Ant 25 metrų aukščio stiebo iškilusi vėliava yra viena didžiausių mieste, jai parinkta vieta ant Pelėdų kalno, todėl gerai matoma iš daugelio vietų.
Trispalvės kraštinių matmenys yra 8,5 ir 5 metrai, o jos plotas siekia 42,5 kvadratinio metro.
Istorikas Ovidijus Jurkša pasakojo, kad ant Pelėdų kalno buvo keliama Kauno tvirtovės vėliava. Kurį laiką tradicija buvo užmiršta ir atgaivinta tik 1919-aisiais, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, o Kaunas tapo laikinąja sostine.
„Vėliava plazda ten, kur jau plazdėjo prieš šimtą metų“, - džiaugėsi Kauno vicemeras Simonas Kairys. Jis priminė, kad 2019-ieji yra paskelbti Laikinosios sostinės metais.
S.Kairys norėtų, kad ši vieta taptų dar vienu miesto simboliu, kurį gerai žinotų ne tik kauniečiai, bet ir visos šalies žmonės.
Pelėdų kalnas yra Kauno kolegijos valdose, o ši aukštojo mokslo įstaiga tapo viena projekto iniciatorių.
„Vėliava mus dar labiau sutelks puoselėti ir ginti savo kraštą“, - vylėsi Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis.
