Didelių nemalonumų gali turėti keli šimtai žmonių, socialiniame tinkle pasidalijusių šviesaus atminimo partizanų vado nuotrauka su akivaizdžiai šmeižikiškais teiginiais.
Gavo žurnalisto pranešimą
Tyrimas pradėtas gruodį, kai policija iš „Lietuvos ryto“ žurnalisto gavo pranešimą apie socialiniame tinkle „Facebook“ plintančią A.Ramanausko-Vanago nuotrauką su užrašu „Nužudė asmeniškai virš 1000 tautiečių, net kūdikių. A.Ramanauskas žmogžudys, žudes lietuvius“ (autentiškas užrašas. - Red.). Šmeižikiška informacija buvo pasidalinta mažiausiai 260 kartų.
Pirminiame šaltinyje socialinio tinklo paskyroje Putiniec.LT paskelbti teiginiai akivaizdžiai menkino pernai lapkritį Lietuvos valstybės vadovu pripažinto A.Ramanausko–Vanago atminimą, todėl apie daromą nusikaltimą buvo pranešta pareigūnams.
Pirminį atlikęs policijos pareigūnas nutarė, kad baudžiamąjį persekiojimą būtų galima pradėti, jei apie platinamą šmeižtą praneštų ne žurnalistas, o šmeižiamo asmens šeimos nariai. Todėl buvo nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Nutarė atlikti išsamų tyrimą
Tačiau šis nutarimas netrukus buvo panaikintas. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Arminas Elijošius nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo. Tam įtakos turėjo socialinio tinklo paskyroje Putiniec.LT užfiksuota daugiau teiginių, menkinančių A.Ramanausko – Vanago atminimą.
Už Lietuvos laisvę kovojęs ir didžiausią kainą – gyvybę sumokėjęs partizanų vadas socialiniame tinkle vadinamas „suskiu“, „bailiu“, „žmogžudžiu“, teigiama, kad jis „daug metų tarnavo sovietams“, „nužudė tūkstančius tautiečių, vos kelių mėnesių amžiaus kūdikių“.
Prokuroras A.Elijošius pažymėjo, kad būtina išsiaiškinti šią informaciją paskelbusius ir platinusius asmenis, taip pat atskleisti jų elgesio tikslus ir motyvus, o tai galima padaryti tik atlikus ikiteisminį tyrimą.
Paaukojo savo gyvybę
Pedagogas, žurnalistas A.Ramanauskas-Vanagas pokario metais buvo Dzūkijos partizanų vadas, o 1949 m. su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu. 1956 m. A.Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas, itin žiauriai kankintas, o kitais metais nužudytas.
Tautos didvyrio palaikai buvo surasti tik praėjusią vasarą, o spalio 6-ąją surengtos valstybinės laidotuvės. A.Ramanausko – Vanago palaikai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai tautiečių.
Politikui kainavo mandatą
2018-ieji buvo Seimo oficialiai paskelbti A.Ramanausko – Vanago metais. Toks sprendimas sukėlė nemenką prorusiškų jėgų paspiktinimo bangą – pasipylė bandymai menkinti partizanų vado atminimą.
Dėl viešų pasisakymų Klaipėdos miesto tarybos nario mandato buvo priverstas atsisakyti Viačeslavas Titovas. Šis politikas priešinosi iniciatyvai įamžinti sovietų budelių kankinto ir nužudyto A.Ramanausko – Vanago atminimą įamžinti partizanų vado atminimą pakabinant atminimo lentą ant Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto pastato.
„Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje“, – pareiškė V. Titovas, tvirtinęs, A.Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo ir mirties nuosprendžius.
Panašių teiginių V.Titovas pernai liepos 19-ąją paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Klaipėdietis politikas teigė, kad galės pagrįsti savo teiginius internete rastais dokumentais ir liudininkų parodymais, Lietuvos aukščiausiojo teismo 1957 m. paskelbtu nuosprendžiu.
Klaipėdiečiui grėsė apkalta, bet jis pats atsisakė mandato. Tačiau tuo nemalonumai nesibaigė – ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo pradėjo Generalinė prokuratūra.
