Dvi savaites areštinėje ir Lukiškių kalėjime praleidusi J.Bikulčienė dienas už grotų stūmė rašydama dienoraštį. Rankų ji nesėdi sudėjusi ir išėjusi į laisvę.
Nesulaukdama ikiteisminio tyrimo pabaigos buvusi NKC vadovė pati kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
J.Bikulčienė pareikalavo atlikti tyrimą dėl galimai nusikalstamos Kauno klinikoms priklausančio Kraujo centro, leidimą jam išgabenti kraujo plazmą į užsienį išdavusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir buvusios jo patarėjos Nendrės Černiauskienės veiklos.
Pastarąją J.Bikulčienė kaltino nuo ministro nuslėpus informaciją, kad gydymui nepanaudota kraujo plazma neteisėtai galėjo būti parduota vokiečių įmonei, neturinčiai šio produkto gamybos licencijos.
NKC vadovavusi ir jame sukauptai kraujo plazmai pirkėją suradusi J.Bikulčienė yra įtariama padariusi panašią nusikalstamą veiką, be to, ji esą siekė monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą bei kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje.
Tuometės NKC vadovės prisiviliota bendrovė, įsipareigojusi supirkti tonas centre sandėliuotos šviežiai šaldytos kraujo plazmos ir iš jos pagaminti bei mūsų rinkai pateikti kraujo preparatus, tokios licencijos taip pat neturėjo.
Tačiau paaiškėjo, kad, norint parduoti kraujo plazmą, tokios licencijos ir nereikėjo. Tai nurodoma ir šią savaitę STT priimtame nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J.Bikulčienės pareiškimą.
Sprendimas nepradėti tyrimo pareiškėjai lyg ir turėtų būti nemalonus, bet ji pasidžiaugė, kad Kauno klinikoms priklausančio Kraujo centro atvejį ištyrusi STT nerado nusikaltimo.
Nusprendė „patrolinti“
Dar prieš šį STT sprendimą su „Lietuvos rytu“ kalbėjusi J.Bikulčienė neabejojo, kad kauniečiai nepadarė jokio pažeidimo: „Mano bylą tiriantiems pareigūnams daugybę kartų sakiau, kad nėra nusikaltimo parduoti kraujo plazmą ir tam jokios licencijos nereikia.
Kraujo centro vadovas, jei elgtųsi valdiškai, sukauptą likutinę plazmą galėtų išpilti į patvorį ir nieko nepažeistų.“
Tačiau, anot korupcija įtariamos buvusios NKC direktorės, tyrėjai to negirdėjo, todėl ji nusprendė juos „patrolinti“.
„Suradau N.Černiauskienės raštą, kuriame ji teigia, kad A.Veryga Kauno klinikoms 2017 metais leido išvežti gydymui nepanaudotą šviežiai šaldytą kraujo plazmą, ir kreipiausi į prokuratūrą.
Jei įstatymai Lietuvoje galioja visiems vienodai, ir šiuo atveju turėjo būti pradėtas tyrimas. Nes aš esu kaltinama tuo pačiu, nors netgi nieko nespėjau parduoti.
O pareigūnai kraujo plazmos pardavimą neturint jos gamybos licencijos vertina kaip nusikalstamą veiką – piktnaudžiavimą.
Vadinasi, A.Veryga, suteikęs leidimą išvežti plazmą iš Lietuvos įmonei, neturinčiai tokios licencijos, ir apie tai žinodamas bendrininkavo piktnaudžiaujant“, – apie taikomos dvejopus standartus užsiminė buvusi NKC vadovė.
Reikėjo tik ministro leidimo
Bet, kaip J.Bikulčienė ir tikėjosi, STT šiuo atveju nusprendė nepradėti tyrimo, nors nurodyti faktai visiškai pasitvirtino.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovai tyrėjams patvirtino, kad 2017-ųjų pradžioje Vokietijos įmonei „in.vent Diagnostica GmbH“ už daugiau kaip 18 tūkst. eurų buvo parduota 1,2 tūkst. litrų kraujo plazmos.
Tų pačių metų kovą klinikos, kuriose, beje, darbuojasi ir A.Verygos žmona, gavo sveikatos apsaugos ministro leidimą išvežti kraujo plazmą iš Lietuvos.
Kauno klinikos neturi ir anksčiau neturėjo kraujo plazmos gamybos licencijos.
Bet J.Bikulčienės skundą išnagrinėję tyrėjai šįkart išsiaiškino, kad jos ir nereikėjo – mat kraujo plazma buvo parduota ne kraujo preparatų gamybai. O parduoti plazmą užteko ministro leidimo.
„Kai nori, STT per dešimt dienų išsiaiškina, ar plazma buvo parduota ir ar tai padaryta teisėtai. Mano atveju kažkodėl aiškintis reikia dešimt mėnesių“, – stebėjosi J.Bikulčienė.
STT tyrėjai dar nustatė, kad, pagal galiojančius teisės aktus, kraujo plazma gali būti naudojama gydymui, perdirbama į kraujo preparatus arba parduodama.
Džiaugėsi užkirtę kelią
Ką su tonomis Nacionaliniame kraujo centre sukauptos likutinės plazmos planavo daryti jame iki pernai balandžio šeimininkavusi J.Bikulčienė?
Pareigūnų versija tokia: „Bendrininkų grupė, įtariama, savo neteisėtais veiksmais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms.
Tokiu būdu būtų diskriminuoti ir eliminuoti kiti Lietuvos bei užsienio ūkio subjektai, turėję arba galėję turėti galimybę sąžiningai konkuruoti konkurso būdu sudarant sutartis su Nacionaliniu kraujo centru.“
Anot teisėsaugininkų, pagal nusikalstamos grupės planą tyrime figūruojanti bendrovė turėjo tapti vienintele Lietuvoje kraujo plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja.
„Šita veikla yra užkardyta pasikėsinimo stadijoje. Konkrečių duomenų, kad jau būtų monopolizavę, aš negaliu atskleisti“, – žurnalistams tada kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika.
Pernai buvo pranešta, kad šioje byloje STT apklausė ir Latvijos sveikatos apsaugos ministrę.
Mat Lietuvos pareigūnai teigė turintys pagrįstų įtarimų, kad J.Bikulčienė su bendrovės „Solis Tribus“ savininku Antanu Petrošiumi esą siekė užvaldyti ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės šalies plazmos rinką.
Koją pakišo konkurentai
Tokius pareigūnų įtarimus, kaip ir kalbas apie parduotą kraujo plazmą, J.Bikulčienė pavadino visiškomis fantazijomis, o Latvijos ministrės ji tvirtino tiesiog negalėjusi kaip nors paveikti.
Tačiau buvusi NKC vadovė priminė, kad įtarimai dėl siekių monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą pasirodė po konkurentų – farmacijos kampanijos „Octapharma“ atstovo Latvijoje Aleksandro Ceso – kreipimosi į Sveikatos apsaugos ministeriją.
J.Bikulčienė piktinosi, jog būtent latvių įmonė, kurios paslaugų ji nusprendė atsisakyti todėl, kad pastaroji norėjo tik pigiai nupirkti kraujo plazmą ir ją išvežti, siekė pašalinti konkurentus ir Lietuvoje, kaip jau padarė Latvijoje.
Užjautė būsimąjį vadovą
Dvi savaites Lukiškėse praleidusi ir pernai balandį pasitraukusi iš pareigų J.Bikulčienė žiniasklaidai tvirtino nuoširdžiai užjaučianti būsimą Nacionalinio kraujo centro vadovą: „Jei jis dirbs ne valdiškai, kaip bandžiau aš, bus blogas, jei tik sėdės ir atsakinės į raštus, kadencijos pabaigoje taip pat bus blogas.“
Tiesa, nuolatinio direktoriaus NKC vis dar neturi.
Šias pareigas laikinai eina Teisės ir valdymo skyriaus vedėja Ignė Klangauskienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai „Lietuvos rytui“ tepranešė, kad naujojo centro vadovo bus ieškoma konkurso būdu.
Paskelbė plazmos aukcioną
Beje, neseniai NKC paskelbė organizuojantis paruoštos gydymui nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos realizavimą. Jos aukcioną planuojama surengti sausio pabaigoje.
Skelbimas apie aukcioną prajuokino J.Bikulčienę. Ji atkreipė dėmesį, kad greičiausiai iš baimės NKC skelbime net nepaminėjo žodžio „pardavimas“.
Tačiau buvusi NKC direktorė žadėjo priešintis centre saugomos plazmos pardavimui.
„Priešinsiuosi todėl, kad niekas aiškiai nepasako, jog ta kraujo plazma nebuvo nei parduota, nei išvežta. Man pareikšti įtarimai, kad ją pardaviau, nors ji vis dar yra centre, todėl reikalausiu atlikti auditą, kuris tai patvirtintų.
Stosiu piestu ir neleisiu plazmos išvežti, nes po to nebus galima surasti galų.
Aš niekaip nesuprantu, kodėl per tiek laiko negalima patikrinti, ar ta plazma buvo parduota, ar ne“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Bikulčienė.
Buvusi centro vadovė mano, kad radę neparduotą kraujo plazmą pareigūnai privalės panaikinti jai pareikštus įtarimus dėl neteisėtos ūkinės komercinės veiklos.
„Juk ir patys tyrėjai išsiaiškino, kad parduoti kraujo plazmą licencijos nereikia, be to, ji net nebuvo parduota“, – pridūrė įtariamoji.
Reikalaus atlyginti žalą
Tiesa, buvusi centro vadovė neslėpė turėjusi planų dėl pardavimo.
„Su „Solis Tribus“ buvo suderėta dėl kainos, kiek už kraujo plazmą dar niekas nebuvo mokėjęs per visą centro istoriją.
Buvo sutarta, kad iš mūsų lietuviškos plazmos bus gaminami kraujo preparatai, kurių įregistravimu Lietuvoje bendrovė turėjo pasirūpinti pati. Negana to, NKC turėjo būti įtrauktas ir į tų vaistų realizavimą.
Bet tai buvo tik planai, kurių nepavyko įgyvendinti.
Mes turėjome nemažai ambicijų, bet, matyt, iššokome aukščiau bambos ir neįvertinome tų įtakos sferų, kur nederėtų kišti nosies“, – svarstė J.Bikulčienė.
Be to, ji tikino, kad bendradarbiavimas su „Solis Tribus“ buvo žinomas ir Sveikatos apsaugos ministerijai, A.Petrošius net buvo pristatytas A.Verygai ir esą viskas tuo metu tiko.
„Kai baigsis byla, bandysiu pateikti ieškinį ministrui ir N.Černiauskienei, kurie dažnai viešai giriasi, kad sustabdė korupciją Nacionaliniame kraujo centre, – tegul atlygins jam ir valstybei padarytus nuostolius.
Ypač aktyviai, griaudama centrui naudingus pasiektus susitarimus, veikė N.Černiauskienė.
Ministerijoje dirbo šeši ar septyni už antikorupciją atsakingi žmonės, kurių alga didesnė už NKC vadovo. Jiems reikėjo susirasti veiklos ir pateisinti savo didelius atlyginimus, todėl tariamos korupcijos metėsi ieškoti bet kur“, – piktinosi J.Bikulčienė.
Apie planus sužinojo tik gavę skundą
Ar Nacionalinis kraujo centras ir kiti Lietuvoje veikiantys donorystės centrai gali parduoti turimą kraujo plazmą? Kokių leidimų tam reikia? Ar tam būtina turėti kraujo plazmos gamybos licenciją? Kas ją išduoda?
Atsakydama į šiuos „Lietuvos ryto“ pateiktus klausimus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad kraujo ir jo komponentų į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti galima tik gavus vienkartinį ministerijos leidimą.
Apie būtiną turėti leidimą kraujo plazmos gamybai SAM savo atsakyme neužsimena.
Be to, teigiama, kad kraujo donorystės įstaigos pirmiausia turi siekti plazmą perdirbti į kraujo vaistinius preparatus. Tik jei nepavyksta sudaryti tokios sutarties, šviežiai šaldyta kraujo plazma gali būti parduodama, už ją atsiskaitant pinigais arba registruotais vaistiniais preparatais.
„Apie NKC ryšius su „Solis Tribus“ SAM tapo žinoma tik gavus skundą dėl galimai vykdomo neskaidraus plazmos realizavimo.
Iki tol NKC neinformavo ministerijos apie tai, kad su šia bendrove sudarė kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartį, ir nesikreipė į SAM leidimo parduoti kraujo plazmą „Solis Tribus“, – nurodė ministerija.
Išpilti plazmą – ir neetiška, ir brangu
Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė:
„Dažniausiai žmonėms perpilti reikia ne kraują, o eritrocitus, trombocitus, todėl donorystės procese lieka nemažai kraujo plazmos, kuri kaupiama specialiuose šaldikliuose. Visi kraujo komponentai sunaudojami Kauno klinikų pacientams gydyti, tačiau šviežiai šaldytos plazmos sunaudojama tik apie 50 proc.
Nepanaudotos plazmos kiekis nuolat auga didėjant kraujo donorų skaičiui. Ši plazma saugoma 3 metus, o praėjus šiam terminui ją tektų utilizuoti.
Toks plazmos panaudojimo būdas yra nei racionalus, nei etiškas, be to, nemažai kainuoja. Dėl to nepanaudotą kraujo plazmą siekiama realizuoti parduodant, o gautas lėšas skirti išimtinai tik neatlygintinos kraujo donorystės idėjai skatinti ir kraujo komponentų kokybei gerinti, kaip numatyta teisės aktuose. Tokia praktika taikoma ir Vakarų šalyse.“
