Metų žmogaus rinkimai: lietuviai pagerbė ir popiežių, ir savo antrosios religijos herojų

2018 m. gruodžio 29 d. 07:54
Rinkdami Lietuvos metų žmogų lietuviai – nuobodžiai atkaklūs. Jau daugybę metų laureatu jie pripažįsta tik šalies vadovą. Jokių staigmenų nebuvo ir šiemet.
Daugiau nuotraukų (7)
Tradicinėje „Baltijos tyrimų“ apklausoje, kuri buvo surengta lapkričio 9–26 dienomis, 2018 metų Lietuvos žmogumi išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokį titulą ji pelnė dešimtus metus iš eilės.
Bet savotišku šios apklausos rekordininku galima laikyti kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Per pastaruosius 26 metus šis garbus politikas tarp penkių populiariausių Lietuvos žmonių pateko net 23 kartus, o Metų žmogaus titulą laimėjo septynis kartus.
Beje, šiemet daugelio apklausos dalyvių dėmesys krypo ir į Katalikų bažnyčios vadovą popiežių Pranciškų, ir į antrąja lietuvių religija vadinamą krepšinį.
Antras – krepšinio treneris
Renkant Metų žmogų buvo paminėti 86 (pernai – 85) asmenys. Tarp jų daugiausia buvo politikų – 30. Tiesa, praėjusių metų apklausoje politikų buvo išvardyta dar daugiau – net 39.
D.Grybauskaitei pirmenybę skyrė maždaug kas penktas respondentas. Antrąją vietą užėmė krepšinio treneris Šarūnas Jasikevičius, kartu su Kauno „Žalgirio“ komanda užkopęs ant Eurolygos turnyro garbės pakylos (šis laimėjimas yra paminėtas ir tarp svarbiausių Lietuvos įvykių).
Trečiojoje vietoje – V.Adamkus, o ketvirtojoje – pernai antras buvęs profesorius Liudas Mažylis, 2017 metais Vokietijos archyve suradęs Vasario 16-osios Aktą.
Žvelgiant į dvidešimties populiariausių asmenų sąrašą galima išskirti apklausos dalyvių įsidėmėtus MO muziejaus Vilniuje steigėjus Danguolę ir Viktorą Butkus. Beje, šio muziejaus atidarymas paminėtas tarp svarbiausių šalies įvykių.
Kad ir kaip būtų, į dvidešimtuką pateko net 14 politikų. Tarp jų – ne tik dabartinės valdžios atstovai, bet ir pretenduojantys į šalies prezidento postą Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė.
Šeiminiai pasistumdymai
Lyginant su praėjusių metų apklausa, galima pastebėti vieną kitą įdomų pokytį.
Antai dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis pralenkė savo anūką konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, kuris pernai (ir užpernai) buvo aukščiau už senelį.
Tuo metu sėkmingai NBA rungtyniaujantis Domantas Sabonis, kurio pernai net nebuvo dvidešimtuke, įvertintas geriau nei jo tėvas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.
Dominuoja JAV vadovai
Pasaulio 2018 metų žmogumi lietuviai antrą kartą išrinko JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Per pastaruosius 19 metų, kai „Baltijos tyrimų“ kompanija apklausos dalyviams pateikia tokį klausimą, net 17 kartų Pasaulio metų žmogumi buvo išrinkti JAV vadovai, o dusyk – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Apklausos dalyviai iš viso paminėjo 58 vienaip ar kitaip pasižymėjusių įvairių pasaulio veikėjų pavardes.
Labiausiai įsiminė vizitas
Pasaulio metų žmogaus rinkimuose šį kartą antrojoje vietoje, nedaug atsilikęs nuo JAV prezidento, liko popiežius Pranciškus.
Be abejo, tokį pripažinimą lėmė ir tai, kad Šventasis Tėvas šiemet aplankė Lietuvą.
Tikriausiai nėra ko stebėtis, kad rugsėjo 22 ir 23 dienomis mūsų šalį aplankiusio popiežiaus vizitas yra pripažintas svarbiausiu šių metų įvykiu Lietuvoje.
Tiesa, daugelis gyventojų svarbiausiu įvykiu įvardijo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir jam skirtus renginius.
Kiti įvykiai sulaukė mažiau dėmesio. Kai kurie jų, pavyzdžiui, mokytojų streikas, ko gero, lentelėje buvo atsidūrę aukščiau, bet apklausa buvo atlikta iki lapkričio 26-osios.
Rūpi Jungtinė Karalystė
Lietuvių nuomonės gerokai išsibarstė vertinant svarbiausius metų įvykius pasaulyje.
Daugiausia balsų surinko „Brexit“ – Jungtinės Karalystės veiksmai dėl pasitraukimo iš ES ir šiems metams baigiantis kilusi įtampa dėl galutinio susitarimo patvirtinimo.
Dėmesys „Brexit“ – natūralus. Juk daugelio lietuvių šeimos nariai ar artimieji gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Kaip itin svarbius pasaulio įvykius Lietuvos gyventojai taip pat įvertino pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje ir žiemos olimpines žaidynes Pjongčange (Pietų Korėja).
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“ ir „Baltijos tyrimus“.
Ankstesni Lietuvos metų žmogaus rinkimų laureatai
1993 m. – A.Brazauskas (31 proc.)
1994 m. – A.Brazauskas (24)
1995 m. – A.Brazauskas (18,9)
1996 m. – V.Landsbergis (13)
1997 m. – A.Brazauskas (29,8)
1998 m. – V.Adamkus (46,4)
1999 m. – R.Paksas (40,6)
2000 m. – A.Brazauskas (16,1)
2001 m. – A.Brazauskas (17,4)
2002 m. – V.Adamkus (27,5)
2003 m. – R.Paksas (20,2)
2004 m. – V.Adamkus (23,3)
2005 m. – V.Adamkus (18,7)
2006 m. – V.Adamkus (22,6)
2007 m. – V.Adamkus (24,1)
2008 m. – V.Adamkus (17,3)
2009 m. – D.Grybauskaitė (51,5)
2010 m. – D.Grybauskaitė (39,3)
2011 m. – D.Grybauskaitė (32)
2012 m. – D.Grybauskaitė (20,2)
2013 m. – D.Grybauskaitė (27,4)
2014 m. – D.Grybauskaitė (31,6)
2015 m. – D.Grybauskaitė (31,6)
2016 m. – D.Grybauskaitė (19,3)
2017 m. – D.Grybauskaitė (22,2)
Ankstesni svarbiausi įvykiai Lietuvoje
1993 m. – lito įvedimas
1994 m. – žurnalisto V.Lingio žudikų teismas
1995 m. – sprogimas „Lietuvos ryto” redakcijoje
1996 m. – Seimo rinkimai
1997 m. – Lietuvos prezidento rinkimai
1998 m. – Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Prezidento inauguracija
1999 m. – „Mažeikių naftos” pardavimas. „Williams” atėjimas į Lietuvą
2000 m. – Seimo rinkimai
2001 m. – A.Brazausko Vyriausybės suformavimas
2002 m. – JAV prezidento G.W.Busho vizitas į Lietuvą
2003 m. – prezidento R.Pakso apkalta
2004 m. – Lietuva tapo ES nare
2005 m. – K.Brazauskienės ir A.Brazausko skandalas dėl „Draugystės” viešbučio privatizavimo
2006 m. – karalienės Elizabeth II vizitas į Lietuvą
2007 m. – didelė infliacija, kainų didėjimas
2008 m. – rinkimai į Seimą
2009 m. – Lietuvos prezidento rinkimai, prezidentės D.Grybauskaitės inauguracija
2010 m. – mirė prezidentas A.Brazauskas
2011 m. – Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje
2012 m. – Seimo rinkimai
2013 m. – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ir viršūnių susitikimas Vilniuje
2014 m. – Lietuvos prezidento rinkimai (rinkimus laimėjo D.Grybauskaitė)
2015 m. – Lietuva įsivedė eurą
2016 m. – Seimo rinkimai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė
2017 m. – Vokietijoje rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba
Ankstesni Pasaulio metų žmogaus rinkimų laureatai
2000 m. – B.Clintonas
2001 m. – G.W.Bushas
2002 m. – G.W.Bushas
2003 m. – G.W.Bushas
2004 m. – G.W.Bushas
2005 m. – G.W.Bushas
2006 m. – G.W.Bushas
2007 m. – V.Putinas
2008 m. – B.Obama
2009 m. – B.Obama
2010 m. – B.Obama
2011 m. – B.Obama
2012 m. – B.Obama
2013 m. – B.Obama
2014 m. – B.Obama
2015 m. – B.Obama
2016 m. – B.Obama
2017 m. – D.Trumpas
Ankstesni svarbiausi įvykiai pasaulyje
1993 m. – Rusijos prezidento ir parlamento konfliktas
1994 m. – kelto „Estonia” katastrofa
1995 m. – karas Čečėnijoje
1996 m. – karo Čečėnijoje pabaiga
1997 m. – princesės Dianos mirtis
1998 m. – politinė ir ekonominė krizė Rusijoje
1999 m. – karas Čečėnijoje
2000 m. – prezidento rinkimai JAV
2001 m. – teroro aktai Niujorke rugsėjo 11 d.
2002 m. – įkaitų užgrobimas Maskvoje
2003 m. – karas Irake
2004 m. – karo Irake pabaiga
2005 m. – popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis
2006 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake
2007 m. – tebesitęsiantys teroro aktai Irake
2008 m. – JAV prezidento rinkimai. Juos laimėjo B.Obama
2009 m. – pasaulinė ekonominė krizė
2010 m. – Lenkijos prezidento L.Kaczynskio ir su juo skridusios delegacijos žūtis sudužus lėktuvui
2011 m. – žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje, avarija Fukušimos atominėje elektrinėje
2012 m. – prezidento rinkimai JAV
2013 m. – Rygoje sugriuvo prekybos centras „Maxima“ (žuvo 54 žmonės)
2014 m. – Rusijos agresija prieš Ukrainą
2015 m. – teroro aktai Prancūzijoje lapkričio mėnesį
2016 m. – JAV prezidento rinkimai – nugalėjo D.Trumpas
2017 m. – teroristiniai išpuoliai Europoje (Barselonoje, Londone ir kitur)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.