Seimo nariai neretai balsuoja „už“ nesuprasdami, už ką, bet po to išsipurvinus jiems tenka klampoti iš tos pelkės.
Panašiai ir šįkart – kai kurie politikai, parėmę siūlymą drausti net „nepasitenkinimą valstybės institucijomis“, jau traukiasi atatupsti teisindamiesi, jog paskubėjo ar nežinojo, ką daro.
Tokia situacija susidarė, kai Seimo narius užklupo transliuotojų veiklą prižiūrinčios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) naujai iškeptas vadovas Mantas Martišius, pakišęs įstatymo pataisų projektą.
Komitetas palaimino pataisas
M.Martišius dar praėjusių metų pabaigoje Ramūno Karbauskio vadovaujamam Seimo Kultūros komitetui pateikė pluoštą Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, joms politikai pritarė.
Pataisos pirmiausia nutaikytos į televiziją, bet pagal formuluotes galima suprasti, kad jos liečia visą žiniasklaidą.
Projekte, be kita ko, nurodoma, jog draudžiama informacija, kuria „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.
Užvakar šias pataisas įregistravo grupė Seimo narių. Be Kultūros komiteto pirmininko R.Karbauskio, jas pasirašė kitas valstietis Stasys Tumėnas, prie valdančiųjų prisišliejusių „tvarkiečių“ pasiuntinė Ona Valiukevičiūtė bei opozicijos atstovai konservatorius Vytautas Kernagis bei socialdemokratė Raminta Popovienė.
Dangstėsi ES direktyva
Dėl tokių parlamentarų užmojų kilo triukšmas – ne vienas politikas, ekspertas, žiniasklaidos atstovas viešai piktinosi, jog siekiama įvesti buką cenzūrą.
Mat aptakiomis formuluotėmis iš esmės uždraudžiama valdžios ar jos institucijų, partijų kritika.
Tuo metu projekto autoriai aiškinamajame dokumento rašte labiausiai dangstėsi europine direktyva, raginančia ES valstybes stiprinti kovą su netikromis naujienomis ir dezinformacija.
Esą šią direktyvą būtina kuo skubiau perkelti į Lietuvos teisinę sistemą dar ir dėl to, kad šiemet Lietuvoje vyks net treji rinkimai, į kuriuos gali kištis Rusija.
Beje, M.Martišius yra pagarsėjęs kaip informacinio karo ekspertas, ne kartą raginęs imtis griežtų priemonių prieš bet kokią rusišką žiniasklaidą Lietuvoje.
LRTK vadovas iš esmės atkartodavo šią tematiką pastaraisiais metais labiausiai eksploatuojančių kariuomenės ir specialiųjų tarnybų propagandininkų atstovų nuostatas.
Nenuostabu, jog iškart paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, draudimai menkinti valdžios institucijas yra nurašyti ne iš kokių nors europinių direktyvų, o iš Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos kasmečių ataskaitų apie Rusijos informacines grėsmes Lietuvai.
Jau gręžiojosi atgal
„Išties, atrodo, buvo paskubėta, kai kurios projekto nuostatos pernelyg abstrakčios ir greičiausiai perteklinės. Tačiau tai tik pirmasis žingsnis. Be abejo, svarstysime, tarsimės ir koreguosime“, – taip „Lietuvos rytui“ vakar kalbėjo V.Kernagis.
Konservatorius teisinosi tuo, kad pataisas pasirašę Seimo nariai pernelyg greitai patikėjo M.Martišiaus patikinimais, jog tai tik europinių nuostatų nukopijavimas į Lietuvos teisę, bet neįvertino galimų grėsmių žiniasklaidai ir žodžio laisvei.
Jokio pavojaus neįžvelgė
R.Karbauskis iš pradžių aiškino, kad įstatymo pataisomis nesiekiama užkirsti galimybės kritikuoti valdžią, nes projektą esą pasirašė ir opozicijos atstovai: „Jeigu ten būtų nors menkiausių minčių uždrausti žiniasklaidai kritikuoti valdžią, ten nebūtų V.Kernagio parašo. Bet jis pasirašė pirmasis.“
Vėliau, išgirdęs, kad V.Kernagis jau ėmė keisti poziciją, valstiečių vedlys stebėjosi, jog konservatorius nebuvo įsigilinęs į teikiamą projektą.
„Ten niekam nėra jokios rizikos ir grėsmės“, – kartojo Kultūros komiteto vadovas.
Pripažinęs, kad pastaruoju metu valdantieji sulaukdavo ypač daug kritikos dėl bandymų riboti žiniasklaidos laisvę, R.Karbauskis tikino, jog ši kritika nėra teisinga: „Kur mes tai darėme? Mes niekada to nedarėme.
Nesuprantu, kodėl tas formuluotes mes turėjome aptarti su žurnalistų bendruomene. Juk visos tos formuluotės yra perkeltos iš jau anksčiau priimtos Nacionalinio saugumo strategijos.
Niekas šių formuluočių nesirengia neprotingai taikyti ar nukreipti prieš Lietuvos žiniasklaidą. Pirmiausia jos būtų taikomos visiškai ne mūsų šalies žiniasklaidai.
Mes net minties neturėjome, kad šitie dalykai būtų taikomi Lietuvos žiniasklaidai.“
Spėjo, kad dar bus triukšmo
Nors R.Karbauskis pripažino, jog į įstatymą siūlomos įrašyti formuluotės yra vos ne pažodžiui nurašytos nuo Nacionalinio saugumo strategijos, tuo pat metu dangstėsi ir privaloma įgyvendinti ES direktyva.
„Šios pataisos susijusios su naujai įsigaliojusios Europos Sąjungos direktyvos viena dalimi. Bet mums bus privaloma visa direktyva. Štai tada tai jau kils riksmas, kai teks per keletą metų ją priimti visą“, – prognozavo valstiečių vadovas.
Politiko teigimu, dabar skubama patvirtinti direktyvos dalį, kuri yra susijusi su rinkimais, – taip esą siekiama apsisaugoti nuo galimo išorinio įsikišimo į demokratinius procesus.
Anot R.Karbauskio, projektą pateikė LRTK, o Kultūros komitetas projekto nekoregavo ir nepapildė.
Paprašytas paaiškinti, kaip jis pats supranta projekte įrašytą formuluotę, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skatinamas nepasitenkinimas valstybe bei jos institucijomis, R.Karbauskis tiesioginio atsakymo vengė ir samprotavo tik apie tai, jog taip bandoma apsisaugoti nuo išorės jėgų.
„Jeigu mums nedraugiška valstybė per kokią nors Europos Sąjungoje registruotą informavimo priemonę skleistų tokią informaciją, kuri galėtų kenkti Lietuvai ir jos visuomenei, tokiu atveju turėtų būti skubiai reaguojama. Šiandien LRTK neturi instrumentų operatyviai reaguoti.
Bet, kiek man žinoma, Lietuvoje šiandien nėra registruota žiniasklaidos priemonių, kurios siektų kenkti mūsų valstybei.
Bent aš tokių nežinau“, – samprotavo R.Karbauskis.
Perteklinės nuostatos
Tačiau Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, kad šis projektas yra perteklinis.
„Man susidaro įspūdis, kad tai bandymas apsaugoti valstybės institucijas nuo kritikos.
Papildomas projekto punktas tikrai neturi nieko bendra su europine direktyva. Jis praplėstas tokiomis mintimis, kurios kilo Lietuvoje nežinia kieno galvoje.
Juk žiniasklaidos misija yra kritikuoti valdžią, kad ji pasitemptų. Natūralu, kad kritikuojant atsiranda nepasitikėjimas “, – kalbėjo A.Žilinskienė.
Tuo metu BNS pakalbintas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis tvirtino, jog projekte daug interpretacijų, kurių teisės aktuose neturėtų būti: „Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, o tai yra nepriimtina demokratinėje valstybėje. Tai yra liūdna, bet nėra nauja, kad tai daroma bandant dangstytis ES direktyva.“
Buvo bandymas apsaugoti politikus
Gruodžio viduryje Seimas buvo užsimojęs įteisinti bausmes už politikų garbės ir orumo pažeminimą.
R.Karbauskio vadovaujamo Kultūros komiteto siūlymu administracinę atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus galėtų taikyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Nors LRTK įgaliojimai buvo išplėsti, dėl kritiškų Seimo Teisės departamento specialistų pastabų prieštaringai vertinamas siūlymas iš projekto vis dėlto buvo išbrauktas.
Šiuos užmojus kritikavo ir patys politikai. „Ar tikrai mūsų tikslas ginti savo mundurą cenzūrinėmis priemonėmis?“ – tada klausė opozicinių socialdemokratų atstovas J.Olekas.
