Panevėžio apygardos teisme vakar popietę nuosprendį išklausęs ilgametis Utenos meras 58 metų Alvydas Katinas neliko nei nustebęs, nei nuliūdęs.
„Jau važiuodamas į teismą 95 procentais žinojau, kad būsiu nuteistas, tik buvo neaišku dėl bausmės“, – sakė savo kaltės niekada nepripažinęs A.Katinas.
Teismas jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir skyrė 8473 eurų baudą.
Nuteisė ir namo savininkę
Kaip piktnaudžiavimą tarnyba teismas įvertino A.Katino skambutį bendrovės „Utenos melioracija“ direktoriui.
Byloje teigiama, jog meras jam nurodė nemokamai suremontuoti tuometės Vyriausybės sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės namą, esantį Utenos rajone.
A.Katinas visą laiką teigė, jog tai buvęs ne nurodymas, o tiesiog prašymas.
„Apie jokius nurodymus nėra net kalbos, bet „nurodė“ yra esminis bylos žodis. Juk jeigu būtų įrašę žodį „prašė“, nebeliktų ir bylos“, – dar prieš kelis mėnesius „Lietuvos rytui“ sakė Utenos meras.
Tuometė Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės sekretoriato vadovė Dž.Žiugždienė, dėl kurios namo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl dokumentų klastojimo turės sumokėti 4777 eurų baudą.
Dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir turto iššvaistymo ji išteisinta.
Išteisinimo nesitikėjo
– Su kokiomis nuotaikomis po teismo nuosprendžio grįžtate į Uteną? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė A.Katino.
– Iš mano balso turbūt suprantate, kad neverkiu. Aš visada sakiau ir sakysiu, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis teisinėje valstybėje Lietuvoje turėčiau būti nuteistas.
Aš atvažiavau į teismą puikiai žinodamas, kad būsiu nuteistas. Tikrai buvau įsitikinęs, kad Panevėžyje išteisinamojo nuosprendžio neišgirsiu.
– Kodėl? Nepasitikite Panevėžio teismu?
– Panevėžys – nedidelis miestas. Šį tyrimą atliko dvi jo teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba ir apygardos prokuratūra. Kelerius metus jos įnirtingai ir uoliai bandė paversti mane nusikaltėliu, tam išleido daugybę Lietuvos žmonių pinigų.
Akivaizdu, kad nebuvo apsieita ir be aukštesnių jėgų įsikišimo, nes visi pareigūnai, kurie kurpė šią bylą, akimirksniu buvo paaukštinti.
Tai negi trečioji Panevėžio institucija – apygardos teismas – priims išteisinamąjį nuosprendį ir tuo parodys, kad likusios dvi visus ketverius metus dirbo bergždžiai, o gal ir neteisėtai?
Tokia logika aš ir rėmiausi laukdamas nuosprendžio.
Labai blogai jaučiasi žmonės, kurie tikisi išteisinimo ir būna nuteisti. O manęs tikrai neištiko joks šokas.
Aš puikiai suvokiu, kad turiu būti išteisintas, bet kartu suprantu, kad būsiu nuteistas.
Labai nenusiminiau. Prokuroras buvo prašęs skirti man 18 800 eurų baudą, metus apriboti darbą valstybės tarnyboje. Viso to išvengiau.
Iš visų kaltinimų liko tas vienintelis mistinis piktnaudžiavimas tarnyba siekiant asmeninės naudos, tai yra moters palankumo. Dėl man neva atnešto butelio ar neteisėtų nurodymų savivaldybės darbuotojui esu išteisintas.
– Reikia suprasti, jog šį nuosprendį skųsite Apeliaciniam teismui?
– Dar pasitarsime su advokatu, bet manau, kad taip. Yra aukštesnieji teismai, jie ir nuspręs, todėl dar nėra ko sielotis.
Apmaudu, kad už tokį darbą prokurorams ir tyrėjams nėra jokios asmeninės atsakomybės. Jų niekam nepaskųsi, nes varnas varnui akies nekerta.
Keista, bet liko tas kaltinimas, kurio įrodymų byloje nė su žiburiu nerasi. Tačiau jei Apeliacinis teismas pripažins, kad esu kaltas, tikrai sumokėsiu tą baudą ir jokių kalbų negali būti.
– Ar teismo paskirta 8473 eurų bauda jums yra didelė suma?
– Net nežinau, kaip čia pamatuoti. Nei jums, nei man niekas nepaaiškino, kodėl paskirta būtent tokia bauda, ne 6 ar 12 tūkstančių?
O kodėl prokuroras siūlė beveik 18 tūkstančių? Į tai nebesigilinsime.
Kaip žmogui man tai, žinoma, didelė bauda. Aš gyvenu iš mero atlyginimo, tai kiek mėnesių turėčiau veltui dirbti, o kiek prieš tai kainavo advokato išlaidos?
Tai turėtų būti pamoka visiems: jei pareiškė įtarimus, prisipažink. Tai lyg raganų medžioklė viduramžiais – jei prisipažinsi, vis tiek nukankins.
Pareigūnai man siūlė prisipažinti dar tuo metu, kai oficialiai net nebuvo pareikšti įtarimai.
– Teisėjui išėjus į pensiją jūsų byla buvo nagrinėjama iš naujo, tačiau tam užteko vieno posėdžio. Neprašėte iš naujo tirti įrodymų?
– Visos pusės sutiko, kad įrodymai nebūtų tiriami. Ką tai duotų? Aš įrodymais galiu pagrįsti kiekvieną savo žodį, bet juk turėtų būti atvirkščiai. Važinėti į teismą dar metus ir vis tiek žinoti, koks bus nuosprendis, mano nuomone, taip pat neprotinga.
– Nuosprendžio sulaukėte kadencijos pabaigoje. Vėl artėja merų rinkimai, dalyvausite?
– Aš neturiu jokio pasirinkimo, seniai esu iškeltas Lietuvos socialdemokratų partijos.
Nesijaučiu nieko pavogęs ar nusikaltęs, tai žmonės tegul ir nusprendžia. Jei mane iki to laiko nuteis ir įstatymai man neleis dalyvauti, nedalyvausiu.
O dabar apsispręsti jau vėlu – oficialiai jau esu kandidatas, Vyriausiajai rinkimų komisijai jau esu pateikęs savo programą.
Savo padėtį žinojau dar prieš kandidatuodamas, ją žinojo ir visi kiti, nes tyrimas prasidėjo 2015 metais.
– Esate rašytojas, gal apie šiuos įvykius bus galima paskaityti ir jūsų knygoje?
– Jei išleisiu knygų, tai aforizmų ar linksmų eilėraščių. Rašyti apie teisėsaugą ar apie tai, kaip greitai žmonės padaromi nusikaltėliais, mano širdis nelinksta. Niekam tai neįdomu.
