Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimas iš Vilniaus į Kauną gąsdina jos darbuotojus. Ne vienas specialistas arba jau paliko darbą, arba rengiasi išeiti.
Žmonės iš šios ministerijos išsibėgiojo ir prieš pusę amžiaus, kai nuspręsta ją iškelti iš sostinės.
„Ir juokas ima, ir pyktis užverda klausantis dabartinių kalbų, kaip visiems bus gerai. Idiotizmas, – kalbėdama su „Lietuvos rytu“ išrėžė 90 metų Kazimiera Ničiuvienė, gerai prisimenanti laikus, kai kažkam buvo šovusi mintis šią įstaigą perkelti į Dotnuvą. – Darbo buvo mažai, nes žmonės pusdienį praleisdavo autobusuose, dardėdami iš Dotnuvos į Vilnių ir atgal. Buvo linksma. Kol nuvažiuodavo į darbą ir atsigaudavo po kelionės, žiūrėk, jau turėdavo sėsti į autobusus ir keliauti atgal.“
Eksperimentas truko neilgai
Valstiečių sumanymas iškelti Žemės ūkio ministeriją iš sostinės pateikiamas kaip naujoviškas regioninės politikos pavyzdys, kuris, pasak ministro Giedriaus Surplio, pasaulyje išgarsins Kauno vardą.
Bet tokių užmojų būta ir sovietmečiu. 1961 m. ŽŪM buvo perkelta į Dotnuvą ir Baisogalą, bet eksperimentas užtruko vos keturis mėnesius.
K.Ničiuvienė, kaip ir nemažai kitų ministerijos specialistų, iš darbo Finansų skyriuje tada spruko prieš kraustynes: „Mano vaikas buvo mažas, todėl neturėjau noro niekur trankytis. Kaip tik sulaukiau siūlymo pereiti į kitą darbą ir išėjau.
Daug žmonių tada išėjo. Likusieji buvo vežiojami autobusais į Dotnuvą ir atgal. Normalus darbas nevyko, greitai pasitvirtino, kad tai – visiška nesąmonė, ir sugrąžino ministeriją į Vilnių.“
Rūpi pastatai, o ne žmonės?
K.Ničiuvienė įsitikinusi, kad ir dabartiniai valdžios užmojai kraustytis į Kauną – mažai pagrįsti. Ji juokėsi iš G.Surplio kalbų, kad ministerijos darbuotojai galės darbuotis traukinyje.
„Nesuprantu, kaip ministras tai įsivaizduoja? Anais laikais skyrių vadovai kasdien važiuodavo į Vilnių spręsti įvairių reikalų. Aišku, laikai pasikeitę, atsirado technologijų, kokių anksčiau nebuvo, bet vienas dalykas nepasikeitė – sprendimai ir dabar priimami sostinėje, taigi žmonėms vis tiek teks judėti tarp miestų.
Šios kelionės atbaidys geriausius darbuotojus. Dabar galvojama tik apie tai, kad ministerija galės įsikurti šiuolaikiškose ir komfortiškose patalpose. Geriau galvotų ne apie patalpas, o kaip tai atsilieps darbui. Jau dabar žmonės bėga iš darbo. Tai, ko gero, liks atsitiktiniai, neturintys patirties“, – valdžios naujokus mokė senolė.
Kurs judrią instituciją
„Nutekėjimas tikrai vyksta, žmonės ieško darbo vietų Vilniuje.
Negaliu sakyti, kad išeina drastiškai daug žmonių, nes jų ir ateina. Ta kaita nėra didesnė nei kitose ministerijose“, – prieš kelias savaites „Lietuvos rytui“ aiškino G.Surplys.
Anot ministro, svarstoma, kad Vilniuje gyvenantys ŽŪM darbuotojai galėtų dirbti ir traukiniuose, o kelionės laikas būtų įskaičiuojamas į darbo valandas.
„Šį klausimą spręsime pasirinkdami lankstų darbo grafiką. Manau, kad mūsų pradinė pozicija galėtų būti tokia: žmonės penkias darbo dienas per mėnesį dirbtų iš ten, kur jiems patogiau.
Tačiau esu atviras naujovėms ir manau, kad žmonės pagal lankstų darbo grafiką galėtų dirbti ir pusę mėnesio – Vilniuje, namuose ar traukinyje.
Kuriame modernią, judrią XXI amžiaus ministeriją. Toks modelis gali duoti puikų pavyzdį vėliau modernizuojant ir kitas ministerijas“, – kalbėjo G.Surplys.
Specialistai išeina
Bet tokie ministro svarstymai jo pavaldinių neįtikina.
„Apskaičiavau, kad man kasdien nuvažiuoti į darbą ir iš jo grįžti truktų 4–5 valandas, nes gyvenu prie Santaros klinikų, daug laiko sugaiščiau vykdama į stotį ir atgal“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo iš darbo jau išėjusi Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėja Zita Duchovskienė.
Septyniolika metų ministerijoje dirbusi moteris skeptiškai vertino ir ministro kalbas apie esą vykstančią natūralią kadrų kaitą, nes vien Mokslo ir inovacijų skyrių jau paliko trys darbuotojai iš aštuonių.
Neoficialiomis žiniomis, iš ŽŪM pastaruoju metu išėjo 40 darbuotojų.
