Roko Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija neteisėtai rinko informaciją apie šioje įstaigoje nedirbančius asmenis.
Tokia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada pasiekė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) penkių teisėjų kolegiją, o netrukus gali atsidurti ir ant generalinio prokuroro stalo.
Rašyti skundą Generalinei prokuratūrai ruošiasi ministerijos neteisėtai persekiotas buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas 53 metų Daivis Zabulionis.
Teismai jau tris kartus yra nusprendę, kad D.Zabulionis iš Automobilių kelių direkcijos buvo atleistas neteisėtai, tačiau į darbą jis taip ir nebuvo grąžintas.
Ieškoti teisės pažeidimų šioje ilgoje istorijoje susirinkusi išplėstinė LVAT teisėjų kolegija nutarė, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas gali būti reikšmingas bylai.
Devynis mėnesius D.Zabulionio ir buvusio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Raimondo Kurlianskio skundus nagrinėjusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad įstatymus pažeidė ne tik informaciją apie juos rinkusi Susisiekimo ministerija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Teigiama, jog slaptai darytą garso įrašą STT perdavė Susisiekimo ministerijai be jokio įstatymuose numatyto pagrindo.
Šiame įraše užfiksuotas R.Kurlianskio ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovų Nerijaus Eidukevičiaus ir Aldo Rusevičiaus pokalbis, kuriame buvo minimas ir D.Zabulionis.
Ministerija rinko įkalčius
Slaptą įrašą iš STT gavusi Susisiekimo ministerija jį perdavė galimus D.Zabulionio nusižengimus tyrusiai Automobilių kelių direkcijai, nors ši įstaiga tokių įrodymų neprašė.
Tyrimą pradėjusiai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Automobilių kelių direkcijos atstovai atsakė negalintys paaiškinti, kodėl ministerija kreipėsi į STT. Direkcijos teigimu, šią medžiagą galimų pažeidimų tyrimui ministerija pateikė savo iniciatyva.
Negana to, teismo posėdžio dėl D.Zabulionio atleidimo išvakarėse šio slapta įrašyto pokalbio stenograma buvo paviešinta viename interneto portalų. Kuri tarnyba įrašą perdavė žurnalistams, tyrimo metu liko nenustatyta.
Valdininkai persistengė
Inspekcija konstatavo, jog Susisiekimo ministerijoje, kuri iš STT gavo garso įrašą, D.Zabulionis nedirbo.
Ministerija dėl D.Zabulionio veiklos nebuvo pradėjusi jokio tyrimo, o teismuose dėl Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo ministerija nebuvo net proceso dalyvė.
„Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojai tiesiogiai pavaldūs direktoriui, kuris juos skiria ir atleidžia iš pareigų. Tarnybinį patikrinimą dėl galimo D.Zabulionio pažeidimo atliko ir teismo procese dalyvavo ne Susisiekimo ministerija, o Automobilių kelių direkcija, todėl ministerija nebuvo įpareigota rinkti duomenų iš STT“, – teigiama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendime.
„Tai tiktai įrodo, kad Susisiekimo ministerija siekė bet kokiais būdais ir priemonėmis atleisti D.Zabulionį iš darbo“, – teisme teigė į tarnybą siekiančio sugrįžti D.Zabulionio advokatas Albertas Kručkauskas.
D.Zabulionis užsiminė, jog Susisiekimo ministerija informaciją apie jį rinko net tuo metu, kai jis buvo bedarbis, – ilgą laiką jis buvo nušalintas nuo pareigų.
Teismai dėl atleidimų stringa
D.Zabulionio ir jo advokato prašymu LVAT sustabdė bylos nagrinėjimą dėl jo atleidimo iš darbo, kol bus gautos Konstitucinio teismo išvados.
Konstitucinio teismo prašoma išaiškinti, ar kriminalinės žvalgybos būdu surinktą informaciją galima naudoti tiriant tarnybinius nusižengimus ir atleidžiant darbuotojus.
Tokio Konstitucinio teismo išaiškinimo laukiama jau nuo 2017 metų.
Dėl žvalgybos duomenų panaudojimo į šį teismą kreiptasi tuomet, kai Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) pasiekė iš pareigų atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko skundas.
Nors D.Bradausko pareigūnai nesekė ir jokio tyrimo dėl jo neatliko, tuometis VMI vadovas buvo atleistas, kai STT užfiksavo jų pokalbius su R.Kurlianskiu.
Išnešė kompiuterį ir telefoną
Į teismą dar kartą kreipęsis D.Zabulionis gali pretenduoti į nušalinimų ir atleidimų rekordą.
Užpraeitų metų kovą iš Automobilių kelių direkcijos jis buvo atleistas skubos tvarka.
Rytą iškviestas pasiaiškinti komisijai ir grįžęs iš pusvalandį užtrukusio posėdžio valdininkas savo darbo kabinete nerado kompiuterio ir tarnybinio telefono.
Kol D.Zabulionis savo kabinete laukė komisijos sprendimo, į jo kabinetą vienas po kito pradėjo eiti kolegos ir guosti dėl atleidimo iš darbo.
Apie tai, kad direktoriaus pavaduotojas jau atleistas, jie perskaitė naujienų portale, nors pats D.Zabulionis pranešimą apie atleidimą gavo tiktai po poros valandų.
Nedirba, tačiau gauna daug pinigų
Praėjusių metų vasario 14-ąją LVAT grąžino D.Zabulionį į Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir priteisė jam 30 tūkst. eurų.
Tuomet darbe jis išbuvo tik tris valandas, kol išgirdo, kad yra nušalintas. Po mėnesio D.Zabulionis vėl buvo atleistas – susisiekimo ministras R.Masiulis tuomet paaiškino, kad į darbą sugrąžintas Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas nėra nepriekaištingos reputacijos.
Praėjusių metų rugpjūtį VAAT vėl patenkino D.Zabulionio skundą dėl neteisėto atleidimo, priteisė jam 13,2 tūkst. eurų, bet nusprendė į darbą jo nebegrąžinti.
Teismo vertinimu, jam vis tiek nebūtų sudarytos sąlygos dirbti Lietuvos automobilių kelių direkcijoje.
Nuostolius dėl neteisėtų atleidimų padengė draudimo bendrovė, nes Automobilių kelių direkcija apsidraudė nuo materialinės atsakomybės.
