Du jaunuoliai vienas kito nepažįsta, nors galbūt buvo susitikę kurioje nors Vilniaus paauglių mėgstamoje vietoje.
Tadui – devyniolika, Renaldui – 21-eri (vardai pakeisti. – Aut.). Jų gyvenimas pasikeitė dėl jaunatviško pakvailiojimo – abu nuteisti už kanapes, vadinamąją žolę.
Ši dėmė biografijoje jau neišnyks.
Tadas už atsisiųstą gramą „žolės“ iš legalios parduotuvės Nyderlanduose buvo teisiamas kaip kontrabandininkas, jam grėsė nuo 3 iki 10 metų kalėjimo. Bet teisėjas neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės.
Renaldas nuteistas kaip narkotikų platintojas.
Jam grėsė nuo 2 iki 8 metų kalėjimo, teisėjas paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant beveik 3 metams.
Tadas ir Renaldas priklauso vidurinės klasės lietuvių šeimoms. Tėvai jais rūpinosi, vaikinams nieko nestigo, jie baigė gerą reputaciją turinčias sostinės mokyklas, abu studijuoja universitetuose.
Bet neapgalvotas poelgis juos visam gyvenimui nubloškė už ribos, kurios jie jau nebeturės galimybių peržengti.
Negali ir laisvai keliauti
2017-ųjų sausį įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, kuris pakeitė dar nuo sovietmečio galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nebeliko administracinės atsakomybės už nedidelį kiekį neteisėtai įgytų ar laikomų narkotinių ir psichoropinių medžiagų.
Taip buvo kriminalizuota ir tarp jaunimo itin paplitusi „žolė“.
Dabar už kanapių turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir net kalėjimas iki dvejų metų.
Jeigu yra tikslas jas platinti, nepaisant to, kad asmuo tik tarpininkauja įsigyjant ar neatlygintinai pasidalija, bausmė – tiktai laisvės atėmimas, nepaliekant galimybės bausmę atidėti.
Dėl itin griežtų įstatymų vis daugiau jaunų žmonių sėda į teisiamųjų suolą ir neišvengia baudžiamosios atsakomybės. Tai jiems užkerta kelią dirbti kai kuriose srityse, laisvai keliauti.
Specialistai net ironiškai juokauja, kad jei ir toliau tokiais tempais jaunimas bus traukiamas į baudžiamąją atsakomybę, po kelerių metų teistumas gali tapti net kietumo ženklu – kaip tatuiruotė.
Į tėvynę grįžti neplanuoja
Tadas buvo dar nepilnametis, kai artėjančio aštuonioliktojo gimtadienio proga legaliai veikiančioje interneto parduotuvėje Nyderlanduose užsisakė gramą kanapių. Ir jas pirkdamas, ir pildydamas siuntėjo duomenis vaikinas nesislapstė, tad iškart įkliuvo.
Teismų maratonas dėl kontrabandos įsisuko kaip tik tada, kai Tadas laikė abitūros egzaminus. Abiturientui pavyko išvengti kalėjimo.
Nors ir tąsomas po teismus, jis gerai išlaikė egzaminus, o netrukus išvyko iš Lietuvos ir įstojo į universitetą užsienyje. Grįžti jis nebeplanuoja.
Netrukus mūsų šalį paliko ir jo motina su jaunesniuoju broliu. Ir Tadas, ir jo brolis jau nekalba lietuviškai – tarpusavyje bendrauja tik angliškai, nes nebenori turėti nieko bendra su Lietuva. Abu jaunuoliai siekia atsisakyti Lietuvos pilietybės.
„Sūnaus teistumas buvo esminė mūsų išvykimo priežastis – supratome, kad ši šalis mums netinka. Aš pati kadaise mėginau „žolės“. Kaip ir mano vyras.
Nesame už jos legalizavimą, bet vaikams taikomos tokios drakoniškos bausmės, tas Lietuvos diktatoriškumas prieš savo žmones, noras lįsti į privačius gyvenimus ir nuolatinė kontrolė mus galutinai nuvylė“, – kalbėjo Tado motina.
Kalėjimo pavyko išvengti
Renaldui taip pat buvo tik septyniolika, kai jis, dešimtokas, su gimnazijos bičiuliais pirmą kartą patraukė suktinės.
Pirmasis kartas galėjo baigtis ir tragiškai – nors pardavėjas garantavo, kad „žolė“ kokybiška, vaikinas įtaria, jog rūkė sintetines kanapes.
O šios yra itin pavojingos sveikatai ir net gyvybei.
Nepaisant to, jaunuolis ir vėliau nekart bandė „žolės“, bet tvirtino ją kruopščiai patikrindavęs.
Renaldas įkliuvo, kai su bičiuliu nusipirko didesnį kiekį kanapių. O tai savaime laikoma ir įrodymu, kad buvo tikslas jas platinti.
Vaikinui grėsė reali laisvės atėmimo bausmė – jis buvo tam pasirengęs.
Kalėjimo pavyko išvengti, bet dar beveik pustrečių metų Renaldo elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba, jis yra pasirašęs pasižadėjimą neišvykti.
Kai probacija baigsis, Renaldas irgi planuoja išvykti iš Lietuvos: „Į Filipinus ar dar toliau. Nes viskas Lietuvoje per griežta.“
Nuolat tikrina pareigūnai
– Kaip ir kada pradėjote rūkyti kanapes? – paklausiau Renaldo.
– Kaip ir kiti – mokykloje. Ten nesudėtinga jų gauti – jeigu nueisi prie rūkančiųjų, kas nors paklaus, ar nori išmėginti. Mūsų gimnazijoje „žolę“ nereguliariai rūkydavo mažiausiai pusė mano bendraamžių. Manau, kad pavyzdingi mokiniai turi net didesnį polinkį į kanapes, nes jų šeimose yra didelių problemų. Pavyzdžiui, liesą mergaitę motina vadina per stora, nes ji metė baletą. Arba už tai, kad tėvai pas paauglę rado valerijonų, buvo panaudotas fizinis smurtas.
Vaikai šeimose traumuojami, tad ieško būdų nusiraminti. Taip susikuria bendruomenės, kuriose vieni kitus supranta, kartais parūko „žolės“. Gauti kanapių nesunku. Ne vienas pažįsta kokį nors Petraitį, galintį jų suveikti. Neabejoju, kad kasdien prasilenkiate bent su keliais žmonėmis, kurie turi kanapių. Kartais už suktinę net nereikėdavo mokėti. Dažnai visi susimesdavo. Gramas kanapių atsieidavo apie 12 eurų.
Mažai rūkantis žmogus iš tiek gali pasidaryti ir 20 suktinių.
– Ar dažnai parūkydavote kanapių?
– Ne itin dažnai, nes jausdavausi apsinešęs. Bet ieškojau būdų „nuimti garą“.
Po teismo man uždrausta vartoti narkotikus, mane nuolat tikrina probacijos pareigūnai. Nerimą, kurį kartais jaučiu, slopinu antidepresantais.
– Kas jums keldavo stresą?
– Kurį laiką buvau patyčių objektas – tai buvo nemalonu. Gimnazijoje tai baigėsi, bet buvo įtampos namuose.
– Ar vartodavote ir stipresnių narkotikų?
– Ne. Nepažįstu nė vieno, kuris nuo „žolės“ būtų perėjęs prie stipresnių narkotikų.
Diplomas – į stalčių
– Jums grėsė bent dveji metai kalėjimo. Ar suvokėte, kad galite atsidurti už grotų?
– Sunkiausia buvo suvokti, kad viskas, kas su manimi vyksta, yra realu, kad tai – ne filmas, kuriame gali pakeisti įvykius ir viską pradėti iš naujo.
Negalėjau patikėti, kad man iš tiesų gresia kalėjimas. Jame kaip nors gali išbūti, tačiau kas bus išėjus? Visa aplinka bus pasikeitusi, atitolsi nuo draugų.
Neseniai bendravau su žmogumi, kuris po aštuonerių metų išėjo į laisvę.
Bendraudamas jauti, kad jo nervai pakrikę, kad jam sunku prisitaikyti laisvėje. Tad buvau laimingiausias žmogus pasaulyje, kai įkalinimas buvo atidėtas.
Tačiau teistumas ir dabar vykstanti probacija mane apribojo. Savarankiškai išmokau programuoti, turiu statybų verslą, kuriu pavėžėtojų tinklą.
Jei noriu plėstis, kelionės į užsienį man yra būtinos, bet keliauti galiu tik pateikęs prašymą. Jis svarstomas mėnesį du ir nebūtinai bus patenkintas.
Vien kokią šūsnį popierių turėjau surinkti, kad per universiteto mainų programą būčiau išleistas į Rygą! Studijuoju aviacijos vadybą. Studijas baigsiu, bet negalėsiu dirbti pagal išsilavinimą.
Anksčiau svarsčiau studijuoti teisę, bet ir šioje srityje nebegalėsiu dirbti. Todėl dabar susitelkiau į sritis, kuriose mano teistumas neturėtų kliudyti.
Ši baudžiamoji byla sugriovė nemažai santykių su draugais. Su kai kuriais nebendraujame. Išsiskyriau su mergina, su kuria draugavome dvejus metus. Ji studijuoja politikos mokslus ir nori daryti karjerą, tad yra įsitikinusi, kad mano teistumas tam kliudys. Privalėjau ją paleisti.
– Ar pirkdamas kanapes žinojote, kad jums gresia baudžiamoji atsakomybė?
– Žinojimas ir suvokimas yra skirtingi dalykai. Kad tai realu, suvoki tiktai tada, kai tave suima.
Įstatymus žino beveik visi, bet dauguma to nesuvokia. Visi mano, kad jų tikrai nepagaus, o jei kils pavojus, suktinę paslėps.
Pažįstamą vaikiną patikrino gatvėje, rado mažiau kaip gramą „žolės“ ir jis negali grįžti į Jungtinės Karalystės universitetą laikyti egzaminų, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.
Jeigu tik galėčiau, viską pakeisčiau. Negalvočiau, kaip pasislėpti nuo teisėsaugos, o rimtai pasvarstyčiau, ar šis „malonumas“ vertas tos rizikos.
– Ar jums buvo pasiūlyta pagalba nuo priklausomybės?
– Niekas apie tai netgi neužsiminė.
