Tai švietimo reforma, jos keitimas iš pagrindų, o ne bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas. Šitaip švietimo valdžios užmojus įvertino Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė.
Mokytojams nerimą sukėlė švietimo valdžios pristatytas bendrųjų ugdymo programų gairių projektas.
Praėjusių metų lapkritį jau buvo kilęs triukšmas dėl bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo ir skaitmeninių priemonių parengimo. Beveik 8 mln. eurų vertės konkursas buvo nutrauktas. Šį konkursą paskelbusio Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius neteko posto.
Tačiau, kaip sako mokytojai dabar, problemos liko – skubama kone kosminiu greičiu parengti ugdymo programas, kurios lems, ko ir kaip Lietuvos vaikai mokysis daugmaž dešimtmetį.
Kaip yra skelbusi Švietimo ir mokslo ministerija (dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), bendrosios ugdymo programos turi būti parengtos iki 2021 m.
Dabar jau pareigų netekęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, praėjusių metų pabaigoje lrytas.lt patikino, kad bendrųjų ugdymo programų parengimo terminai siejami ne su ES investicijų laikotarpiu, o su LRV numatytų švietimo struktūrinių reformų įgyvendinimu.
Jis patikslino, kad UPC įgyvendinamo projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ veiklą „Bendrųjų ugdymo programų ir jas lydinčios medžiagos rengimas“ yra numatyta vykdyti iki 2020 m. gegužės mėn., tačiau remiantis ES Projektų taisyklių nustatyta tvarka projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti vykdomas iki 2023 spalio pradžios.
– Kuo yra svarbus bendrųjų ugdymo programų gairių projektas, kad sukėlė tiek daug nerimo?
– Bendrosios programos – esminis dokumentas, pagal kurį mokytojas dirba, žinodamas, ką ir kokiu lygiu reikia išmokyti vaiką, ką jis turi gebėti. Tai labai konkretus dokumentas.
Bendrosios programos kiekvienoje šalyje kas kiek laiko yra peržiūrimos, mat kai kurios temos tampa neaktualios, atsiranda naujų temų, tarkim, literatūroje – naujų autorių.
Bendrųjų programų gairių projektą pamačiau tik lapkričio pabaigoje. Kai pradėjau jį skaityti, supratau, kad tai nėra bendrųjų ugdymo programų projektas, mat jame apie programas beveik nekalbama. Jame kalbama apie švietimo reformą, kitokią mokyklų struktūrą, kad pradinė mokykla galėtų būti ne keturmetė, o penkiametė. kaupiamojo balo įvedimą, apie kitus dalykus. Pačiame projekte gausu citatų ir abstrakčių minčių, labai mažai konkretumo. Konkrečių faktų buvo 1-oje gairių projekto redakcijoje, bet 2-oje jų neliko.
Apie pačias programas kalbama prieštaringai. Tarkim, sakoma, kad gamtos mokslų reikia mokyti plačiau ir giliau, pabrėžiama, kad reikia kuo daugiau praktikos ir eksperimentų. Tačiau pirmoje projekto versijoje buvo visai ką kita rodanti lentelė. Tiesa, ji vėliau buvo išimta, mat sukėlė bene daugiausia emocijų pedagogų bendruomenėje.
Iš tos lentelės buvo aišku, kad nebelieka atskirų gamtos mokslų – fizikos, chemijos, biologijos, o atsiranda integruotas gamtos mokslų kursas. Atskiri dalykai įvedami tik dešimtoje klasėje.
Kodėl mes turim sujungti gamtos mokslus? Nes taip prieš n metų padarė šalis X, kurios mokinių pasiekimai gamtos srityje yra geresni nei mūsų? O ar kas girdi, ką šiuo klausimu teigia ir kur šiandien eina toji šalis X? Nejaugi niekam netoptelėjo mintis, kad rezultatai geresni dėl bendro valstybės ir visuomenės požiūrio į mokslą.
Tokia, kokia buvo nurodyta projekte, dalykų integracija reikštų, kad vienas žmogus dėstytų chemiją, fiziką, biologiją. Vienas mokytojas negali būti trijų dalykų meistras.
Akivaizdu, kad tam reikėtų jau kitaip rengti būsimus mokytojus, bet būsimus mokytojus rengiantys universitetai tokių planų neturi ir tokių programų dar net neplanuoja.
Manau, kad yra planas parengti kvalifikacijos kėlimo programą, pagal kurią pedagogus rengiantys universitetai per kelis mėnesius apmokys jau dirbančius mokytojus. Fiziką studijavau 5 metus, šio dalyko mokau visą savo gyvenimą, o biologiją ir chemiją kartu įveiksiu per tris mėnesius? Esu diplomuota biofizikė puikiai išmanau biologijos ir fizikos sąsajas ir skirtumus,
Kai pasakėme, kad tai nerealu, mums buvo piktai atkirsta, kad jūs nenorite mokytis.
– Kam tai pasakėte ir kas piktai atkirto?
– Mintys apie integraciją pradėtos prieš trejus ketverius metus. Tuo metu profesorius Rimantas Vaitkus buvo viceministras. Tuomet ir išgirdome, kad nenorime mokytis.
Bet esmė, kad per tris mėnesius neįmanoma gerai perprasti kito dalyko.
Mes, mokytojai, esame už integraciją, kai dalykų programos yra suderintos ir papildo vienos kitą, kai mokinys keliaudamas iš pamokos į pamoką jaučia tęstinumą. Pavyzdžiui, mokinys per matematiką mokosi sinusų, kosinusų, o atėjęs į fiziką mokosi apie svyravimus ir praktiškai taiko tai, ką išmoko per matematiką.
Iš dabartinių valdžios planų matyti ir tai, kad gamtos mokslams būtų skiriama gerokai mažiau valandų, nei yra šiuo metu.
– Ką toks sutrumpintas kursas pakeistų?
– Mūsų valstybė, kuri turi daug pasiekimų lazerių, biochemijos, biotechnologijų ir kitose srityje, nebeužsiaugintų būsimų specialistų. Vaikai specializuotais dalykais užsidega šeštoje septintoje klasėje arba net dar anksčiau ir jei šalia nebus mokytojo, kuris juos paskatintų, uždegtų, suteiktų impulsą, abejoju, ar jie susidomės gamtos mokslais, įgis rimtesnius pagrindus.
– O konkrečiai, ką ir kaip vaikai turėtų aptarti per gamtos mokslų pamokas, gairių projekte nurodoma?
– Ne, konkrečių dalykų ten nėra. Išvis tą projektą pavadinčiau ne bendrųjų ugdymo programų gairėmis, o švietimo reforma.
– Ugdymo programų rengimo konkursas sukėlė didelį triukšmą praėjusių metų lapkritį. Konkursas buvo sustabdytas, už jį atsakingo Ugdymo plėtotės centro direktorius neteko posto. Tuomet suabejota skubaus ir ganėtinai tyliai paskelbto konkurso skaidrumu, tuo, kam bus skiriami beveik 8 mln. eurų. Programos turėjo būti parengtos per 2019-uosius, o dar po metų jau išbandomos ir diegiamos mokyklose.
Kaip manote, ar realu per dvejus trejus metus iš esmės atnaujinti ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklose?
– Visiškai nerealu. Jei mokyklos struktūra pasikeistų į 5+4+3 (pradinė mokykla apimtų ne ketverius metus, kaip kad dabar, o penkerius), persiskirstytų visi dalykai, vaikas pradinėje mokykloje turėtų išmokti daugiau. Ar mokytojai tam pasirengę, ar yra tam parengtos mokymo/mokymosi priemonės.
Buvo planas, kad didžioji dalis tų milijonų bus skirta skaitmeniniams vadovėliams sukurti. Gerai žinau, kad per porą metų sukurti juos ir išmėginti, ištaisant visas pasitaikiusias klaidas, yra nerealu. Arba realu, bet tokie vadovėliai būtų prasti. Mes juk neturime skaitmeninių vadovėlių kūrimo patirties. Iki šiol kurti atskiri mokymosi objektai, skaitmeninės mokymo/mokymosi priemonės, bet toli gražu tai nėra elektroninis vadovėlis. Nors ir esu naujų technologijų šalininkė, manau, kad vien skaitmeninio turinio neužtenka
– Bet gal galima suskubti – pilotinis naujų mokymo priemonių bandymas galėtų startuoti dar kuriant programas?
– Pasakysiu, kaip pas mus būna dėl tų pilotinių bandymų. Tos mokyklos, kurios tampa pilotinės, nedrįsta pasakyti trūkumų. Mat ministerijoje taip priimta: jei argumentuotai pasakai, kad tai nesąmonė, vadinasi, nemoki dirbti. Tad Lietuvoje absoliučiai visi pilotiniai projektai pasiteisina. Žmonės arba tyli, arba sako, kad viskas gerai, nors jaučia, kad ne viskas gerai.
– Gruodį Seime vyko diskusija dėl bendrojo ugdymo programų, ėjote į ją kaip Fizikos mokytojų asociacijos valdybos narė. Žinojote, kad turėsite tris minutes pasisakyti. Po šio renginio pratrūkote. Kas įvyko Seime?
– Dirbau pusę dienos ruošdamasi ką pasakyti Seime, kad tilpčiau į tris minutes. Namie pasitikrinau, mano kalba turėjo užtrukti 3 minutes ir 40 sekundžių.
Seime buvo daug kalbėtojų, niekas nepaisė laiko, tad kalbos užtruko. Ne visos buvo jos konkrečios. O tiems mokytojams, kurie, kaip kad aš, buvome pasirengę, mikrofonas nebuvo įjungtas.
Viskas buvo tiesiogiai transliuojama, tad galėjau pažiūrėti namie, nevažiuodama į Vilnių iš Kauno. Seime pabuvau tik statiste.
Manau, kad tokie renginiai vyksta tik kad valdžia turėtų argumentą, kad diskutuojama. O išties tos renginius tikromis diskusijomis nepavadinčiau.
– Iš Vilniaus grįžote pikta.
– Taip. Supratau, kad reikia ką nors daryti ir tam reikia bendraminčių. Dar tą patį vakarą susibūrė grupelė žmonių, kurie mąsto panašiai.
To rezultatas: 36 asociacijos susibūrė ir pasirašė kreipimąsi į Seimą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Jį LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, ŠMSM bei UPC įteikėme pirmadienį. Mūsų pagrindinis reikalavimas – sulėtinti programų atnaujinimo ir viso švietimo pertvarkos procesą. Mes nemanome, kad reikia stabdyti, mat pokyčių reikia. Tačiau tai reikia daryti neskubant ir įtraukiant mokytojus praktikus.
Visa tai padaroma ne per metus ir ne per dvejus.
– O koks laikas būtų realus? Ir kas turėtų už tai mokėti, jei nebūtų suspėta į ES pinigų skyrimo terminą?
– Pačias bendrąsias programas, intensyviai dirbant, gal ir būtų galima parengti per metus. Tačiau parengti skaitmeniniam turiniui reikia dar poros trejų metų. Negalima daryti taip: vieni kuria programas, kiti tuo pačiu metu – skaitmenines mokymo priemones. Antrieji nežinos, ką ir kaip rengti, kol pirmieji nebus baigę darbo, kol nebus aišku, ko ir kaip bus mokomi vaikai.
Nes iš dabartinio gairių projekto susidaro įspūdis, kad vieni žmonės rengia bendrąsias programas, kiti lygiagrečiai kuria elektroninius vadovėlius. Ir visi tai daro, kai neaišku, kokia bus mokyklos struktūra.
Bendrosios programos yra svarbus ir ilgalaikis dokumentas, jei vyriausybė švietimą laiko prioritetu, o taip normalioje valstybėje turėtų būti, galėtų finansų rasti ir šalies biudžete, nesivaikant ES pinigų.
– Ar po to vizito į Seimą sulaukėte kokios nors reakcijos iš švietimo institucijų?
– Po kelių dienų sulaukiau kvietimo atvykti į Ugdymo plėtotės centrą, ten pasikalbėti susirinko gamtos mokslų ir geografijos mokytojų asociacijų atstovai, UPC, ministerijos atstovai. Diskutavome tris valandas. Tada sutarėme, kad gamtos mokslų ugdymo programos nebus priimamos, kol jų nepatvirtins mokytojų dalykininkų asociacijos.
Tačiau mes kalbėjome tik apie gamtos mokslus, o juk aišku, kad reikia pristabdyti visų dalykų programų jau važiuojantį traukinį. Dabar laukiame valdžios atsako į mūsų kreipimąsi.
Sušauks pedagogus tartis
Lrytas.lt ŠMSM atstovai sakė, kad kitą savaitę planuojama išplėstinė apskritojo stalo diskusija apie bendrojo ugdymo turinį. Į jį bus kviečiamos visos 39 asociacijos, kitos švietimo organizacijos, švietimo ekspertai, visi norintys išsakyti savo nuomonę dėl bendrojo ugdymo turinio ateities.
„Joje bus pristatyti ir gruodžio pradžioje viešai paskelbtų Bendrųjų programų atnaujinimo gairių svarstymo rezultatai, jau gauta nemažai pasiūlymų, jų dar laukiama iki sausio 14 d. Tikimės, kad toks susitikimas, tokia diskusija bus atspirties tašku ieškant sprendimo dėl programų ir bendrai ugdymo turinio kaitos“, – aiškino ŠMSM.
