„Palikau vaiką namuose su tikru tėvu ir štai kokia katastrofa įvyko – gyvenimas per vieną dieną apsivertė“, – vakar Santaros klinikose Vilniuje ašaras liejo nuo dukters lovos nesitraukianti 27 metų motina.
Nelaimė jos namuose sostinės Buivydiškių gatvėje įvyko pirmadienį tarp 10 ir 11 valandos, kai palikusi vos trijų su puse mėnesių kūdikį prižiūrėti savo vyrui motina išėjo į polikliniką.
Moteris sakė, kad grįžusi po valandos ir dar net neįžengusi į namus jau sužinojo apie baisią nelaimę: „Iškviečiau liftą, o kai jis atsidarė, išvydau savo vyrą ir greitosios pagalbos brigadą – medikai nunešė mūsų kūdikį, kuris buvo pamėlęs, į greitosios automobilį. Man buvo šokas.“
Kūdikis buvo purtomas
Sąmonės netekusi mergaitė buvo skubiai nuvežta į Santaros klinikas ir paguldyta į Vaikų intensyviosios terapijos skyrių.
Šio skyriaus vedėja Vilmanta Burokienė vakar neslėpė, kad kūdikio būklė labai sunki. Į ligoninę vaikas buvo atvežtas ištiktas gilios komos, jam buvo sutrikęs kvėpavimas.
Mergaitei nustatytas supurtyto vaiko sindromas, ant kūno taip pat rastos kelios kraujosruvos.
Supurtyto kūdikio sindromas labai pavojingas 3–6 mėnesių kūdikiams, tad medikai visada atsargiai vertina taip sužalotų vaikų galimybę pasveikti.
Šis sindromas paprastai atsiranda, kai kūdikis paimamas už krūtinės ląstos arba žastų ir stipriai supurtomas.
Kadangi kūdikio galva sudaro apie 30 procentų kūno svorio, o kaklo raumenys dar labai silpni, vaiką supurčius jo galvos smegenys trenkiasi į kaukolę, trūksta kraujagyslės, ant smegenų išsilieja kraujas, akių dugne atsiranda kraujosruvų.
Kartais užtenka ir menko papurtymo, kad smegenyse atsirastų smulkių taškinių kraujosruvų.
Mušdavo savo sutuoktinę
Dėl vaiko sužalojimo policijos pareigūnai į areštinę uždarė mergaitės tėvą. Kitą savaitę 26-ąjį gimtadienį švęsiantis vyras neneigė supurtęs dukrą, tačiau sakė, kad tai darė ne smurtaudamas prieš ją, o atvirkščiai – gelbėdamas jos gyvybę.
„Jis aiškino, kad mergaitė užspringo, todėl gaivindamas ją apvertė aukštyn kojomis ir pakratė“, – apie tokią iš sulaikytojo išgirstą versiją pasakojo jo žmona.
Moteris sakė tikinti, kad taip iš tiesų galėjo būti, nes vyras dievinęs dukrą.
Tačiau netrukus vilnietė prisipažino, kad smurtas jų namuose nebuvo retenybė – vyras vartojo narkotikus, o po to keldavo ranką prieš ją.
„Prieš vaiką jis nesmurtavo, bet prieš mane tai yra daręs kelis kartus. Jis yra priklausomas, šiuo metu gydosi. Dėl to ir kildavo nesutarimų. Grįždavo namo apsvaigęs, o kai dėl to papriekaištaudavau, supykdavo, susistumdydavome ir pradėdavo muštis“, – kalbėjo vilnietė.
Žadėjo nebeįsileisti
Moteris pasakojo, kad dėl smurto prieš ją yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to ji vaiko tėvą buvo išvijusi iš namų. Tačiau prieš porą savaičių jie susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu.
„Buvome nutraukę santykius, bet jis dievagojosi, kad viskas bus gerai, susirado darbą, pasitaisė. Pastaruoju metu tikrai santykiai buvo geri“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo mažylės motina ir tikino, kad daugiau vyro į namus neįsileisianti, jei net mergaitė pasveiks, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba nuspręs, kad ji ir toliau gali auginti vaiką.
„Netgi jeigu kūdikis ir iš tikrųjų užspringo, reikia turėti proto ir taip nepurtyti“, – kalbėjo vilnietė.
Namo grįždavo apsvaigęs
Moters teigimu, ji su dukters tėvu gyvena jau seniai, o prieš metus susituokė. Kad jos sutuoktinis vartoja narkotikus, ji esą sužinojusi ne iškart.
Nors ir pastebėdavo, kad sutuoktinis keistai apsvaigęs, jis teisindavosi, jog anksti kėlėsi, sunkiai dirbo, todėl yra pavargęs.
Žmona juo esą patikėdavo, tačiau kai vyras du kartus grįžo namo ir jautėsi lyg kosmose ir ją sumušė, išvijo iš namų.
„Jis dabar gydosi pagal metadono programą, aš patikėjau žmogumi, atleidau“, – kalbėjo sumuštos mergaitės motina.
Problemų turėjo abu
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos (VTA) skyriaus vedėja Sandra Vrubliauskienė vakar teigė, kad problemų dėl priklausomybių šioje šeimoje turėjo ne tik tėvas, bet ir kūdikio motina.
Apie tai tarnybai buvo pranešta 2018 metų rugpjūtį. Gimus kūdikiui šeimai buvo nustatytas pirmo laipsnio grėsmės lygis ir suteiktos socialinės paslaugos.
„Motina galėjo rūpintis vaiku, ji gydėsi, todėl šeimai nebuvo nustatytas antras grėsmės lygis ir vaikas nebuvo paimtas“, – sakė S.Vrubliauskienė.
Jos teigimu, VTA darbuotojai šią šeimą lankydavo kas savaitę, tačiau nepastebėjo, kad kuris nors iš tėvų būtų apsvaigęs nuo narkotikų – atrodė, kad šeima suprato savo klaidas ir rūpinosi dukra.
Supurtyta mergaitė mirė
Panaši istorija dėl namuose supurtyto kūdikio Šiauliuose baigėsi tragiškai.
2017 metų vasario 28-osios naktį į ligoninę buvo atvežta merdinti septynių mėnesių mergaitė. Ją jau buvo ištikusi klinikinė mirtis.
Medikai įtarė, kad kūdikiui sukrėstos smegenys. Tai patvirtino atlikta kompiuterinė tomografija. Prietaisas parodė, kad kraujas yra išsiliejęs po kietuoju galvos dangalu.
Nors Šiaulių medikai dėjo visas pastangas, mažylės gyvybė po kelių dienų užgeso.
Ekspertai nustatė, kad kraujas po kietuoju galvos dangalu septynių mėnesių mergaitei išsiliejo ją stipriai supurčius.
Ikiteisminį tyrimą dėl kūdikio nužudymo atlikę pareigūnai šiuo nusikaltimu apkaltino mergaitės motiną 18 metų Dovilę Kripaitę.
Dukros dar būdama nepilnametė susilaukusi D.Kripaitė tvirtino, kad mergaitė buvo silpnos sveikatos – ją dažnai ištikdavę priepuoliai, kurie buvo panašūs į epilepsijos priepuolius.
Šiaulietė prisipažino, kad naktį dukrai vėl prasidėjo priepuolis ir ji, nežinodama ką daryti, kūdikį kelis kartus supurtė.
Teismas kaltinimą tyčiniu nužudymu D.Kripaitei perkvalifikavo į kaltinimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir skyrė dvejus metus nelaisvės, o bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Negalima vaiko saugoti visą parą
Kodėl vaiko teisių apsaugos tarnybos vėl nepastebėjo grėsmės, kuri mergaitės tykojo jos šeimoje?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė vakar kalbėjosi su vaikų psichiatru Linu Slušniu bei nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadove Rasa Dičpetriene.
– Vaiko teisių apsaugos tarnybai ši vilniečių šeima jau buvo žinoma nuo praėjusių metų rugpjūčio – tuomet vaiko teisių specialistai kūdikiui nustatė pirmą grėsmės lygį. Ką tai reiškia?
R.Dičpetrienė: Pirmas grėsmės lygis – kai yra teikiama pagalba.
Skiriamas darbuotojas, žiūrima, kokios pagalbos reikėtų. Paprastai sakant, vaikas nėra paimamas iš šeimos.
– Teigiama, kad abu tėvai kovojo su priklausomybe. Tėvui buvo taikoma metadono programa.
Ar nuo priklausomybės besigydantys tėvai yra pasiruošę, gebantys auginti vaiką?
L.Slušnys: Man pačiam yra tekę dirbti priklausomybės centro vadovu, tad mačiau, kad tokių žmonių savitvarda yra labai menka. Ją greičiau praranda dėl įvairių priežasčių.
Kai ateina momentas gauti dozę, jie gali greitai prarasti emocinę pusiausvyrą.
– Ir jeigu dar yra papildomas dirgiklis.
L.Slušnys: Vis garsiau šaukiama: vaiko teisių gynėjai atiminėja vaikus!
Čia niekas neatėmė vaiko.
Buvo bandoma padėti, nustatytas pirmas grėsmės lygis, niekas neįžvelgė akivaizdaus smurto, matė tik įgūdžių stoką.
Vadinasi, reikia paslaugų. Neaišku, kiek jų buvo ir ar tos paslaugos buvo priimtos.
Duoti yra viena, bet ar norima priimti?
– Antras žinomas faktas – tėvas smurtavo prieš vaiko motiną. Dėl to netgi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai nėra pakankamas argumentas vaiko teisių gynėjams priimti griežtesnį sprendimą?
R.Dičpetrienė: Nelygu, kokį sprendimą. Mes negalime žmonėms uždrausti turėti vaikų. Apie tai kalbos nėra.
Vien 2017 metais policija sulaukė 48 tūkst. skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje, iš jų 10 tūkst. užfiksuoti kaip nusikaltimai.
Aukos – dažniausiai vaikai ir moterys. Problema yra didžiulė.
L.Slušnys: Žiūrėkite, ką motina sako: vyras pastaruoju metu ėmė keistis, santykiai buvo geri, jis dievino vaiką. Todėl, atrodė, negali būti nieko blogo.
Ji pasitikėjo vyru ir tai pasakojo vaiko teisių gynėjams.
– Kai kalbame apie vaiko apsaugą ir siūlomos visokios pataisos, visada akcentuojamas vaiko saugumas. Kaip buvo šiuo konkrečiu atveju?
R.Dičpetrienė: Ar kas nors galėjo numatyti tokią nelaimę? Greičiausiai kad ne.
Mes turime suvokti: kad ir koks įstatymas būtų, vis tiek gali taip atsitikti, kad vaikai, deja, nukentės. Joks įstatymas vaiko neapsaugos 24 valandas.
Mes iš paskutiniųjų stengiamės suteikti maksimalią apsaugą. Matuko reforma per visą nepriklausomybės laikotarpį, mano supratimu, tai beveik pasiekė.
Dabar mes, aišku, turime visą kitą pusę – chaosą. Bet anksčiau net nebuvo juodu ant balto įrašyta, kad šeimai privaloma tvarka turi būti teikiama pagalba. Su šia reforma tai atsirado kaip vienas pagrindinių dalykų, kaip padėti šeimai.
L.Slušnys: Mes vėl akcentuojame saugumą, kuris dabar Seime yra keičiamas. Šito žodžio tuoj nebeliks.
– Sakote, kad tokio chaoso, kaip yra dabar, vaiko teisių sistemoje niekada nėra buvę. Nors po Matuko tragedijos tikslas buvo visai kitoks – viską sutvarkyti taip, kad visiems viskas būtų aišku, o vaikas būtų saugus.
R.Dičpetrienė: Tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiką ir teikti šeimai pagalbą. Ir pagaliau rasti galimybių imtis užkardymo ir teikti kuo daugiau paslaugų šeimai. Taip dabar ir yra.
Tačiau neužmirškime, kad reforma prasidėjo tik praėjusių metų liepą.
Tokiai reformai tai yra labai trumpas laikas, kad apskritai suvoktume, kas tai yra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo rudens ėmėsi tam tikrų žingsnių apsvarstyti, kas būtų taisytina.
Tačiau kai kurių Seimo narių iniciatyva atsirado įstatymo pataisos, kurios vėl gali viską pakeisti.
