Vilniuje pabėgimo kambarių – tikra begalė: nuo tamsoje skendinčių kalėjimų iki siaubą keliančių psichiatrijos klinikų ar net faraono kapaviečių.
Iš jų išsirinkau du. Panašią pramogą jau buvau išbandžiusi prieš kelerius metus, tačiau šįkart, po tragedijos viename Lenkijos pabėgimo kambaryje, ėjau apimta, švelniai tariant, kitokių jausmų.
Vilioja siaubo prieskoniu
Apžiūrėjusi visus galimus pabėgimo kambarių variantus internete pirmiausia nuėjau ten, kur, žadama, bus galima pajusti siaubo prieskonį.
Buvo rašoma, kad po pasivaikščiojimo miške užklysiu į apleistą trobelę, kurioje anksčiau gyveno šeima, bet ji paslaptingai dingo.
Tai kaitino vaizduotę, nes jei paslaptis nebus atskleista, dingsiu kartu su ja.
Užduočiai įvykdyti turėjau lygiai valandą. Vos man įėjus į namelį užsivėrė durys, o netrukus pokštelėjo ir jų užraktas. Vadinasi, raktą reikės rasti pačiai.
Kambarys buvo nedidelis. Pirma į galvą šovusi mintis: „Tikiuosi, pavyks ištrūkti.“ Nors tikros baimės nebuvo, būti užrakintam – ne itin malonu.
Akys ieškojo gesintuvo
Situaciją kiek švelnino tai, kad kambarį per vaizdo kamerą stebėjo darbuotoja. Ji man buvo įdavusi radijo siųstuvą ir pasakiusi: „Dėl visa ko.“
Pirmasis dalykas, kurį padariau įėjusi, – apsidairiau ieškodama gesintuvo, nes galvoje sukosi mintys apie sudegusias paaugles. Jį išvydau kambario kampe. Pakėlusi akis į viršų pamačiau ir dūmų detektorių. Neslėpsiu, palengvėjo.
Iki rekordo – labai toli
Narpliodama įvairiausias užduotis turėjau atrakinti daugybę spynų, o viena jų buvo ir užtvaras, dengęs iš pradžių paslėptus pirmo aukšto langus.
„Langai, – pagalvojau. – Esant reikalui būtų galima ištrūkti ir per juos.“ Atidaryti jų nebandžiau, bet, manau, keblumų nebūtų kilę.
Likus apie 20 minučių darbuotoja pagelbėjo – radijo ryšiu pasakė keletą užuominų. 54 minutę jau buvau radusi raktą ir rakinau išėjimo duris.
Darbuotoja pasakojo, kad greičiausiai ištrūkti iš šio kambario yra pavykę per 25 minutes. Tai – rekordas. Ilgiausiai užtrukta daugiau nei valandą.
Man pasiteiravus apie kambaryje esantį gesintuvą ir dūmų detektorių darbuotoja iškart pripažino, kad šiuo metu tai itin jautri ir aktuali tema.
Tiesa, ji patikino, kad saugumo reikalavimų šiose patalpose buvo laikomasi visada. Valandos pramoga man kainavo 44 eurus.
Klaidino daugybė veidrodžių
Bandymas pasprukti iš kito pabėgimo kambario – veidrodžių labirinto – buvo kiek kitoks. Nors iš pradžių atrodė, kad čia klaidžioti bus lengviau, nei ieškoti kalnų trobelės rakto, klydau. Iššūkių buvo per akis.
Man buvo liepta užsimauti specialias pirštines, o kad lengviau rasčiau išėjimą – liesti veidrodžius. Tavo akimis čia tampa rankos.
Įdomumas prasidėjo vos tik įžengus pro veidrodžių labirinto duris. Vos užtraukusi užuolaidą kiek sutrikau. Kai aplink – tik veidrodžiai, labai sunku suprasti, kuris takas išėjimo link yra tikrasis.
Mačiau šimtus savo atspindžių, šimtus galimybių išeiti, nors iš tiesų išėjimas buvo tik vienas. Galiu pasakyti, kad tokiame labirinte, prireikus labai greitai išeiti, tai padaryti gali ir nepavykti.
Pirmą kartą labirintą įveikiau maždaug per keturias minutes. Antrasis bandymas truko ilgiau. Kur kas drąsiau rinkausi išėjimus, o jų neradusi turėjau grįžti atgal.
Man įveikus užduotį darbuotoja pasakė, kad greičiausiai veidrodžių labirintas buvo įveiktas vos per 15 sekundžių, o ilgiausiai paklydėlis klaidžiojo apie 10 minučių: „Buvo vienas žmogus, kuris ilgai neradęs išėjimo iš labirinto skambino įmonės telefonu ir prašė pagalbos.“
Toks paklaidžiojimas kainavo 8 eurus žmogui.
Tikrai yra iš ko pasirinkti
Nutarusi išmėginti, kas laukia Kaune įrengtuose pabėgimo kambariuose, pirmiausia ėmiausi šios pramogos ieškoti internete. Organizatoriai siūlo kone dvi dešimtis tokių kambarių.
Kaune 2–6 žmonių komandai papramogauti pabėgimo kambaryje kainuoja nuo 30 iki 50 eurų. Jeigu žaisti pageidauja daugiau dalyvių, už kiekvieną reikia mokėti papildomai.
Pavyko rasti ir vieną nemokamą galvosūkių kambarį. Jis įkurtas vienoje Kauno bibliotekų. Ištrūkti iš galvosūkių kambarių paprastai būtina per 30–60 minučių, tačiau kai kurių kambarių šeimininkai leidžia mėginti ilgiau.
Neįveikus vienos ar kitos užduoties galima prašyti pagalbos. Vienur tai galima padaryti parašius klausimą ir įmetus jį į duryse esantį plyšį, kitur paskambinus telefonu.
Savaitgalį gali nebūti vietų
Darbo dieną patekti į daugelį pabėgimo kambarių nėra jokios problemos. Telefonu atsiliepę žmonės tikino, jog atvykti galima kad ir tuoj pat. Jei norėtume pramogauti savaitgalį, reikėtų registruotis iš anksto. Kai kuriuose kambariuose šiam savaitgaliui vietų nebuvo.
Pasirinkau Rotušės aikštėje įkurtą pabėgimo kambarį intriguojančiu pavadinimu „Tamplierių paslaptis“. Aprašyme perskaičiau, kad atskleidžiant kambaryje glūdinčias paslaptis teks ieškoti Šventojo Gralio.
Telefonu atsiliepęs vaikinas paklausė, kada norėtume atvykti ir kiek žmonių bus komandoje. Pasakiau, jog būsime penkiese, nes prieš tai išbandyti pabėgimo kambarį pakviečiau dar keturis kolegas.
Jis nurodė kainą – 50 eurų. Jeigu būtų daugiau žmonių, tektų už kiekvieną papildomai mokėti po 10 eurų.
Pati, kaip ir dar du kolegos, iki tol tokios pramogos nebuvau išmėginusi.
Pramogos viduramžių rūsyje
17 val. visa komanda buvome prie vieno iš Rotušės aikštės pastatų. Rasti pabėgimo kambarį nebuvo sudėtinga, nes ant durų kabojo nuoroda su šios pramogos organizatoriaus pavadinimu.
Dar pro dvejas duris patekome į vidinį pastato kiemą, kur pamatėme dar vienas duris su nuoroda ir užrašu: „Už šių durų jūsų laukia nepamirštamas nuotykis.“ Jas pravėrę stačiais laiptais nusileidome į raudonų plytų mūro rūsį.
Žinant, kad Rotušės aikštės namai buvo statomi viduramžiais, nesunku nuspėti, jog rūsys mena ne vieną šimtą metų.
Patekome į nemažo kambario dydžio taip pat mūrinę patalpą, kurioje mus pasitikęs vaikinas pasiūlė nusivilkti paltus.
Žvilgsnis sustojo ties prie pat kabyklos raudonuojančiu gesintuvu. Pakėlusi akis į lubas išvydau ir dūmų detektorius.
Patalpa buvo šildoma elektriniu šildytuvu. Joje taip pat stovėjo sofa, barą primenantis aukštas stalas, keli mįslingi atributai, kaip ir dera galvosūkių kambariui, kabojo taisyklės, kaip jame elgtis.
Tikino, kad nereikės kirvių
Supažindinęs su pramogos taisyklėmis vaikinas aiškino, kokios užduotys mūsų laukia: vieną po kitos teks atrakinti keletą spynų su raidžių, skaičių deriniais ar raktais. Juos rasime išsprendę galvosūkius.
Vieną po kitos atrakinę spynas gausime vis naujų užduočių.
„Jokių kirvių ar laužtuvų jums neprireiks. Nereikės ir mobiliųjų telefonų, interneto.
Viską, ko prireiks, rasite kambaryje“, – aiškino vaikinas.
Jis parodė į duris, kurias pavadino „Laiko vartais“, ir tikino, jog už jų pateksime į 1817 metus. Atsidursime užeigoje, kur pirmą kartą vyko Masonų brolijos susitikimas. Jie nutarė saugoti didžiausią tamplierių lobį Šventąjį Gralį – taurę, kuri paslėpta šioje užeigoje.
Mūsų tikslas buvo per valandą surasti Šventąjį Gralį, nes tik su juo per „Laiko vartus“ iš praeities pateksime į dabartį.
„Bet artinasi didelė audra, ir jei per valandą nerasite Šventojo Gralio, amžiams įstrigsite praeityje“, – bauginamai perspėjo vaikinas.
Ar iš tikrųjų saugūs?
Šeimininkas taip pat pasakė, kad visą laiką mus stebės ekrane, nes pabėgimo kambaryje sumontuotos kameros.
Jeigu kiltų klausimų arba nesugebėtume įveikti kurios nors užduoties, galėsime klausti rašydami laiškus ir įmesdami juos per duryse esantį plyšį. Atsakymus gausime kambaryje kabančiame veidrodyje.
„Ar tikrai įėję į šį kambarį jausimės saugūs? Ar nesudegsime?“ – prieš atsiveriant „Laiko vartams“ dar spėjau paklausti pramogų organizatoriaus.
Jis patikino, kad pavojaus tikrai nėra, nes ir patalpoje, kurioje esame, ir galvosūkių kambaryje yra gesintuvai, dūmų detektoriai.
O pabėgimo kambaryje ant durų pakabintas atsarginis raktas, kuriuo, įvykus nenumatytai situacijai, galėsime atrakinti duris ir išeiti.
Ugniagesiai jau tikrino
Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad sugrįžusi per tuos pačius „Laiko vartus“ dar sykį vaikino pasiteiravau apie saugumą.
Jis prasitarė, kad būtent tądien pabėgimo kambaryje lankėsi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.
Vyko reidas ir buvo tikrinami šia veikla užsiimantys asmenys ir įmonės.
Po pareigūnų apsilankymo šiame galvosūkių kambaryje atsirado daugiau gesintuvų. Be to, ant durų buvo pakabintas atsarginis raktas, kurio iki tol nebuvo.
„Pareigūnai kalbėjo ir apie avarinį išėjimą, tačiau visi suprantame, kad senos statybos rūsiuose tokios galimybės nėra“, – aiškino vaikinas.
Kad šiose patalpose nėra atsarginio išėjimo, nė kiek nenustebino. Senamiesčio rūsiuose įkurta nemažai studijų, įmonių, net kavinių. Didžioji jų dalis turi vieną įėjimą.
Teko ropoti keturpėsčiomis
Įėjome į pritemdytą kambarį. Kad uždegtume šviesą, teko paieškoti specialaus jungiklio.
Kai radome, kur įsijungia šviestuvai, išvydome, kad esame senovinę užeigą primenančiame kambaryje su daugybe ne pirmos jaunystės baldų, senovinių knygų ir kitų daiktų.
Organizatoriai pasistengė, kad daugelis jų slėptų paslaptis. Puikiai matomoje vietoje buvo pakabintas gesintuvas, o raktas, kuriuo galėtume iš vidaus atrakinti kambario duris, ant jų kabojo gerai matomoje vietoje.
Po raktu ant durų buvo priklijuotas popierėlis su ranka užrašytomis raidėmis SOS. Kambarį šildė du ant sienų pakabinti elektriniai šildytuvai.
Nesaugumo jausmo ar panikos didžiąją žaidimo laiko dalį nejutau nei aš, nei kiti komandos nariai.
Panirome į pramogą, vieną po kitos įnirtingai spręsdami daugiau ar mažiau sudėtingas užduotis.
Apie saugumą pagalvoti buvome priversti tuomet, kai vienos iš paskutinių užduoties metu prasivėrė vienos spintelės durys. Už jų išvydome sienoje prakirstą siaurą angą, vedančią į dar vieną patalpą, į kurią patekti įmanoma tik ropojant keturpėsčiomis.
Dručkiai gali ir įstrigti
Mes ropojome ir atsidūrėme nedideliame naujų paslapčių pilname kambarėlyje. Jaučiantiems didelę uždarų patalpų baimę ar dručkiams lįsti į tą angą nesiūlyčiau.
Pirmuosius angoje ar mažajame kambarėlyje gali ištikti panikos priepuolis, o antrieji lįsdami tiesiog įstrigs.
Mūsų komandos nariams jokių problemų pasiekiant antrąjį kambarį, o vėliau iš jo grįžtant nekilo.
Tačiau jei staiga sutriktų elektros tiekimas, kiltų gaisras ar kokiu nors būdu užsidarytų spintelės durys, pavojus būtų tikras.
Žmonės atsidurtų aklinoje tamsoje ar skęstų dūmuose. Kad ir mūsų penkių žmonių komandai vargu ar pavyktų skubiai išlįsti per siaurą angą.
Laimei, nepatekome į jokią nemalonę. Kambarėlyje po stiklu išvydome Šventąjį Gralį, kurį ištraukti pavyko tik išsprendus dar kelis galvosūkius. Visas užduotis įveikėme per 1 val. ir 3 minutes. Užuominų prašėme du kartus.
Vaikinas, kuris iš gretimos patalpos mus stebėjo viso žaidimo metu, tikino, kad šis rezultatas labai geras. Vidutiniškai komandos iš kambario išbėga per 1 val. 10 min., o ir pagalbos prašo gerokai daugiau.
Po žaidimo organizatorius paprašė mūsų nusifotografuoti, o nuotrauką žadėjo naudoti pabėgimo kambario svetainėje. Kolegos minėjo, kad kai kuriuose galvosūkių kambariuose draudžiama fotografuoti, tokio draudimo mūsų aplankytoje vietoje nesulaukėme.
Padariau daugybę asmenukių ir įamžinau užduotis sprendžiančius kolegas.
Gesintuvų pusrūsyje nematėme
Dar prieš mėginant atskleisti tamplierių paslaptis paskambinau ir į vieną Kauno bibliotekų, kur taip pat įkurtas pabėgimo kambarys.
Pagal garsiojo seklio Šerloko Holmso tematiką sukurtas kambarys atidarytas vos prieš kelias savaites ir galimybę pramogauti suteikia nemokamai. Telefonu išgirdau, kad norinčių galvosūkius spręsti savaitgaliais ar vakarais eilė driekiasi iki vasario vidurio.
O darbo dienomis galima rinktis patogų laiką. Užsiregistravau kitai dienai prieš pat pietus.
Į biblioteką vykome keturių žmonių komanda. Trys buvome tie patys, kurie ieškojome Šventojo Gralio. Mus pasitiko bibliotekos darbuotoja, pasiūlė nusivilkti viršutinius drabužius ir atidariusi pabėgimo kambario patalpų duris nuvedė laiptais žemyn.
Patekome į pusrūsį, pro siaurą pailgą langą buvo matyti kiemas. Laukiamajame buvo keli sėdmaišiai, kompiuteris.
Dairėmės, bet šioje patalpoje gesintuvų nematėme.
Yra numatyta baudų
Prieš patenkant į galvosūkių erdvę darbuotoja pasakojo, kad esame pastate, kuris pastatytas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Anksčiau jame buvo vaikų darželis. Jau keliolika metų čia veikia biblioteka.
Bibliotekininkė tvirtino, kad turėsime laikytis taisyklių. Dėl to mums bus surengtas instruktažas, kurį paliko pramogos rengėjai.
„Pabėgimo kambarį įkūrė profesionalų komanda, įrengusi ne vieną tokį kambarį Lietuvoje. Šis kambarys išsiskiria tuo, kad yra nemokamas ir jį prižiūri bibliotekos darbuotojai. Siūlau labai atidžiai išklausyti instruktažą, ypač tiems, kurie anksčiau nėra buvę jokiame pabėgimo kambaryje“, – kalbėjo moteris.
Mums buvo išdėstytos žaidimo taisyklės: turėsime rasti, kaip atrakinti spynas. Taip pat išgirdome, kad būsime stebimi per stebėjimo kamerą.
Buvome perspėti, kad jeigu ką nors piktybiškai laužysime, gadinsime, turėsime sumokėti baudą už inventoriaus gadinimą.
Pagal taisykles, jeigu nesiseks išspręsti vienos ar kitos užduoties, galėsime skambinti telefonu ir klausti darbuotojos užuominų.
Darbuotoja pasiteiravo, ar turime klausimų. Paklausiau apie atsarginį išėjimą, ji atsakė, kad jis yra. Tuo įsitikinome galvosūkių kambaryje.
Pareikalavo ištrinti nuotraukas
Šiame pabėgimo kambaryje tapome sekliais, kurie turėjo pabėgti iš Šerloko Holmso paspęstų spąstų.
Įėjome į garsiojo seklio butą, kurį jis paliko, tačiau jo slaptavietę aptiko agentai, kurie buvo užsakyti nutildyti Šerloką, mat jis išsiaiškino bylai svarbius faktus.
Įėję į butą supratome, kad patekome į spąstus, nes durys užsitrenkė. Mums buvo paaiškinta, kad išradinga Šerloko sukurta sistema suveiks po 30 minučių ir nuodingi garai pasklis po visą patalpą.
Todėl iki to laiko turime iš kambario pabėgti. Kambaryje po laikrodžiu, rodančiu, kiek laiko liko iki žaidimo pabaigos, visai šalia durų išvydome rėmelį su stiklu. Po juo buvo raktas su nuoroda, kad jis nuo avarinio išėjimo durų.
Taip pat buvo prierašas, kad gaisro atveju reikėtų daužti stiklą.
Užrašai buvo lietuvių ir anglų kalbomis.
Kad darbuotoja mus akylai stebėjo per kamerą, įsitikinome netrukus. Vos pradėjus žaisti prasivėrė durys ir įėjusi bibliotekininkė pasakė, kad fotografuoti šioje erdvėje negalima. Ji pamatė, kaip mobiliuoju telefonu mėginau įamžinti kolegas.
„Fotografuoti draudžiama dėl to, kad kiti pabėgimo kambarių kūrėjai nenukopijuotų užduočių“, – tvirtino bibliotekininkė.
Supažindindama su taisyklėmis ji apie tai neužsiminė. Moteris griežtu tonu pareikalavo nuotraukas kuo skubiau ištrinti ir išėjo.
Mirtini dūmai nepasklido
Užduotys šiame kambaryje buvo ne mažiau įdomios, todėl kaip reikiant sukome galvas. Kadangi laiko turėjome palyginti mažai, kelis kartus paskambinome telefonu, kad gautume užuominų.
Panašiai kaip ir ieškant Šventojo Gralio, atsidarius spintelės durims iš pirmojo kambario sienoje prakirsta anga patekome į antrąjį, kuris taip pat buvo labai mažas.
Skirtumas tik tas, kad iš šios patalpos išėjome pro duris, kai suradome raktą. Grįžti atgal į pirmąjį kambarį nereikėjo. Tai suteikė daugiau saugumo jausmo, išskyrus tą faktą, kad kambaryje nematėme gesintuvo.
Iš kambario išėjome po 35 minučių. Dėl kelių uždelstų minučių priekaištų nesulaukėme. O ir mirtini dūmai, kuriais buvome pagąsdinti prieš prasidedant žaidimui, mūsų laimei, po pusvalandžio nepasklido.
Darbuotoja taip pat paprašė mūsų komandos nuotraukos – ją ji padarė fotoaparatu.
Ji taip pat prasitarė, kad galime įsiamžinti atminimui apsivilkę Šerloko Holmso paltą, ant galvos užsidėję skrybėlę, paėmę į rankas pypkę ir lagaminą.
Tačiau fotografuotis buvo prašoma tik juodos užuolaidos fone, kad jokiu būdu nesimatytų kitos kambario detalės.
Šiai pramogai daug laiko neturėjome. Darbuotoja mus skubino, nes netrukus į seklio butą turėjo atvykti kita komanda.
Pabėgimo kambario savininkas – už grotų
Lenkijos Košalino mieste esančiame pramogų kambaryje praėjusią savaitę žuvusios penkios 15-metės šventė gimtadienį. Mergaitės mirtinai apsinuodijo smalkėmis, kai šalia užrakintos patalpos kilo gaisras.
Šį pabėgimo kambarį įrengęs vyras sulaikytas ir apkaltintas tyčiniu gaisro pavojaus sukėlimu bei netyčiniu nužudymu. Teismas leido jį suimti trims mėnesiams. Jeigu bus pripažintas kaltu, jam gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.
Lenkijos pareigūnai ketina patikrinti maždaug 1100 pabėgimo kambarių. 53 iš jų priešgaisrinės priežiūros pareigūnai jau uždarė kaip neatitinkančius saugumo reikalavimų.
