Įmantriomis verslo schemomis pagarsėjęs V.Romanovas, atrodo, žengė dar vieną nestandartinį žingsnį – iškėlė bylą sau.
Įtariama, kad per savo statytinius jis paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusios savo bendrovės „Nidos pušynas“ turto grobstymo ir šitaip privertė prokurorus šokti pagal jo dūdelę.
Pareigūnai jau ruošiasi bylą perduoti teismui.
Byloje kaltinimai turėtų būti pateikti ne tik V.Romanovui, jo seseriai Olgai Gončiaruk, bet ir trims atsakingiems Šiaulių banko darbuotojams – administracijos vadovui Vytautui Siniui, Iždo departamento direktoriui Pranui Gedgaudui ir Šiaulių filialo vadovei Skaidrei Mendelienei.
Nors V.Romanovo aplinkos žmonės atkakliai siekė, kad atsakomybėn būtų patraukti ir Lietuvos banko vadovai, ikiteisminį tyrimą atlikę Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai nedrįso jų net pajudinti.
Jeigu bylai atsidūrus teisme bus paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, daugiau kaip 7 mln. eurų, ko gero, atiteks nukentėjusiąja pripažintai V.Romanovo dukterėčiai Viktorijai Gončiaruk ir su buvusiu Ūkio banko savininku neoficialiai siejamai bendrovei „Energolinija“.
Šiuos pinigus solidariai gali tekti sumokėti V.Romanovui, O.Gončiaruk ir Šiaulių bankui arba jo darbuotojams.
Išdavė didžiulę paskolą
Istorija, kurią baigia narplioti Klaipėdos prokurorai, prasidėjo dar 2012 metų pabaigoje.
Tuomet į Šiaulių banką oficialiai kreipėsi V.Romanovo kontroliuojama bendrovė „Nidos pušynas“ ir paprašė, kad būtų išduotas 26 milijonų litų (apie 7,5 mln. eurų) kreditas.
Kadangi įkeičiamo nekilnojamojo turto Neringoje vertė gerokai viršijo prašomų pinigų sumą, Šiaulių banko vadovai nusprendė skirti paskolą.
Taip 26 milijonai litų buvo pervesti į „Nidos pušyno“ sąskaitą. Už dalį gautų pinigų – 6,5 milijono litų (beveik 1,9 mln. eurų) buvo nupirkti Neringos poilsio namai „Kregždutė“ ir dar keli nekilnojamojo turto objektai, kurie taip pat buvo įkeisti Šiaulių bankui.
Vietoj jungtuvių – bankrotas
Beveik visi likę pinigai – 4,5 milijono eurų pateko į V.Romanovo bei O.Gončiaruk sąskaitas ir iš karto buvo pervesti Šiaulių bankui.
Taip verslininkai išsipirko dar 2007–2008 metais šiam bankui pagal REPO sandorius įkeistas Ūkio banko akcijas.
Tuo metu viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad akcijas buvo būtina išpirkti, nes planuojamas Šiaulių ir Ūkio bankų sujungimas.
Tačiau bankai taip ir nebuvo sujungti – po dviejų mėnesių, kai buvo baigtas šis sandoris, centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas paskelbė, kad apribojama Ūkio banko veikla. Kiek vėliau bankas bankrutavo.
Bankrutavus Ūkio bankui sužlugo ir daugelis su juo susijusių V.Romanovo imperijai priklausiusių įmonių. Tarp jų – ir paskolą paėmęs „Nidos pušynas“.
Visas šiai bendrovei priklausęs nekilnojamasis turtas po varžytynių atiteko pagrindiniam kreditoriui – Šiaulių bankui, kuris vėliau turtą perleido savo antrinei bendrovei.
Kreditas ar tik imitacija?
Kai visas turtas buvo parduotas, į Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreipėsi bendrovė „Energolinija“ – buvusi pagrindinė „Nidos pušyno“ akcininkė.
Ji pareiškė, kad 26 milijonų litų paskola „Nidos pušynui“ buvo įpiršta apgaulės būdu, – esą bendrovei šių pinigų niekam nereikėjo.
Remiantis šiuo pareiškimu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prokurorų teigimu, paskola „Nidos pušynui“ buvo išduota ne bendrovės veiklai plėtoti, o tik tam, kad už gautus pinigus V.Romanovas ir O.Gončiaruk galėtų išsipirkti Šiaulių bankui įkeistas Ūkio banko akcijas.
Savininkų nustatyti nepanoro
Tuo metu, kai „Energolinija“ kreipėsi į prokuratūrą, jos akcininkai jau buvo pasikeitę. Kontrolinį akcijų paketą įsigijo Škotijos bendrovė „Venten LP“, kurios pagrindinės akcininkės yra dvi Seišelių salose registruotos lengvatinio apmokestinimo kompanijos – „Interlaw Corporate“ ir „Rizza Managment“.
Kompanijos „Venten LP“ kontrolė yra patikėta sostinės advokatui Deiviui Valiuliui, kuris yra atstovavęs V.Romanovo aplinkos žmonėms. Tarp jų – ir Kristinai Navickienei, kurios vyras Edvinas buvo V.Romanovo banko Bosnijoje „Balkan Investment“ vadovas ir buvusios Ūkio banko tarybos pirmininkės Editos Karpavičienės brolis.
Nors buvo spėjama, kad už šių kompanijų slepiasi V.Romanovas arba jo aplinkos žmonės, prokurorai tokių faktų nepatikrino.
„Mes net kelis kartus prašėme prokurorų, kad būtų kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu siekiant išsiaiškinti tikruosius „Energolinijos“ savininkus, nesulaukėme net atsakymų“, – sakė vienas šioje byloje dalyvaujantis advokatas.
Šešėlis Lietuvos bankui
Tuomet kaip įtariamoji apklausta V.Romanovo sesuo O.Gončiaruk tyrėjams teigė nieko nežinanti apie „Energolinijos“ akcininkus, tačiau tvirtino, jog sandorį, pagal kurį už „Nidos pušyno“ gautą paskolą buvo atpirktos akcijos, nurodė vykdyti Lietuvos bankas.
O visą schemą esą parengė advokatų kontora „Lawin“ (dabartinė „Ellex Valiūnas“), kurioje prieš tapdamas Lietuvos banko vadovu dirbo V.Vasiliauskas.
Anot įtariamosios, tuo metu Lietuvos banko vadovai teigė, kad reikia Ūkio banką sujungti su Šiaulių banku, o tam yra būtina atpirkti akcijas.
„Ūkio banko akcijų atpirkimas nei man, nei V.Romanovui tuo metu buvo visiškai nereikalingas, todėl Lietuvos banko nurodymai ir advokatų kontoros „Lawin“ finansinės schemos, tariamai siekiant sujungti Ūkio ir Šiaulių bankus, buvo apgaulė Ūkio bankui, kuri baigėsi banko ir su juo susijusių bendrovių perėjimu Šiaulių bankui“, – per apklausą prokurorams tvirtino O.Gončiaruk.
Už konsultacijas – milijonai
Kad sandoris buvo daromas Lietuvos banko nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir buvusi Ūkio banko investicinės grupės teisininkė Asta Martinaitytė.
Pati O.Gončiaruk „Lietuvos rytui“ atsisakė pakomentuoti prokurorams duotus parodymus: „Pasirašiau pasižadėjimą nieko nepasakoti apie ikiteisminį tyrimą, todėl nieko ir nekalbėsiu.“
Užtat atviresnė buvo O.Gončiaruk atstovaujančios advokatų bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatė Laura Daumantaitė: „Manau, kad šis sandoris buvo sudarytas su Lietuvos banko žinia, o schemas rengė advokatų kontora „Lawin“, kuriai už konsultacijas Ūkio bankas sumokėjo apie 10 milijonų litų.“
Liesti V.Vasiliausko nepanoro
L.Daumantaitės teigimu, kelis kartus buvo kreiptasi į prokuratūrą, kad būtų apklaustas Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, taip pat padaryti centrinio banko protokolų poėmiai, tačiau prokurorai į šiuos prašymus esą nereagavo.
„Jei jau dėl šio sandėrio yra kaltinama O.Gončiaruk, manau, gali būti kalti ir Lietuvos banko vadovai. Tačiau kažkodėl niekas nekelia šio klausimo, o Generalinė prokuratūra spaudžia kuo greičiau pabaigti ikiteisminį tyrimą“, – sakė L.Daumantaitė.
Anot advokatės, dar prieš sandorį Lietuvos bankas inspektavo Ūkio banką. Šio inspektavimo metu esą ir buvo pasiūlyta, kad šis bankas pasisamdytų Rolando Valiūno kontorą, kuri konsultuotų visais bankų susijungimo klausimais.
Brangino turtą Nidoje
Įkeisti brangų turtą Neringoje siekiant išpirkti akcijas, kurios netrukus po sandorio tapo bevertės, buvo nenaudinga nei V.Romanovui, nei jo seseriai – buvusiai Ūkio banko valdybos narei ir akcininkei.
Jie abu ypač vertino ir puoselėjo savo imperiją Nidoje. „Nidos pušynui“ tuo metu priklausė keli viešbučiai, poilsio namai ir individualūs būstai, išsidėstę kelių hektarų plote.
Dviejuose prie pat marių prisišliejusiuose pastatuose nuolat vasaras praleisdavo abu pagrindiniai banko akcininkai.
O.Gončiaruk namą beveik nuo pat pamatų pastatė jos sutuoktinis Igoris. Meistro gyslelę turėjęs vyriškis pats vežė įvairias medžiagas, savo rankomis mūrijo sienas, atliko daugelį apdailos darbų.
Greta stovintį vadinamąjį V.Romanovo namą jis irgi bandė taip išpuoselėti, kad jis taptų tikru Nidos perlu. V.Romanovas pats asmeniškai prižiūrėjo jo rekonstrukciją, kartu su statybininkais karstėsi ant stogo.
Ypač jis didžiavosi svetainės viduryje įrengtu židiniu, kuriame degančia ugnimi buvo galima grožėtis iš visų pusių.
Tiek V.Romanovas, tiek O.Gončiaruk nekart pabrėždavo, kad atėjus blogiausiems laikams iš paskutiniųjų bandytų išsaugoti „Nidos pušyną“.
Bankas nekomentuoja, kol vyksta tyrimas
„Pagal įprastą praktiką Lietuvos bankas nekomentuoja ikiteisminių tyrimų ir bylų nagrinėjimų, kol jose nepriimtas teismo sprendimas. Lietuvos bankas nenurodė taikyti schemų, pagal kurias už Šiaulių banko suteiktą paskolą buvo atpirktos Ūkio banko akcijos“, – taip „Lietuvos rytui“ atsakė Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyrius.
Į klausimą, ar Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas nurodė Ūkio banko vadovams samdyti advokatų kontorą „Lawin“, yra atsakęs Vilniaus apylinkės teismas.
Jis 2015 metų lapkričio 3 dienos sprendimu pripažino neatitinkančiu tikrovės buvusio Ūkio banko savininko V.Romanovo viešai paskelbtą informaciją apie tariamą Lietuvos banko valdybos pirmininko nurodymą Ūkio bankui pirkti paslaugas iš advokatų kontoros „Lawin“.
Buvo laikomasi visų reikalavimų
Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas:
„Tenka apgailestauti, kad praėjus 6 metams po V.Romanovo verslo imperijos griūties vis dar susiduriame su neaiškių asmenų ir grupuočių bandymais paslėpti įtartinus verslo sandėrius, o siekiant sukelti sumaištį – į bylinėjimąsi įtraukti ir mūsų banko darbuotojus.
Tikiu, kad įsigilinęs į bylos medžiagą teismas užvers paskutinį lapą šioje istorijoje.
Suteikiant kreditą „Nidos pušynui“ buvo laikomasi visų kredito įstaigoms keliamų reikalavimų ir procedūrų. Vykstant ikiteisminiam tyrimui Šiaulių banke atliktas papildomas auditas tik patvirtino, kad ši bendrovė kredito suteikimo metu atitiko visas sąlygas kreditui gauti. Šiaulių bankas užtikrina, kad atitinka visus veiklai keliamus reikalavimus, o vykstantis ikiteisminis procesas neturi įtakos jo veiklos tęstinumui ir kasdieniam darbui.
Pažymėtina, kad byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai Šiaulių bankui, todėl šis procesas neturi jokios įtakos ir banko finansiniams įsipareigojimams.“
