Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai paskutiniame pernai vykusiame posėdyje nutarė save apdovanoti: užsirašė papildomų darbo valandų, už kurias neprivalės niekam atsiskaityti.
Tai numatyta naujame darbo reglamente, kuris galutinai VRK turi būti palaimintas šią savaitę.
Komisijos nariams, kuriems darbas VRK nėra pagrindinė jų veikla, prie dabar uždirbamų 500–600 eurų tai leistų prisidurti dar maždaug 300.
Negana to, VRK nariai nutarė atsisakyti esą juos žeminančios procedūros, kai mėnesio pabaigoje tekdavo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir nurodyti, kokius darbus dirbo ir kiek laiko tam sugaišo.
Dabar jiems užteks nurodyti tik komisijos labui išdirbtų valandų skaičių.
Už tokius pakeitimus balsavo dauguma VRK narių, prieš buvo tik komisijos vadovė Laura Matjošaitytė.
Pagal galiojančius įstatymus, fiksuotą atlyginimą gauna tik VRK pirmininkas ir jo pavaduotojai.
Kitiems komisijos nariams, kurie dirba ne tik VRK, atlyginimas apskaičiuojamas pagal realiai jų šioje įstaigoje ar už jos ribų išdirbtas valandas.
Valstybė jiems yra įsipareigojusi atlyginti už dalyvavimą posėdžiuose ir pasirengimą jiems. Iki šiol buvo numatyta, kad VRK posėdžiai trunka dvi valandas, o pasirengimas jiems – šešias.
VRK nariams taip pat mokama už komisijos sprendimų parengimą – tam per mėnesį skirta nuo 1 iki 32 darbo valandų.
Dar iki 8 darbo valandų skirta VRK sprendimams redaguoti, iki 16 valandų – jiems vertinti ir pasiūlymams rengti.
Ligšiolinė tvarka taip pat numatė atlygį už kitų teisės aktų parengimą ir kitus darbus, kurių atlikimo laiką iš anksto sunku numatyti.
Pokyčius išprovokavo ginčai
Bet VRK nariai nusprendė, kad tokia jų darbo laiko apskaita nėra teisinga, todėl ėmė ją taisyti patys.
Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino projektą pristačiusi Aistė Žilinskienė, iki šiol komisijos nariai nemažai laiko sugaišdavo spręsdami įvairius einamuosius klausimus, o už šį darbą esą nebuvo atlyginama.
Todėl nutarta, kad dažnai nematomai jų veiklai per mėnesį papildomai gali būti skiriama iki 40 valandų, o už darbą per posėdžius būtų apmokama pagal faktą.
„Dabartinę tvarką reikėjo keisti, nes dėl jos kildavo įvairių konfliktų. Man taip pat nepatinka, kai VRK pirmininkė kartais tyčiojasi iš komisijos narių, savavališkai nubraukdama jų užsirašytas valandas.
Bet dabar svarstoma forma man irgi nepriimtina – neužtenka nurodyti vien darbo valandas, būtina įvardyti ir atliktus konkrečius darbus“, – pripažino A.Žilinskienė, per balsavimą susilaikiusi.
Anot VRK narės, šiuos pakeitimus inicijavo konservatorius Vilius Semeška. Jis dėl darbo užmokesčio tvarkos su VRK jau bylinėjosi ir teismuose, tiesa, iki šiol – nesėkmingai.
Braukė užsirašytas valandas
L.Matjošaitytė įsitikinusi, kad naujoji VRK narių darbo apskaitos tvarka neužtikrina skaidrumo, be to, neatmetė piktnaudžiavimo galimybės.
VRK vadovė prisiminė ir teismuose pasibaigusį ginčą su V.Semeška: „Jis norėdavo gauti užmokestį, bet nenurodydavo konkrečių atliktų darbų.
Komisijos nario užpildytuose dokumentuose, pavyzdžiui, būdavo nurodoma, kad tam tikrą skaičių valandų jis sugaišo susipažindamas su dokumentais, bet nenurodydavo – kokiais.
V.Semeška taip pat siekdavo gauti atlygį už susirašinėjimą su kitais komisijos nariais, už sugaištą laiką duodant interviu žiniasklaidai, nors nebuvo aišku, kiek tai susiję su VRK darbu.
To nevertinau kaip atlikto darbo ir jo prisirašytas darbo valandas nubraukiau. Dėl to vyko teisminis ginčas.“
Nežino, kaip patikrintų
Tačiau L.Matjošaitytė mano, kad atskaitomybės siekia išvengti ne tik V.Semeška, bet ir kiti komisijos nariai, kurie nenori pildyti žiniaraščių.
VRK pirmininkė teigė su priimtais pakeitimais negalinti sutikti ir todėl, kad neturės galimybės įsitikinti, ar tie darbai buvo atlikti, ar pagrįstai nurodomos esą išdirbtos valandos, už kurias reikės sumokėti iš biudžeto lėšų.
Valdininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie komisijoje atliekami tyrimai užtrunka labai ilgai, o už šį darbą VRK nariai taip pat gauna atlygį.
Pavyzdžiui, tyrimas dėl valstiečių darželinukams išdalytų tautinių kostiumų užtruko net devynis mėnesius.
„Ar kai tyrimas trunka beveik metus, darbas nėra imituojamas? Kartais klausimų kyla labai įvairių, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Matjošaitytė. – Kiekviename darbe atsiskaitoma už tai, ką darai.
Ko gero, kiekvienas norėtų ateiti į darbą, pasakyti, kiek dirbo valandų ir kad darbdavys negalėtų paklausti, ką jis per tas valandas nuveikė.
Tai būtų ne darbas, bet rojus. O tokioje neregėtoje gerovės valstybėje pirmieji nori atsidurti VRK nariai – jie siekia patys sau nusistatyti atlygį, bet įstatymai to nenumato.“
Siekia atimti spaudimo įrankį?
Tačiau V.Semeška pateikė argumentų, kodėl atliekami VRK darbo reglamento pakeitimai yra būtini ir teisingi.
Konservatorių į VRK deleguotas atstovas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad naujovės parengtos atsižvelgiant į kitų komisijų darbo praktiką: „Ten taikoma daug skaidresnė ir paprastesnė tvarka, kai komisijos vadovas yra toks pats narys ir neturi įrankio, kuriuo galėtų kitais manipuliuoti.“
Dabar, pasak V.Semeškos, jaučiamas pirmininkės noras pasinaudojant pinigais kontroliuoti komisijos narius ir daryti įtaką jų sprendimams: „Ji už vienus sprendimus dabar gali nubraukti pinigus, o už kitus palikti.
Mano manymu, dabar tais svertais buvo piktnaudžiaujama ir pažeidžiamas VRK narių nepriklausomumo principas.
Buvau kviečiamas į pirmininko kabinetą ir turėjau aiškintis dėl užsirašytų darbo valandų.
Buvo daromas spaudimas, kurio neturėtų būti. Tiesa, reikia pripažinti, kad tas spaudimo instrumentas veikia nuo senų laikų. Atėjo metas jį pakeisti.“
Paklaustas, kokie VRK narių darbai galėtų būti priskiriami prie 40 papildomų valandų, V.Semeška ėmė vardyti: „Pirmininkė nenori pripažinti, kad turėtų būti apmokamas ir darbas už įvairių raštų vertinimą.
Komisijos nariai su tuo nesutinka, nes tai užima nemažai mūsų laiko, – už tai turi būti sąžiningai atlyginama.
Turėtų būti sumokama ir už politinės reklamos stebėseną, konsultacijas.
Mums reikia sėdėti ir socialiniuose tinkluose. Tai daroma ir vakarais, ir naktimis.“
Tačiau piktnaudžiavimo galimybę, apie kurią užsiminė L.Matjošaitytė, konservatorių atstovas atmetė.
A.Širinskienė grasina teismu
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujanti valstietė Agnė Širinskienė žada skųsti VRK sprendimą teismui, jeigu jos nariai nuspręstų galutinai įteisinti reglamento pakeitimus.
Parlamentarė „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog jai susidaro įspūdis, kad VRK bando apeiti tiek V.Semeškos byloje jau priimtus teismų sprendimus, tiek ir įstatymų reguliavimą.
„VRK nariai bando prisiimti sau palankias normas, kurios leistų jiems nenurodyti, kokius konkrečius darbus jie atlieka, bet gauti atlygį tiesiog už prirašytas valandas.
Tai neužtikrintų įstaigai skiriamų lėšų naudojimo skaidrumo. Be to, VRK narių darbo valandų skaičius gali dramatiškai išaugti, o šių metų biudžetas jau yra priimtas“, – kalbėjo A.Širinskienė.
VRK užmojus keisti reglamentą įvertino ir Seimo teisininkai.
Jų teigimu, VRK nariai patys neturi teisės nustatyti darbo laiko apskaitos taisyklių, kurios yra kitaip sureguliuotos aukštesnės galios teisės aktuose.
Seimo teisininkai tvirtina, kad Darbo kodekse pareiga tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą numatyta darbdaviui.
Tokią pareigą Seimas esą yra paskyręs komisijos vadovui.
