Tačiau į diskusiją su opozicija apie žiniasklaidos laisvę susirinkę šios srities specialistai buvo atviri – padėtis bloga jau dabar – dar nė nepriėmus pataisų.
Tenka įrodinėti, kad nesi dramblys
„20 metų dirbu šioje srityje, bet tokių dalykų dar nemačiau“, – dabartinę situaciją apibūdino „Init“ informacinės tarnybos vadovė Jurgita Barzdžiuvienė. Jos redakcija, kaip pati pasakoja, yra užverčiama įvairiais skundais, o resursų tam – mažai: „Net be pataisų turime didelių problemų. Vienas iš tokių pavyzdžių – kai esame įveliami į bylinėjimąsi, mus skundžia įvairioms instancijoms.“
Ji pasakojo apie situaciją, kai specialisto paprašė pakomentuoti ministro teiginius dėl generinių vaistų. „Tai nuo to laiko dabar mes negalime normaliai dirbti. Jau dabar (o tai buvo prieš porą mėnesių) išplatino pranešimą, kad kenkiama valstybės pamatams, uždraudė specialistui paskaitas universitete skaityti ir paskelbė, kad ta mažytė televizija ir tas profesorius yra grėsmė saugumui“, – konferencijoje pasakojo žiniasklaidos atstovė.
Seimas šeštadienį po pateikimo pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias žiniasklaidai būtų draudžiama skleisti ne tik dezinformacija ir karo propaganda, bet ir informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka ir krašto gynyba, siekiama stiprinti tautinė ir kultūrinė takoskyra, silpninama tautinė tapatybė ir pilietiškumas, silpninamas piliečių ryžtas ginti savo valstybę.
„Taip yra jau dabar, o siūlo eiti toliau“, – komentavo J. Barzdžiuvienė. Tokie atvejai, pasak informacinės tarnybos vadovės, labai apsunkina tolimesnį darbą, nes esant mažai resursų turi dirbti toliau ir dar „įrodyti, kad tu ne dramblys“.
Tai, ką pasakojo „Init“ atstovė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė vadino pažįstamu dalyku ir įvardijo kaip teisinį persekiojimą.
„Mes dabar taip pat tam tikra prasme tai patiriame ir neabejoju, kad ir kitos žiniasklaidos priemonės tai patiria. Tai yra būdas stabdyti žiniasklaidos veiklą“, – pasakojo LRT generalinė direktorė. Pasak jos, tokio teisinio persekiojimo apraiškų visuomeninis trasnsliuotojas susilaukia po beveik kiekvieno LRT tyrimo, pavyzdžiui, to, kuriame tiriama, iš ko „Agrokoncernas“ perka trąšas.
„Didieji verslai, turėdami galimybių samdytis pačius geriausius teisininkus ir bet kokia kaina gindami savo interesus, mėgina siaurinti žiniasklaidos ribas ir čia aš matau mūsų, kaip visuomeninio transliuotojo, pareigą tas ribas ginti“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vadovė: pataisos – skubiai ir nediskutuojant
Kitos pataisos, kurios pastaruoju metu pateiktos Seime, – LRT įstatymo. Dalykų, kuriuos valdantieji jame nori keisti, yra tiek daug, kad teikiama tiesiog nauja įstatymo redakcija. Ruošiant ją, remtasi išvadomis, kurias padarė laikinoji parlamentinė komisija. Tiesa, išvadoms Seimas galiausiai nepritarė.
Naujoje įstatymo redakcijoje siūloma įsteigti valdybą, LRT ombudsmeną, per pusę mažinamas politikų deleguojamas LRT tarybos narių skaičius, naikinama Administracinė komisija, redakcijoje suvienodinamas LRT portalo bei radijo ir televizijos reguliavimas, portalui pradedamas taikyti reklamos draudimas.
Nors dėl kai kurių aspektų, pavyzdžiui, ombudsmeno pareigybės, LRT vadovybė ir laikinoji komisija sutarė, galutiniame įstatymo variante aprašytas ombudsmeno institutas, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, tapo nepanašus į tą, apie kurį kalbėta.
Konservatoriai yra įregistravę kitą LRT įstatymo pataisų variantą. Jis esą remiasi BBC modeliu. „Nors nematome nieko blogo dabar LRT, ką reikėtų taisyti, bet jeigu taip norisi keisti, tai mes siūlome pasiremti aukščiausiu standartu, t. y. BBC. Ypač, kad BBC valdymo modelis dabar yra toks, koks yra LRT“, – diskusijoje komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius.
Iš valdančiųjų planuojamų įstatymų pakeitimų kaip didžiausią problemą LRT vadovė įvardijo buldozerį, kuriuo stumiamos įstatymų pataisos: skubą ir nenorą diskutuoti. Ši diskusija, pasak jos, buvo pirmoji, surengta politikų iniciatyva.
„Į mūsų prašymus Kultūros komitete buvo pasakyta, kad nereikia darbo grupės iš vyriausybės, nereikia ekspertų išvadų – Kultūros komiteto nariai esą patys puikiai susitvarkys ir įstatymas bus puikiausiai surašytas“, – prisiminė ji.
Suvešėtų savicenzūra?
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė ir Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė taip pat negailėjo kritikos situacijai, kuri susidariusi jau dabar, nė nesulaukus pataisų priėmimo.
„Taip, kaip stumiama dabar, dar nesu mačiusi. Ir mes, kaip visuomenės informavimo etikos komisija, pasisakėme viešu pareiškimu. Mes jau dabar matome, kaip viskas vyksta. Pavyzdžiui, viena savivaldybė vienam laikraščiui sugeba atsiųsti 7 skundus.
Nėra posėdžio, kad nesvarstytume kokio nors mero savivaldybės, ministerijos ar kažkokios kitos valstybės institucijos [skundo]. Kas įdomiausia – kad jie visi savo skundą baigia tuo, kad yra mažinamas pasitikėjimas institucija ar pareigūnu“, – kalbėjo ji.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisose įrašyta, kad žiniasklaidai būtų draudžiama mažinti pasitikėjimą valdžios institucijomis. „Tai žinau, kaip bus – tiesiog laikraščiai, ypač – mažesnės redakcijos, pradės pačios save cenzūruoti. Nes, įsivaizduokite, kas savaitę ar dvi važiuoti į komisiją ar dar kažkur – žmonės tiesiog neturės kada rašyti“, – pabrėžė ji.
Žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas Darius Lukoševičius pasakojo, kad neseniai jam teko viešėti Kinijoje ir bendrauti su vietos žurnalistais. Jų cenzūros įstaiga panaikinta prieš 14 metų ir dabar informacijos prieš publikuojant pateikti nereikia niekam. Tačiau žmonės dirba baimėje, nes žurnalistai už netinkamą darbą būna ir uždaromi į kalėjimus. Jų redakcijose yra žmogus, kuris, kilus klausimui, skambina į partijos komitetą ir sužino, kaip pateikti vieną ar kitą informaciją.
LŽS atstovas: ką ginti, jeigu nebebus demokratijos?
Komentuodamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, jis lygino jas su karinės padėties įvedimu.
„Čia iš tikrųjų yra karinės padėties įvedimas. [...] Priminsiu, kad Konstitucija garantuoja ne tik žodžio, bet ir nuomonės laisvę, t. y. žmogus gali turėti nuomonę, kuri yra klaidinga. Ir demokratijos tai nesumenkina“, – sakė D. Lukoševičius. Nuostatos jis nekeitė net konservatorei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei pasiūlius pasitarti, kurias frazes iš pataisų galima būtų išbraukti ir tokias pataisas pateikti Seimui.
D. Lukoševičius pabrėžė, kad nors valdantieji, kalba apie tai, kad įstatymas neva skirtas apsisaugoti nuo priešiškų šalių dezinformacijos per rinkimus, projekte jis nemato jokių nuorodų, kuriomis vadovaujantis įstatymą galima būtų taikyti tik užsienio žiniasklaidos priemonėms. Diskusijoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje veikia nemažai tarptautinių žiniasklaidos priemonių.
Pasak LŽS pirmininko pavaduotojo, įstatymas, jeigu ir bus viena ar kita forma priimtas, turėtų sustoti Konstituciniame Teisme, o po šalį pasklidus kitų šalių priešiškai dezinformacijai, pasak jo, Lietuvos žiniasklaidos priemonės ir be to įtvirtinimo įstatymuose tai paneigs.
15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas akcentavo, kad tyrimo komisijomis ir LRT įstatymo keitimu valdantieji nori parodyti, jog žiniasklaidos priemonė pati nesusitvarko.
„Daugiau ar mažiau, bet skatinamas nepasitikėjimas žiniasklaida. LRT atveju per įstatymų leidybos procesą bandoma įgalinti ir parodyti, kad LRT nesugeba pati susitvarkyti. [...] Komercinėse žiniasklaidos priemonėse, mes, pavyzdžiui, susiduriame su įvairiais bandymais parodyti, kad turinys ar redakciniai sprendimai yra veikiami“, – sakė jis, minėdamas pavyzdį, kai parlamentarė Agnė Širinskienė feisbuke rašė, kad 15min.lt įtaką daro farmacinės įmonės.
Kritikuodamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, P. Gritėnas akcentavo paradoksą, apie kurį buvo užsiminęs D. Lukoševičius: „Jų principas yra apginti demokratinę sistemą Lietuvoje – suverenitetą. Vienas iš pagrindinių demokratijos dėmenų yra žiniasklaidos ir žodžio laisvė. Tai mes, gindami demokratiją, tą žodžio laisvę apribojame.“
D. Lukoševičius klausė, kokia prasmė gintis nuo nedemokratiškų kaimynų, jeigu patys neturėsime demokratijos. „Viena diktatūros įvedimo sąlygų yra nepasitikėjimas žiniasklaida.Tai yra pirmas žingsnis“, – akcentavo Žurnalistų sąjungos atstovas.
Teisininkė: lazda perlenkta
Seimo Teisės departamentas apie šias pataisas yra paskelbęs, kad projektas parengtas nekokybiškai. Kritikos jam turėjo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė. Ji sakė, kad Visuomenės informavimo įstatymas bandomas keisti itin dažnai, o kiekvieną įstatymą reikėtų keisti tik tokiu atveju, jeigu to išties reikia.
„Iš tikrųjų Visuomenės informavimo įstatymas yra labai kokybiškas ir tai pripažįsta ir Europos Sąjungos institucijų ekspertai“, – pabrėžė ji.
O direktyva, kuria motyvuojamos pataisos, pasak teisininkės, pristato tik tikslus – priemones ir būdus nustatyti turi pati valstybė.
„Manau, kad valstybė, turėdama tokį lankstumą, [...] jį išnaudojo į tą pusę, kad net perlenkė lazdą“, – kalbėjo teisininkė.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ruošia pastabas, kurios bus pateiktos komitetui. „Daugiausia problemų, mano galva, kelia sąvokinis aparatas, nes sąvokos neaiškios ir išplaukusios ir tai, be abejonės, praktiniame įgyvendinime kels sunkumų“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.
Kultūros ministerija, jos žiniomis, yra sudariusi darbo grupę dėl visuomenės informavimo įstatymo pataisų, bet dar nebuvo nė vieno posėdžio.
Diskusiją organizavo Seimo konservatoriai.
