Rovaniemio miestelį, esantį Suomijos Šiaurėje, aplankė žurnalistas Edvardas Žičkus ir laidos „Gyvenimas“ komanda. Laplandija – oficiali Kalėdų sostinė, o visai netoli – poliarinis ratas, už kurio yra ir Kalėdų Senelio rezidencija. Vieta, į kurią patekti svajoja ne vien vaikai.
Laplandija dėmesio sulaukia ne tik dėl Kalėdų Senelio, bet ir unikalių gamtos reiškinių. Žiemą, poliarinėmis naktimis, saulė prasmenga tarsi skradžiai žemę, danguje pamėkliškai šviečia Šiaurės pašvaistė. Dėl šio įspūdingo reginio, anot astronomų, kaltas Saulės vėjas, kurio atneštos kietosios kosmoso dalelės, susidūrusios su Žemės atmosfera, sukelia magnetinę audrą ir švytėjimą.
Rudolfo nosis paraudonuoja per Kalėdas
Trečdalis milijono turistų kasmet į Laplandiją pirmiausia traukia pas Kalėdų Senelį, čia vadinamą Joulupuki. Jo rezidencija įsikūrusi greta poliarinio rato. Čia garsiausias pasaulyje baltabarzdis, pilvotas senelis, vilkintis raudonus drabužius, turi ne tik namus, bet ir visą kaimelį su specialiomis tarnybomis.
Mažai kas žino, kad Kalėdų Senelio gimtinė buvo kone sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą. Rovaniemis, istoriniuose šaltinuose minimas net nuo 1453 metų, 1944-aisiais buvo sudegintas beveik iki pamatų. Atsitraukdami naciai negailestingai siaubė Suomiją, žuvo daugybė žmonių, o šalis patyrė milžiniškų materialinių nuostolių. Pagrindiniam šio krašto verslui – elnininkystei – buvo suduotas skaudus smūgis.
Be pareigų gausos, Kalėdų Senelis kasdien nuo dešimtos ryto iki septintos vakaro nuo jų atsitraukia ir sėda į savo krėslą priiminėti iš viso pasaulio atvykusių svečių.
„Sako, kad elnių Kalėdų Senelio elnyne yra apie pusantro šimto, girdėjau elfus, jo padėjėjus, šnekant, kad elnias gyvena apie pusantro šimto metų. Garsiausias pasaulio elnias Rudolfas iš kitų išsiskiria tuo, kad jo nosis – raudona. Tiesa, ta nosis paraudonuoja tada, kai jam reikia leistis į kelią, tai yra prieš Kalėdas“, – pasakoja Laplandijoje viešėjęs laidos „Gyvenimas“ vedėjas E. Žičkus.
Kalėdos turi būti saugomos ir puoselėjamos
Kalėdų Senelio veikla – labai svarbi ne tik jo miesteliui, bet ir apylinkėms, kur iš viso gyvena daugiau nei 50 tūkst. žmonių.
„Nėra skirtumo, iš kur atvykstate – Lietuvos, Anglijos, Suomijos, Afrikos ar Australijos. Man visi vaikai ir jų norai vienodai svarbūs. Vaikai visame pasaulyje prašo tokių pačių dovanų: žaislų, artumo, šokolado. Jie tiki stebuklu Kalėdų vakarą.
Juk būtent tada visi berniukai ir mergaites, jų tėveliai ir seneliai nori daugiau laimės, taikos pasaulyje, svajonių išsipildymo ir geros sveikatos. To ir noriu palinkėti visiems žmonėms. Kalėdos – didinga ir prasminga šventė. Ji turi būti puoselėjama ir saugoma. Kaip tik dabar yra metas, kai kiekvienas savo širdyje turime įžiebti Kalėdų dvasią“, – kalba Kalėdų Senelis.
Nors pats Kalėdų Senelis tvirtina ne dirbantis, o tiesiog mėgaujantis savo veikla, vis dėlto pusę lūpų kuždamasi, kad savo miestelyje jis turi net 44 antrininkus, padedančius susitvarkyti su Kalėdų Senelio misija.
„Aš nedirbu. To, ką darau, tikrai negalima pavadinti darbu. Tai – gyvenimas. Jei nedirbu, tai neturiu ir atostogų. Tačiau laiko sau ir poilsiui tikrai randu. Galiu išduoti paslaptį, kad esu užkietėjęs gamtos mylėtojas, todėl vasaras leidžiu laukinėje gamtoje. Gyvenu Šiaurėje, nes čia man tinkamiausias oras, aš mėgstu vėją, šaltį, vėsą. Jums tai gali būti audra, bet man prasto oro nebūna“, – dalijasi jis.
Kalėdų Senelis sako, kad atsikvepia po švenčių, o per Kalėdas ir pats gauna dovanų, laiką leidžia su šeima.
Kalėdų Senelis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“ sako, kad tiek tikinčius juo, tiek nustojusius tai daryti, Kalėdų stebuklas gruodžio 25-ąją vis tiek aplanko, nes juk tai ypatingos šventės. Tokios jos ir mažam, ir dideliam, ir prezidentui.
Prezidentė D. Grybauskaitė linki svajoti
Prieš pats didžiąsias šventes Kalėdų Senelį Laplandijoje aplanko Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lydima šimto vaikų iš daugiavaikių šeimų. Anot jos, Kalėdos kelia įvairius sentimentus.
„Visokiausius, bet pirmiausia primena vaikystę. O vaikystėje visos dienos buvo gražios ir viltingos, tokios jaukios“, – kalba prezidentė.
D. Grybauskaitė, būdama maža, Kalėdų laukė dėl daugybės dalykų: „Mano vaikystės laikais, buvo daugiau sniego. Labai mėgau rogutes, jomis važinėtis ir nuo kalnų arba čiuožti ant užpakalio, atsisėdus ant kokio nors kartono ar plastmasės gabalėlio. Vaikystėje mėgau dūkti lauke, sniege. O dovanos taip pat buvo visada laukiamos.“
Anot prezidentės, jos vaikystės laikais Kalėdų Senelis buvo nepasiekiamas: „Visada svajojau jį pamatyti. Net ir sovietiniais ar gūdžiais laikais. Daug priklauso ir nuo šeimos – ar šventė sukuriama, ar ja džiaugiamasi.“
Viešėdama Laplandijoje, LRT TELEVIZIJOS laidai „Gyvenimas“ prezidentė D. Grybauskaitė išdavė, ko paprašė Kalėdų Senelio.
„Pirmiausia Kalėdų Senelio paprašiau, kad jis atvyktų. Kai atkeliaus, su savimi atsiveš viską, ko mūsų žmonės nori. Ypač mažieji. Kalėdų Senelis pažadėjo, kad su savo elnių kinkiniu atskris į Lietuvą. Mes turime tikėti, viltis ir kurti stebuklą, dovanoti jį kiekvienam – artimajam, šeimai, draugams“, – atskleidžia ji.
E. Žičkaus paklausta, ar geriausias linkėjimas lietuviams būtų ramybė, D. Grybauskaitė pradeda svarstyti.
„Vienas iš... Tačiau nežinau, ar geriausias. Tik taikos ir ramybės turbūt linkėti sunku, bet svajonių išsipildymo, supratingumo, paramos, ko gero, reikėtų palinkėti. Žinoma, ir norėti svajoti – tai labai svarbu ir mažam, ir dideliam. Svajokime, tikėkimės. Ir tikrai gausime.
