Pastarieji yra ieškovai kaip ir koncernas „MG Baltic“, BNS patvirtino bylą nagrinėsiančio Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Aušra Pocienė.
VSD teigia, kad su koncerno „MG Baltic“ vadovais glaudžiai bendradarbiavo buvęs ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius, šiuo metu dirbantis koncerne.
Eksprokuroras teigia, kad tai netiesa, ir žvalgybos informaciją vadina „sapnais“.
D. Mockus yra „MG Baltic“ prezidentas, R. Raulynaitis – buvęs valdybos narys, koncerno teisininkas. Z. Sarakienė yra LNK televizijos direktorė.
Pastaroji buvo apklausta politinės korupcijos byloje. Šioje byloje yra epizodas, kai buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariama, davė iš viso 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje bylos dėl „MG Baltic“ dalykinės reputacijos padaugėjo ir atsakovų.
„Yra traukiama Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamento (VSD), Respublikos Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerija. Atsakovas dar yra fizinis asmuo Darius Jauniškis“, – BNS teigė A. Pocienė.
Šalys iki vasario vidurio ar pabaigos turės pateikti atsiliepimus. Bylos nagrinėjimo data kol kas nepaskirta.
Anot Vyriausybės atstovų, Seimo kanceliarija šiame ginče atstovauti valstybei samdo advokatę Liudviką Meškauskaitę.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako, „valstybė konsoliduoja savo institucijų pajėgas ir bus siekiama atstovauti institucijoms aukščiausiu lygmeniu“.
„Ir dėl to Vyriausybėje sudaryta koordinacinė grupė, kuri koordinuos atstovavimo procesą“, – BNS antradienį sakė V. Bakas.
Šiam teismui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino svarstyti ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti VSD rašte Seimo nariams paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.
Pernai gruodžio 12 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad verslo koncernas „MG Baltic“ turi teisę teismuose bylinėtis dėl VSD teiginių.
„Žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
VSD rašte buvo rašoma, kad „MG Baltic“ atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad koncernas papirkinėjo ir šantažavo politikus. „MG Baltic“ atstovai VSD raštą vadino nuomonių ir prielaidų kratiniu.
Apylinkės ir apygardos teismai nusprendė ieškinio nepriimti. Jie teigė, kad bendrosios Civilinio kodekso taisyklės negali būti taikomos – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu, numatančiu atskiras VSD veiklos kontrolės formas.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad nurodymas kreiptis į Seimo komitetą ar Seimo kontrolierius nepagrįstai suvaržo teises į teisminę gynybą.
VSD raštas tapo svarbiu dokumentu Seimo parlamentiniame tyrime dėl nederamos interesų grupių įtakos politinei sistemai ir valstybės institucijoms.
Kitoje civilinėje byloje koncernas „MG Baltic“ iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako siekė prisiteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos dėl reputacijai padarytos žalos.
Sausio 24 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei.
„(Teismas nusprendė – BNS) pripažinti, kad atsakovo Vytauto Bako paskleisti teiginiai (...) yra neatitinkantys tikrovės ir pažeidžiantys koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją“, – pranešė teisėja Fausta Vitkienė.
Šį sprendimą galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Anot Vilniaus miesto apylinkės teismo, nors V. Bako pernai išsakyti teiginiai laikomi nuomone, politikas turėjo juos pagrįsti.
„Tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo“, – rašoma sprendime.
„Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją“, – teigiama jame.
V. Bakas taip pat bandė įtikinti teismą, kad atsakomybė už teiginius jam negali būti taikoma, nes Seimo nario imunitetas apsaugo jį nuo persekiojimo už pareigų vykdymą.
Tačiau teisėja pabrėžė, kad ginčytas mintis V. Bakas pasakė duodamas interviu žiniasklaidai.
„MG Baltic“ taip pat siekė iš V. Bako atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau šie pinigai nepriteisti.
