maždaug 41 procento gyventojo pajamas. Aš maniau, kad tai yra neteisinga, nes daugeliui žmonių būtų užkirstas kelias gauti kreditus. Šis punktas sudomino ir R.Kurlianskį, jam tai taip atrodė neteisinga“, – kalbėjo G.Velička.
Pasak liudytojo, G.Kurlianskis nebuvo vienintelis, su kuriuo jis kalbėjo apie reklamą, susijusią su Seime svarstomu įstatymu. Dėl šio klausimo, jis buvo susitikęs ir su „Lietuvos ryto“ bei TV3 televizijų direktoriais.
G.Velička teisme aiškino, kad su R.Kurlianskiu bendraudavo nelabai dažnai, tačiau byloje yra net du tomai medžiagos iš jo ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento susirašinėjimų.
Kaip teigia kaltintojai, „MG Baltic“ greitųjų kreditų rinka rūpėjo dėl juos dalijančių bendrovių reklamos.
Nebeveikianti „4finance“ tuo metu buvo viena didžiausių greitųjų kreditų bendrovių Lietuvoje, svarstomu įstatymu buvo itin suinteresuota, nes sugriežtinus greitųjų kreditų dalinimą, būtų patyrusi didelis nuostolius.
2014 metais, kai Seimas ėmė svarstyti siūlymus smarkiai sugriežtinti šią rinką, G.Velička kartu su asociacijos vadovu Liutauru Valicku ėmė organizuoti lobistinę veiklą ir į pagalbą pasikvietė advokatų kontoros „Glimsted“ advokatus Liną Sesicką ir Liną Zubovienę.
Kaip matyti iš bylos, pastarųjų veikla ypač nuvylė „MG Baltic“ vadovus, nes jie pasiėmė pinigus, bet esą darbo neatliko.
Kaip ikiteisminio tyrimo metu sakė G.Velička, R.Kurlianskis jam neatskleidė detalių, kokių veiksmų imasi, kad pataisos būtų sušvelnintos, tačiau žinojo, jog „MG Baltic“ viceprezidentas ir advokatas L.Sesickas pasiskirstė „darbo barus“ su kuriais Seimo nariais dirbs.
„R.Kurlianskis sau pasiėmė „darbą“ su Liberalų sąjūdžio frakcija, o L.Sesickui „paliko darbą“ su kitomis frakcijomis“, – duodamas parodymus tyrėjams atskleidė G.Velička.
Bylos medžiagoje nurodoma, kad advokatai parengė ir R.Kurlianskiui perdavė savo siūlomas įstatymo pataisas, kurios turėjo amortizuoti Seime svarstomus griežtus pakeitimus, tačiau L.Sesisckas esą nerado Seimo nario, kuris sutiktų lobistus vaidinusių advokatų parengtas pataisas užregistruoti ir pristatyti savo vardu.
Tokį žmogų surado R.Kurlianskis. Pataisų iniciatoriumi tapo buvęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Š.Gustainis, kuriam taip pat yra pareikšti kaltinimai.
