Pirmąją „Lietuvos ryto“ straipsnio dalį skaitykite čia.
Paaiškėjo, jog pastaraisiais metais itin padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Vienas analizės bendraautorių Lietuvos teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rokas Uscila teigė, kad kriminalizacijos politika visame pasaulyje naudojama kaip atgrasantis įrankis sprendžiant rimtas socialines problemas.
„Baudžiamoji justicija yra kraštutinė priemonė, kai švietimas, prevencija, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos neduoda rezultatų. Pas mus daroma priešingai – užuot išbandžius kitas priemones, priimamas sprendimas viską kriminalizuoti.
Tai reikėtų vertinti kaip vengimą ar nesugebėjimą atlikti tam tikrų darbų, nes Lietuvoje šioje srityje nėra nei realių socialinių paslaugų, nei prevencijos, nei švietimo – neatliktas joks nuoseklus darbas. Problema nustumta tiktai teisėsaugai“, – sakė R.Uscila.
Įstatymus žino, bet jų nebijo
Sugriežtinus bausmes dėl narkotikų vartojimo ir laikymo įstatymus pažeidžiančių asmenų teoriškai turėtų mažėti, tačiau statistika rodo priešingai.
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose 2015 metų duomenys rodo, kad 19,2 proc. apklaustų paauglių (15–16 metų) kartą arba du per pastaruosius 4 metus vartojo narkotikų.
„Manoma, jaunimas bijo įstatymų ar griežtų bausmių. Bet iš tiesų jaunimas nebijo eksperimentuoti, bandyti.
Nepilnametis dar nėra susivokęs tiek, kiek suaugęs žmogus, ir „žolės“ rūkymas jam yra normali elgsena.
Nepilnametis nebijo kanapių užsisakyti internetu, nors ir žino, kad tai bus laikoma kontrabanda, o už tai gresia dar didesnė atsakomybė.
Jis mano, kad viskas bus gerai, nes juk tos medžiagos nusipirko legaliai. Jis net nesusimąsto, kad pasidalydamas suktine gali būti pripažintas platintoju“, – paaiškino teisininkas R.Uscila.
Statistika rodo grėsmingą tendenciją: per metus net 2,12 karto padidėjo nusikaltusių nepilnamečių skaičius, o jaunimo amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų jis padidėjo 1,73 karto.
Į baudžiamąjį persekiojimą patenka nepilnamečiai ir jaunimas, kuriems gresia patekti į nusikaltėlių gretas.
„Daugėja dėl narkotikų nuteistų jaunų asmenų, nes nereikia didelių pastangų juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nepilnamečiai greitai prisipažįsta ir viską papasakoja, juos nesunku pagauti.
Šioje srityje lengva parodyti rezultatą, nes viskas – kaip ant delno. Todėl ištirtų bylų daugėja“, – sakė R.Uscila.
Platintojai ir toliau klesti
Kasmet registruojama vis daugiau nusikalstamų veikų, kai baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys, kurie disponavo narkotinėmis medžiagomis, bet jų neplatino.
Tačiau mažėja atvejų, kai buvo disponuojama narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Per 2014–2017 m. tokių veikų sumažėjo 44,4 proc.
Kitaip tariant, gaudomas ir baudžiamas yra mailius – vartotojai, o štai rykliai – narkotikų platintojai – į teisiamųjų suolą sėda vis rečiau.
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų kaltinimų pareiškiama vartotojams, o ne platintojams.
„Nustatyti narkotikų platintojus sudėtinga. Organizuotam nusikalstamumui išsiaiškinti reikia pastangų, operatyvinio darbo.
Bylos sudėtingos, sunku įrodyti, reikia ir ekspertizių. O su „žolę“ rūkančiu jaunimu lengva: nuvažiavai į klubą ir surinkai“, – ironizavo R.Uscila.
Tyrimai rodo, kad itin daug žmonių yra vartoję narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pasiūla – itin didelė. Jaunimas net neslepia, kad gauti kanapių ar kitos rūšies narkotikų nėra sunku. Tai rodo, kad didieji jų platintojai ir toliau klesti.
Į teismus – tūkstančiai
Lietuvoje pradėta tūkstančiai ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
2016 metais, dar prieš įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, registruota 713 tokių veikų, 2017 m. – jau 1993, pernai – 2320. Bet nė vienas asmuo nebuvo pasiųstas už grotų dėl „žolės“ rūkymo.
Net vadinamieji platintojai, kuriems už pasidalijimą suktine turėtų būti skiriama bent dveji metai kalėjimo, dažniausiai lieka laisvėje, nors įstatymas tokios galimybės ir nenumato.
Baudžiamasis kodeksas suteikia galimybę skirti švelnesnę bausmę ir teisėjai tuo aktyviai naudojasi.
„Išimtis numatyta išskirtiniams atvejams, bet šiuo atveju išlyga taikoma visada.
Tad kam reikalingas toks griežtas įstatymas, jei bausdami visada turime taikyti išimtis?“ – klausė R.Uscila.
Teisėjai paprastai yra griežtos politikos šalininkai, tačiau savo sprendimais jie parodo, kad teisinio reguliavimo lazda yra perlenkta.
„Teisėjai remiasi ne teorinėmis prielaidomis, kad griežtas įstatymas turėtų atgrasyti. Teismo salėse mes matome tikrus žmones, todėl ir taikome tokias bausmes, kokių pagal įstatymą neturėtume dažnai taikyti.
Tačiau jeigų teismai taip dažnai pripažįsta, kad įstatymo numatytos bausmės taikymas neatitiktų jokių protingumo kriterijų, kyla klausimas, ar protingas pats įstatymas?“ – svarstė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas.
Viena byla teisėjui itin įstrigo. 2013-aisiais buvo sulaikyta grupė dvidešimtmečių, kurie iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų gamino ir platino amfetaminą.
Šie jaunuoliai buvo suimti ir iki teismo proceso pradžios praleido už grotų po trejus ketverius metus. Beveik visi jie suprato savo klaidą, yra nepavojingi visuomenei, tačiau dar privalės bent antra tiek praleisti už grotų.
„Kol jie laukė teismo sprendimo, nemačiau tikslo laikyti juos suimtus, todėl jie dabar laisvi. Tačiau privalėjau jiems skirti laisvės atėmimo bausmes, nors ir mažesnes, nei numato įstatymas.
Byla dabar apeliacijoje, bet didelė tikimybė, kad jiems teks grįžti už grotų ir atsakyti už tai, ką padarė“, – sakė A.Cininas.
Teisėjo nuomone, didelė spraga įstatymuose yra dėl to, kad narkotikai neskirstomi pagal jų žalą sveikatai. Vienodai baudžiama ir už heroino, kuris žmogui gali tapti mirties nuosprendžiu, ir už kanapių vartojimą.
„Daug tyrimų rodo, kad pagal priklausomybės ir žalos sveikatai lygį kanapės nėra tokios kenksmingos kaip alkoholis ir nikotinas.
Jaunuoliai, matyt, įsivaizduoja, kad už „žolę“ baudžiama švelniau nei už heroiną ar kokainą.
Bet įstatymas nemato skirtumo tarp šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nėra jokių galimybių išvengti baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jaunuolis vartojo neva nepavojingus narkotikus“, – teigė A.Cininas.
Teisėjo nuomone, dar vienas įstatymo nelogiškumas yra tas, kad asmuo, kuris atsisiuntė net ir nedidelį kiekį kanapių, baudžiamas už kontrabandą. Už tai numatyta bausmė – nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo be galimybės bausmę atidėti.
Tačiau asmuo, tos pačios medžiagos tą patį kiekį įsigijęs gatvėje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Kuo skiriasi tokio įgijimo pavojingumas? Vien tuo, kad vienas siuntėsi paštu, o kitas pirko gatvėje?
Tų akis draskančių nelogiškumų už disponavimą narkotinėmis medžiagomis įstatyme pilna, bet įstatymų leidėjams tai nekliūva“, – stebėjosi teisėjas.
Ateitis – suvaržyta
Nors teistumas, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, po kurio laiko išnyksta, tai vyksta tik teoriškai.
Teistas žmogus yra apribojamas. Toks asmuo negali dirbti, pavyzdžiui, su aviacija, kariuomene, teisėsauga susijusiose srityse. Yra šalių, kurios net neįsileidžia teistų žmonių.
„Ten neklausiama, ar turi galiojantį teistumą. Klausimas dažniausiai keliamas kitaip: ar buvote patrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Tokiam asmeniui pasakoma, kad atvykti jis negali nei darbo, nei kitais tikslais“, – paaiškino vilnietis teisininkas R.Uscila.
Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje mūsų šalyje gyvens beveik du kartus mažiau jaunuolių nei 2015 m. pradžioje.
„Ši grupė ir taip mažėja, daug jaunų žmonių išvyksta į užsienį.
O tuos, kurie lieka, mes pribaigiame griežtais įstatymais“, – sakė R.Uscila.
Baudžiamasis įstatymas negydo nuo priklausomybės, bet problema sprendžiama jauniems žmonėms prilipdant teistumą.
„Kuo daugiau bausmių, tuo žiauresnė visuomenė.
Paženklintas žmogus, gavęs teistumą už kanapių rūkymą, galiausiai gali susitapatinti su įvaizdžiu, kurį jam priklijavo valstybė, ir iš tiesų pasukti tais keliais, nuo kurių jį bandyta atgrasyti“, – svarstė teisėjas A.Cininas.
Politikų požiūris skiriasi
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas jau siūlo švelninti bausmę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą ir prilyginti ją dopingo kontrabandai, už kurią gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Tačiau ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valdančiosios frakcijos Seime lyderis Ramūnas Karbauskis į M.Majausko pasiūlymą žiūri skeptiškai.
„Narkotikai nėra nekaltas dalykas. Teko matyti, kai viskas prasideda nuo nekaltų parūkymų, o baigiasi mechanizmu, kai žmonės išnaudojami ir verčiami prekiauti, duoti parodymus, kad narkotikus laiko tik savo reikmėms, nors iš tikrųjų vykdo platinimą ir prekybą“, – teigė S.Skvernelis.
„Ponas M.Majauskas dažnai išsiskiria siūlymais dekriminalizuoti narkotikų transportavimą, jų laikymą. Visuomenėje turime vis daugiau problemų, susijusių su narkotikų vartojimu“, – sakė R.Karbauskis.
Gali išsivystyti priklausomybė
NTAKD skelbia, kad 9 proc. kanapių vartotojų išsivysto priklausomybė nuo kanapių. Ši tikimybė padidėja iki 16 proc., jei kanapes vartoti pradedama paauglystėje, ir išauga iki 25–50 proc., jei vartojama kasdien. Pastebima ir tendencija, kad vyresni žmonės rečiau vartoja kanapes nei jaunimas.
Tarp jaunų žmonių paplitęs mitas, kad kanapės – lengvas narkotikas. Narkotikų skirstymas į „lengvuosius“ (kanapės, ekstazis) ir „sunkiuosius“ (heroinas, kokainas) neturi jokio pagrindo. Visų rūšių narkotikai gali sukelti priklausomybę, visi jie gali tapti ir mirties priežastimi.
Iki 1960 m. dauguma amerikiečių niekada nebuvo girdėję apie kanapes, bet šiandien tai dažniausiai vartojamas narkotikas JAV. Tokia pati situacija yra ir Lietuvoje. 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. 15–16 metų mokinių Lietuvoje yra vartoję kanapių.
