Prie streiko neprisidėjusios profesinės sąjungos lyderis tvirtina atvirkščiai – jokio susitarimo rasta nebuvo.
„Iš karto reikia pasakyti, kad apie jokius susitarimas nekalbama ir nebuvo kalbama. Tiesiog buvo sudaryta darbo grupė tam, kad patobulintų dabar esantį etatinį darbo apmokėjimo projektą“, – sakė Audrius Jurgelevičius.
Kodėl mokytojai ketina nutraukti streiką? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku A.Navicku ir Švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininku A.Jurgelevičiumi.
– Pone Navickai, kokių veiksmų ketinate imtis? Informacija prieštaringa, nes jūs lyg stabdote mokytojų streiką, išeinate iš ministerijos – kokia yra situacija?
– (A.Navickas) Situacija labai paprasta. Kadangi ministras uždarė klausimą dėl etatinio apmokėjimo, diskusija kaip ir baigėsi, dabar beliko sulaukti ministro įsakymo, kurį jis suderins su teisininkais, tad būti ministerijoje nebėra tikslinga. Rytoj, susitikę su ministru, aptarę keletą klausimų, ministeriją 16.30 val. paliksime.
– Ką reiškia ministras uždarė klausimą? R.Masiulis užsimena apie trapų susitarimą.
– (A.Navickas) Taip, bet dabar diskusiją tęsti netikslinga. Etatinis netapo visiškai tobulas, bet tapo žymiai geresnis, negu buvo. Kadangi mes esame vienintelė profesinė sąjunga, kuri ginčijome etatinį apmokėjimą, pasiekėme tai, kad mokytojams bus mokama už procentaliai daugiau nekontaktinių valandų, taip pat bus minimalios ribos, kur anksčiau galėjo būti nulis valandų bendruomenei, dabar yra 102, tai žymiai geresnis variantas.
Ministras pasakė, kad diskusija tuo klausimu baigta. Galbūt prie jo dar grįšim kitais metais ar bus kitų siūlymų. Pavyzdžiui, kai kurios asociacijos kalbėjo, kad teiks prašymą didinti tam tikriems dalykams – tikrai tam neprieštarausime. Jei tie dalykai bus daromi – džiugu.
– Pone Jurgelevičiau, jūsų atstovaujamą profsąjungą tenkina pasiektas susitarimas?
– (A.Jurgelevičius) Iš karto reikia pasakyti, kad apie jokius susitarimas nėra ir nebuvo kalbama. Tiesiog buvo sudaryta darbo grupė tam, kad patobulintų dabar esantį etatinio darbo apmokėjimo projektą. Šiandien tik iš ryto atėjus į darbo grupę buvo išdalytas projektas, labai žalias ir jis buvo preliminariai aptartas. Konstatuota, kad einama tinkama linkme, kad galima toliau jį derinti su visomis suinteresuotomis pusėmis, socialiniais partneriais, vadovais, dalykinėmis asociacijomis, profesinėmis sąjungomis. Taip ir išsiskirstėm.
– Pone Navickai, ar pasiektas laimėjimas, ar tai yra atsitraukimas?
– (A.Navickas) Tas variantas yra žymiai geresnis.
– Bet jūs nepasiekėte, kad būtų 20 proc. padidinti atlyginimai.
– (A.Navickas) Čia kalba apie etatinį modelį, nes diskusija tuo klausimu ir vyko ministerijoje.
– Bet protestavote ne tik dėl to.
– (A.Navickas) Taip, bet ministerijoje diskutuoti dėl valandinio įkainio nėra ko. Tiesiog reikalingas Vyriausybės sprendimas ir Seimo – arba skirti tam pinigų, arba ne. Ministerijoje tikslo būti, kai diskusijos vyko kasdien ir jos toliau nebevyks, mes nematome prasmės. Dėl streiko – mes jo dar nestabdome, turbūt stabdysime penktadienį, pasižiūrėję į tai, ką Vyriausybėje svarstys, vyks posėdis, sudarytas premjero, laukiame prezidentės veto, kurio esame prašę, ir toliau spręsime, ką darome.
Džiaugiamės, kad pavyko tą klausimą pajudinti, džiugu, kad mokytojai yra pirmieji, kurie inicijavo viso biudžetinio sektoriaus kalbą apie algų didinimą.
– Bet jūs kalbėjote atvirkščiai. Vienoje laidoje sakėte taip: čia yra visų kitų reikalas, mes už kitus nekovosime, mums svarbiausia, kad mokytojai pasiektų, ko nori.
– (A.Navickas) Mokytojų klausimas turi būti sprendžiamas su mokytojais, bet tai, kad mes pajudinome, kad ir kitiems bus didinama – džiaugiamės, pritariame. Bet tos sritys turėtų diskutuoti savo ministerijoje. Tiesa, nueita tuo keliu, kad premjeras visiems iš karto didins – manau, kad labai gerai.
– Atsitraukimas atrodo įvykęs galbūt ir dėl kitų priežasčių. Vienas dalykas – pastarosiomis dienomis stipriai mažėja streikuojančių mokytojų. Kitas dalykas – jūs iš valdžios sulaukiate tik tokių pasakymų, kaip, tarkime, Ramūno Karbauskio: na ir gerai, sėdėsite ministerijoje iki 2020 m. Taip pat reikės kaip nors išspręsti klausimą, kaip sumokėti tiems mokytojams, kurie streikavo.
– (A.Navickas) Streiko mes net nenutraukiame. Mes jį sustabdysime. Streikuoti per Kalėdas tikrai nematome prasmės. Jeigu sprendimai mūsų netenkins, galvosime, kada atnaujinti streiką. Ar tai galėtų būti po sausio, ar vasario, po darbo grupės, ar tai egzaminų sesija – čia mokytojų susitarimo reikalas. Ir kolegos kalba apie tai: kad jeigu vidiniai ištekliai busi susiję su mokytojų mažinimu, irgi prisidės prie streiko.
Bus tik geriau. Dėl pono Karbauskio pareiškimo – manau, pono Karbauskio švietimas tikrai nedomina, jis nė karto nebuvo susitikęs ir su mumis nediskutavo dėl keliamų problemų. Tai kalbėti apie tai, kad iki 2020 m. sėdėti, kai diskusija buvo dėl etatinio, o sprendimai ir dėl streikų atnaujinimo – mes ir svarstysime, jeigu Seimas neras pinigų. Jie visą laiką kalbėjo, kad švietimas yra prioritetas, tai mes pasižiūrėsime, kada jie ras pinigų valandiniam įkainiui – ar nuo sausio 1 d., ar nuo rugsėjo 1 d., ar nuo 2020 metų.
Tada mes ir vertinsime. Dėl kompensavimo mokytojams rytoj norėsime išgirsti ministro poziciją. Esminis klausimas – vaikų ugdymas. Ką darysime tose mokyklose, kur 6 savaites nevyko ugdymo procesas? Kokia bus pozicija, ar ministerijai ir Vyriausybei svarbu, kad procesas būtų atkurtas, ar tai bus palikta pačioms mokykloms, vadovams spręsti, mokytojams susitarti? Manau, atsakymą iš ministro išgirsime rytoj.
– Pone Jurgelevičiau, kaip reikėtų sutvarkyti reikalus dėl kompensavimo streikavusiems mokytojams?
– (A.Jurgelevičius) Aš norėčiau atskirti du dalykus, kuriuos nuolat bandoma suplakti ir paleisti savotišką dūmų uždangą. Tai streiko reikalavimai, susitarimai, kurių dar nėra, dėl streiko nutraukimo ir etatinio darbo apmokėjimo modelio taisymas. Kad etatinio apmokėjimo modelis taisytinas, iš karto buvo aišku, po rugsėjo 1 d. Ir tai buvo padaryta rutinine tvarka.
Lapkričio pabaigoje buvo susitarta, pasirašytas principų protokolas ir šie principai dabar gulė į teisės akto projektą. Kitas dalykas yra susitarimas dėl streiko pabaigimo. Šiuo atveju tikrai negaliu komentuoti.
Žiūrint į netolimą praeitį man keistas vienas dalykas: Kai ponas Navickas ir jo žmonės agitavo žmones prisidėti prie streiko, buvo aiškiai pasakyta, kad prisidėkite, už streiką bus sumokėta, mes susitarsime su Vyriausybe. Paskui buvo pereita prie retorikos, kad pati profesinė sąjunga pajėgi sumokėti, nes generuoja milžiniškus išteklius.
Šiandien girdėjau tokį šiek tiek nesolidų prašymą, užuominą, aiškiai nepasakant, kad tai turėtų padaryti Vyriausybė ar Švietimo ir mokslo ministerija tam, kad nenukentėtų vaikai. Aš visiškai pritariu, kad reikia daryti viską, kad vaikai nenukentėtų ir kad tie mokytojai, kurie dalyvavo pilietinėje akcijoje, irgi kuo mažiau nukentėtų. Kita vertus, reikia išmokti pamoką. Kam nors pradėjus ir pasakius A, po savaitės, dviejų ar trijų nepradėti išsisukinėti nuo savo žodžių.
– Kas turėtų kompensuoti mokytojams?
– (A.Jurgelevičius) Viskas labai aiškiai surašyta teisės aktuose. Darbo kodekse yra parašyta, kad susitarime dėl streiko nutraukimo, ne kituose susitarimuose, galima susitarti dėl dalinio ar viso apmokėjimo už streiką. 2016 m. su kolegomis inicijavę streiką, mes tą ir padarėme – susitarėme su tuomečiu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Jis pasirašė susitarimą, pagal kurį mokytojams buvo apmokėta už streiką. Analogiškas žingsnis turėtų būti ir dabar.
– Dabar tokio susitarimo nėra.
– (A.Navickas) Apie pono Jurgelevičiaus susitarimus, kurie nevykdomi, mokytojai jau žino ir turbūt prašytų tų susitarimų daugiau nedaryti. Mes nuo atsakomybės niekur nebėgame, tą patį dabar kartojame. Manau, kad už tas klaidas, kurias padarė, Vyriausybė ir turėtų mokėti – ji turėtų atsiprašyti mokytojų. Juk tik šie mokytojai inicijavo ginčą dėl etatinio apmokėjimo, jie privertė tiek Seimą, tiek Vyriausybę ištaisyti klaidas. Bet jeigu jie to nedarys, tai mes tą padarysime.
– Jūs, kaip profsąjunga, prisiimate atsakomybę?
– (A.Navickas) Visiškai prisiimame. Mes tą sakėme, nuo atsakomybės nebėgome ir tą padarysime. Mes tai padarėme ir 2012 m., ir 2014 m. Mes padarysime ir 2019 ar 2018 m., tai yra tik laiko klausimas. Žmonės žino, mokėjimas bus išdėstytas tokiu principu: kam reikia skubiau – bus skubiau, kam bus metų laikotarpiu. Viskas bus įgyvendinta, tikrai neprašau kolegos spęsti mūsų problemų. Mes jas išsispręsime.
– Jūs sakote, kad prarasti atlyginimai mokytojams galėtų būti išmokėti per kelerius metus.
– (A.Navickas) Aš manau, kad jie turėtų būti Vyriausybės išmokėti prieš Kalėdas.
– Bet tokio susitarimo nėra.
– (A.Navickas) Vyriausybė apsispręs šiomis dienomis – mokės jie, nemokės. Mes laukiame sprendimo. Jeigu jie nemokės, tada mes atliksime mokėjimus. Mes dar nežinome tikslios sumos, kreipsimės į mokyklas, kad jie suskaičiuotų, kiek mokytojai prarado. Tai įprasta mūsų organizacijos praktika – pasibaigus streikui mes gauname informaciją, tada atliekame kompensavimą.
– Buvo kalbėta apie milijoną eurų. Suprantu, kad ta suma iš lubų?
– (A.Navickas) Gal iš lubų, gal kažkiek pagrįsta, gal ji bus dar didesnė. Aš nežinau.
– Ką patys mokytojai mano apie tai, kad savo atlyginimus atgaus per kelerius metus?
– (A.Navickas) Mokytojai prieš streiką buvo informuoti, kad mokėjimas nebus atliktas per vieną dieną. Ar bus atlikta per pusę metų, ar metus, laikas parodys. Bet viskas bus. Mes savo įsipareigojimus tikrai įvykdysime.
– Jūs prašėte, kad prezidentė vetuotų biudžetą. Kai prezidentė ėmėsi iniciatyvos, buvo pasakyta, kad biudžete turėtų būti bent iš dalies įgyvendinti jūsų keliami reikalavimai, bet biudžete papildomų pinigų neatsirado. Ar jūs prašysite prezidentės atsakomybės, jeigu ji nevetuos biudžeto?
– (A.Navickas) Ne, atsakomybės tikrai ne. Tai prezidentės teisė, mes manome, kad gal vetuos ir sprendimai bus rasti. Bus apmąstyti Seimo sprendimai, Vyriausybė teiks kitus siūlymus dėl švietimo ir tikimės, kad dar nuo sausio 1 d. bus grįžta prie valandinio įkainio didinimo.
– Pone Jurgelevičiau, ar dar yra galimybių metų viduryje grįžti prie šito klausimo?
– (A.Jurgelevičius) Pamokytas kolegos nespręsti jų klausimų aš tą darau ir darysiu. Manau, kad organizuojant streiką, dėliojant visus įvykius buvo prognozuojama kelias dienas į priekį. Jeigu kolega ir jo žmonės tiki tuo, tai viskas puiku. Aš nenoriu prieš Kalėdas žudyti šito tikėjimo, bet visi įvykiai rodo, kad atsiremta į akliną sieną, neturint plano B.
Dabar bandoma suktis iš situacijos visiškai kitokius dalykus pateikiant kaip susitarimą dėl streiko ar kaip tam tikrus pasiekimus. Viskas gerai, tai kolegos pasirinkimas, bet mokytojų atžvilgiu tai nėra visiškai sąžininga.
– Taip, bet mokytojai šioje situacijoje neturi išeities. Kodėl šis streikas įvyko ir mokytojai apsigyveno ministerijoje? Todėl, kad nebėra kitų variantų. O koks tas planas B?
– (A.Jurgelevičius) Organizuojant tokias akcijas, kurios apima daugiau nei 3 žmones, tikrai turi būti ne vienas planas.
– Jūs bandėte daryti kažką panašaus ir jums nepavyko. Šįkart bent jau pajudino reikalą iš mirties taško.
– (A.Jurgelevičius) Niekada nenoriu dalyvauti tokiose savotiškose medalių dalybose po muštynių, jeigu streiką būtų galima pavadinti muštynėmis. Mes puikiai suprantame, kad ne profesinės sąjungos, netgi pačios geriausios, didina atlyginimus. Sprendimus priima Vyriausybė, Seimas, savivaldybės ar mokyklos vadovai.
– Profesinės sąjungos daro spaudimą.
– (A.Jurgelevičius) Jeigu kalbame apie tai, ką pasiekėme 2016 m., tai buvo didžiulis pasiekimas. Nekalbant apie tai, kad buvo pasiektas susitarimas dėl streiko nutraukimo su tamis tikromis sąlygomis. Svarbiausias dalykas, kad buvo įvykdyta esminė sąlyga, reikalavimas – pasirašyta kolektyvinė šakos sutartis, kuri leido ir kolegai kelti reikalavimus, kurie yra šioje kolektyvinėje sutartyje. Yra ir kitų dalykų, jie bus įgyvendinti ir mokytojų gyvenimas pagerės, nereikės ekstremaliai apsigyventi ministerijoje tam, kad vėl kas nors išgirstų.
– Jūs sakote, kad buvo pasiektas susitarimas, bet dalis mokytojų išėjo į gatves ir apsigyveno ministerijoje. Vadinasi, ne visiems tinka tas susitarimas.
– (A.Jurgelevičius) Be abejo, aš matau, kad Lietuvos visuomenė, galbūt visa Europa ar pasaulis yra ties lūžio slenksčiu. Ar toliau eiti civilizuotos demokratijos keliu, ar pasirinkti ekstremistinį kelią? Matome Prancūziją, rinkimų rezultatus kitur. Manau, tai yra šito proceso atspindys Lietuvos visuomenėje ir tarp mokytojų. Visiškai natūralu, nes mokytojai yra visuomenės dalis.
– Jūs kalbate apie tai, kad irgi streikuotumėte, jeigu būtų nuspręsta optimizuoti mokyklų tinklą, uždaryti mokyklas. Tai turbūt būtų vienas iš variantų, kaip būtų galima apskritai sutvarkyti švietimo sistemą, nes šildome pustuščius pastatus.
– (A.Jurgelevičius) Žodžiai apie streikavimą buvo ištraukti iš konteksto. Į tokius klausimus atsakyti „taip“ arba „ne“ neįmanoma. Mes puikiai suprantame, kad streikas yra viena iš socialinio dialogo formų, tai paskutinė dialogo forma. Jeigu kitos priemonės, kiti argumentai dėl mokyklų uždarymo, mokytojų atleidimo bus išsemti, visais atvejais streikas bus prisimintas. Bet pasakyti, kad jeigu bus taip, tai mes streikuosime, tikrai negaliu. Tuo labiau kad kol kas jokių žingsnių, kalbų, apčiuopiamų planų dėl mokyklų uždarymo, be politikų ar kai kurių „ekspertų“ pareikšimų, nėra.
– Ar jūs žinote, kas siūloma į Jurgitos Petrauskienės pareigas? Kokio ministro tikitės?
– (A.Navickas) Man nežinoma. Manau, kad būtų tikslingiausia, kad Rokas Masiulis pabaigtų šitą kadenciją.
– (A.Jurgelevičius) Iš dalies sutinku su kolegos nuomone. R.Masiulio takto, asmeninio žavesio, susitvardymo žmogus galėtų sėkmingai būti švietimo ir mokslo ministru. Tai turėtų būti žmogus iš šalies, neturėtų būti kaip nors šiuose įvykiuose užsiangažavęs. Antra, jis turėtų turėti didelį autoritetą, nes mokytojams labai maža dalis politikų yra autoritetai. Iš tos mažos dalies, jeigu pasirinktų premjeras ir prezidentei pritarus paskirtų, būtų puiku.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
