Parlamentarams konservatoriams Stasiui Šedbarui, Audroniui Ažubaliui ir Laurynui Kasčiūnui nerimą sukėlė tai, kad esą mokiniai gali išlaikyti svarbiausią egzaminą neskaitę nė vieno lietuvių autoriaus, mat tam pakaks visuotinės literatūros įžymybių ketvertuko knygas perskaityti.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) teismui aiškino, kad neįmanoma mažiausiai ketvertu baigti lietuvių kalbos ir literatūros kurso mokykloje (to reikia, kad būtum prileistas prie vienintelio privalomo egzamino), jei perskaitei vos keturių autorių kūrinius, įtrauktus į ugdymo programą.
Tokią poziciją palaikė ir teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šią savaitę nutarė nutraukti norminę administracinę bylą taip nulemdamas Shakespeare'o, Goethe, Camus ir Kafkos likimą, kuriems galėjo grėsti tremtis iš egzamino programos.
Tačiau S.Šedbaras neketina nuleisti rankų, jis tikisi, kad naujasis švietimo ir mokslo ministras bus ne anglofilas, o lietuvių literatūros patriotas.
Surašė ieškinį teismui
Parlamentarai pareiškimą teismui surašė šiemet pavasarį. Jie piktinosi, kad, pagal dabar galiojančios redakcijos egzamino programą, abiturientas, laikydamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gali remtis bet kuriuo iš 36 mokykloje nagrinėtų autorių (nebūtinai lietuvių) kūrinių.
Tarp 36 autorių yra ir minėtas visuotinės literatūros ketvertukas.
„Lietuvių literatūros (kultūros) ir istorinio konteksto supratimas ir išmanymas nebėra privalomas. Vadinasi, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine lietuvių literatūra nebėra privalomas dalykas.
Po minėtų pakeitimų mokiniai gali rinktis aptarti bet kurį iš 36 autorių, iš kurių 4 yra užsienio autoriai, o 2 autoriai patenka ir į lenkų gimtosios kalbos programą (A. Mickevičius ir Č. Milošas).
Taigi Lietuvos lenkų mokyklų mokiniai gali lietuvių literatūros egzaminą išlaikyti, mokęsi tik pagal lenkų gimtosios kalbos programą, o Lietuvos rusų mokyklų mokiniai – pasirinkę, pavyzdžiui, V. Šekspyrą, kuris nagrinėjamas per gimtosios kalbos pamokas, bei rusų klasikos ar šiuolaikinės literatūros autorių.
Lietuvių mokyklų mokiniai gali gauti 100 balų be lietuvių literatūros, jos kultūros ir istorijos išmanymo“, – rašoma pareiškime teismui.
Teismas išnagrinėjęs parlamentarų pareiškimą gruodžio 18 dieną nutarė nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir S. Šedbaro pareiškimą. Nutartis neskundžiama.
„Svarbu akcentuoti ir tai, kad pareiškėjų bendro pobūdžio argumentai dėl su tautos ir valstybės dvasinio gyvybingumo, atsparumo ir savikūros išlaikymu nepatenka į klausimus, kuriems reguliuoti yra skirta tikrinama egzamino programa“, – pabrėžė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija.
Valdžia pasikeis, tada vėl sieks savo
S.Šedbaras dar neperskaitė teismo nutarties.
„Man nerimą sukėlė toks dalykas. Konstitucinis teismas yra aiškiai apibrėžęs valstybinės kalbos statusą. Kokią įtaką lietuvių kalba turi jaunimo dvasiniam ugdymui, etikos, etninių tradicijų suvokimui? Juk per literatūrą, ypač ankstesnių laikų, jaunimas sužino, kaip Lietuva gyveno anksčiau.
Tad jei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galima išlaikyti lietuviškai, bet neskaičius lietuvių autorių, rašinys ir bus lietuvių kalbos veikalas, bet tai nebus tautos istorijos, papročių, tradicijų pažinimas per lietuvių literatūrą“, – savo ir kolegų nuostatas lrytas.lt aiškino S.Šedbaras.
Jis abejojo, kad mokytojai galėtų garantuoti, kad vaikai visus lietuvių literatūros veikalus yra perskaitę.
Parlamentaras prisiminė tuos laikus, kai pats buvo mokinys: „Penkiabale sistema per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą gavau penketus, bet galiu pasakyti, kad nė vieno privalomo veikalo nebuvau iki galo perskaitęs. Tai padariau tik baigęs mokyklą, studijuodamas universitete, mat buvo įdomu. O mokykloje buvo chrestomatijos, santrumpos“, – pasakojo Seimo narys.
Nors teismo nutartis neskundžiama, S.Šedbaras neketina nuleisti rankų.
„Yra kitų priemonių. Keičiasi koalicijos, keičiasi valdžios, ir aš neabejoju, kad prie to bus grįžtama. Kiek čia teliko? Pora metų. O gal ir anksčiau? Gal naujasis švietimo ministras nebus anglofilas, o bus lietuvių kalbos patriotas?“ – pasvarstė parlamentaras S.Šedbaras.
Tiesa, iš aistrų sūkuryje atsidūrusio visuotinės literatūros ketvertuko vienintelis W.Shakespeare'as yra anglas. F.Kafka kūrė vokiškai, A.Camus – prancūzas, J.W.Goethe – vokietis.
Nebūtų prileisti prie egzamino
Teismui paaiškinimus teikusio NEC direktorė Saulė Vingelienė pabrėžė, kad egzaminuoti reikia iš to, ko vaikai mokėsi mokykloje. Mokymo programoje yra 36 autoriai, ir visi jie šiemet buvo įtraukti ir į egzamino programą. Toks pakeitimas jau buvo taikomas šių metų brandos egzamine. Iki tol galiojo 32 lietuvių autorių sąrašas.
W.Shakespeare'ui, J.W.Goethe, A.Camus, F.Kafkai kelią į egzamino programą atvėrė Ugdymo plėtotės centras.
„Manyti, kad mokinys, neturėdamas jokio supratimo apie lietuvių literatūrą, galės laikyti egzaminą, lygu nepasitikėti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais. Kad mokinys galėtų laikyti egzaminą, turi turėti patenkinamą pažymį ugdymo procese.
Nė vienas save gerbiantis mokytojas nerašys mokiniui aukštų įvertinimų, jei vaikas neturi supratimo apie lietuvių literatūrą“, – NEC poziciją atskleidė S.Vingelienė.
Tikisi, kad sąrašas keisis
Teisėjų akiratyje atsidūrus keturiems visuotinės literatūros virtuozams, užvirė karštos diskusijos ir švietimo reikalais besidominčioje visuomenės dalyje. Parlamentarų ieškinio pareiškimas pribloškė ir netgi supykdė kai kuriuos literatūrologus, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei vertėjus.
„Pats keisčiausias dalykas tai, kad literatūrą mėginama sureguliuoti politinėmis priemonėmis.
Tai skamba neskaniai. Politikai egzaminą naudoja kaip priemonę priversti vaikus skaityti, ir tik lietuvių autorius.
Nejaugi egzaminas yra baudžiamoji priemonė, nejaugi vaikai per dvylika metų neskaitė? Tai kontrastuoja su noru auginti laisvą žmogų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo vertėjas, leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris.
Jis pabrėžė, kad teismas pasakė, jog keturi minimi visuotinės literatūros autoriai yra lietuvių literatūros objektas.
Vertėjas A.Šileris tikisi, kad ilgainiui, atsižvelgiant į mūsų atvirumą pasauliui, proporcijos egzamino programos sąraše keisis – lietuvių ir užsienio autorių verstų kūrinių skaičius bus suvienodintas.
„Optimistiškai žiūriu į teismo nutartį ir viliuosi, kad ilgainiui visuotinės literatūros sąrašas pailgės. Kaip vertėjas, esu tikras, kad ši literatūra mums labai svarbi. Tad teismo sprendimo diena ypatinga ir vertėjams“, – sakė A.Šileris.
