Apžvelgiant mokytojų streiką, akivaizdu, kad mokytojams pavyko išjudinti ne tik ministrę Jurgitą Petrauskienę iš savo posto, bet ir visuomenę, kuri stojo į dvi barikadų puses.
Pirmoji streiką Lietuvoje pradėjo virš tūkstančio mokinių turinti Vilniaus Žemynos progimnazija, o štai penktadienį į šventes mokykla žengė su visais streiką nutraukusiais mokytojais.
Būtent šios mokyklos bendruomenė surengė ir simbolinį žygį pėsčiomis į ministeriją. Kaip penktadienį portalui lrytas.lt sakė progimnazijos direktorė Eugenija Surmilavičienė, ji net nebandė savo mokytojus atkalbėti nuo streiko, be to, dauguma tėvų ir mokinių taip pat palaikė šį sprendimą.
„Mokiniai patys mums kartojo, jeigu jau mokytojai ryžosi tokiam streikui, vadinasi, to iš tikrųjų reikėjo. Jie labai palaikė juos, net kalbų kitokių nebuvo“, – sakė E.Surmilavičienė.
Streiko nebandė stabdyti
Iš viso streikavo 64 iš 92 progimnazijoje dirbančių mokytojų.
„Sutelkėme jėgas ir pavadavome savo streikuojančius kolegas. Papildomai dirbusiems mokytojams taip pat buvo atlyginta. Bet viskas dėl skubotai priimtų pataisų“, – sakė direktorė.
Mokyklos bendruomenės nariai pripažino, kad prie kito direktoriaus gal ir nebūtų buvę galimybės streikuoti.
„Aš turiu juos palaikyti bet kokiu atveju, nes visą gėrį mokykloje sukuria mokytojas pamokos metu. Tai yra žmonių sprendimas. Per šešiolika metų darbo čia, kokias vertybes sudėjau, tokį kolektyvą ir atsmosferą turiu“, – pasakojo E.Surmilavičienė.
Lapkričio 12-ąją Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga ir paskelbė streiką dėl etatinio darbo apmokėjimo ir didesnių algų.
Kodėl streiką paskelbė pirmieji
Progimnazijos direktorė tikino turinti kelis argumentus, kodėl jų mokykla pirmoji Lietuvoje paskelbė streiką.
„Premjeras Saulius Skvernelis dar pavasarį sakė, kad rudenį mokytojai streikuos. Tada rugpūtį ir rugsėjį mokytojai matė, kaip administracija sėdi palinkusi prie skaičiuoklių, kurios vieną kartą vieanip skaičiuoja, kitą kartą kitaip. Mes patys kreipėmės į konstultantą, tada ir mokytojai rašė laiškus. Tačiau vieno ir aiškaus atsakymo nebuvo.
Tada mūsų valdžios lyderiai aiškino, kad neva mokyklų vadovai yra nekompentetingi, todėl nesugeba suskaičiuoti atlyginimų pagal naujas skaičiuokles. Vėliau ir mokytojams buvo verčiama kaltė, esą jie nori už dyką sėdėjimą ir prastą darbą gauti didesnę algą“, – pasakojo direktorė ir pridūrė, kad tai buvo vienas iš motyvų, paskatinusių mokytojus nekentėti tokio žeminimo.
Paskutinis lašas, E.Surmilavičienės teigimu, buvo spaudimas išdalyti mokytojams lapelius, versti priverstinai pasirašyti dėl nežinia ko, kitaip jie praras darbo vietas.
Spaudimas, neaiškumas dėl ateities ir viešai skelbiama neigiama valdžios lyderių politika mokytojų atžvilgiu, žeminimas - paskatino juos imtis ryžtingų veiksmų.
Verta priminti, kad po pirmosios streiko savaitės šios progimnazijos tėvai ir mokiniai surengė mokytojų palaikymo žygį. Akcijos dalyviai pėsčiomis nuo Žemynos progimnazijos nuėjo į ŠMM, nešdami simbolinį mokinių ir tėvų laišką „ŠMM, išgirsk mokytojus!“. Tada juos ministerijoje priėmė ministrės patarėjas.
Šventes pasitiko visa mokyklos bendruomenė
Penktadienį progimnazijoje lankėsi portalas lrytas.lt. Mokyklos bendruomenė neslėpė gerų emocijų ir šventinės nuotaikos, klasėse dirbo visi streiką pabaigę mokytojai. Savo klasę aprodė ir ministerijoje tris savaites su kitais mokytojais nakvojusi Jurgita Kiškienė.
Kalbinti mokytojai tikino tikintys, kad pokyčiai švietimo sistemoje įvyks. Tuo tarpu direktorė sakė kol kas nematanti geresnės ateities vilčių.
„Iš tikrųjų, mūsų mokykloje lankėsi visi švietimo ir mokslo ministrai, išskyrus paskutinius tris. Jie net nebandė ieškoti kontakto, bendrauti ar klausti mūsų nuomonės. O juk turime kalbėtis kaip kolegos, kaip galima tikėtis pokyčių ir bendro darbo, jeigu net nebandoma dirbti kartu?
Pavyzdžiui, pas mus jau lankėsi ir laikinai švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis Rokas Masiulis, bet net jam buvo įdomu kaip ir kuo gyvename. Dabar atrodo, kad reformos vyksta dėl reformų.
Jau dabar sunku įsivaizduoti, kaip dirbsime prailgintų mokslo metų tvarka – nesinori, kad tik vyktų darbo imitavimas. Švietime reikia labai daug sveiko proto ir pagarbos. Bet kaip pasakė mano dėstytojas dar studijų laikais: reformas išgyvensime su tapkėmis arba be jų – tai galioja visais atvejais“, – sakė E.Surmilavičienė.
Direktorė neslėpė, tiek viešojoje erdvėje matė įvairių nuomonių ir vertinimų apie mokytojų norą streikuoti, tiek ir teko išklausyti supermamytės skundą. „Ji man aiškino ir piktai klausė, kada tie mokytojai baigs streiką, nes jos vaikas nespės pasiruošti egzminams“, – pasakojo direktorė, pridurdama, jog suvokia, kaip tėvams buvo sunku. Esą, viskas dėl nepasitikėjimo savimi ir kitais bei aiškumo trūkumo.
Būtent su susisiekimo ministru Roku Masiuliu po derybų ministerijoje streikavę mokytojai sutarė, kad jis pasirašys įsakymą, kur etatinio apmokėjimo modelis bus detaliau išaiškintas. Nors streikas stabdomas nepavykus susitarti dėl papildomo finansavimo reikalaujančių prašymų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) duomenimis iš viso streike dalyvavo 159 mokyklos.
