„Vieni yra linkę eiti civilizuotu keliu, evoliucijos keliu, o kita dalis visuomenės ir mokytojų nori viską daryti revoliucijos būdu. Čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir nei teisti, nei kažkaip kritikuoti to nesiruošiu“, – teigia jis.
Tačiau, kaip pabrėžia A. Jurgelevičius, jei bus įgyvendinamas mokyklų ar mokytojų skaičiaus mažinimo planas, streikuoti pradės ir jo vadovaujama profsąjunga.
2019 metų biudžete 185-ais milijonais eurų švietimui daugiau nei šių metų biudžete. Šiek tiek daugiau nei 49 milijonai – mokytojų etatiniam apmokėjimui, tačiau niekaip neatsižvelgta į dabar jau penkta savaitė streikuojančios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus.
Todėl keliolika mokytojų jau daugiau nei dvi savaites gyvena Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Po to, kai neliko Jurgitos Petrauskienės, jos pareigas perėmęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis kasdien derasi su streikuojančiaisiais, tačiau susitarimo, kuris leistų profesinei sąjungai stabdyti streiką, o mokytojams palikti ministerijos salę ir grįžti į klases, dar vis nėra.
Bet yra vilčių, apie kurias LRT TELEVIZIJAI prakalbo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir nestreikuojančios švietimo profsąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
N. Pumprickaitė: Pone Navickai, ministras Rokas Masiulis yra geresnis derybininkas nei Buvo Jurgita Petrauskienė, vyksta konstruktyvesni pokalbiai?
A. Navickas: Na, tai – akivaizdu, tai yra žmogus, gebantis bent jau organizuoti darbą, ko mes neturėjome su ankstesne ministre.
N. Pumprickaitė: Jeigu premjeras ir ministrė būtų su jumis elgęsi pagarbiau, daugiau kalbėję, daugiau komunikavę, daugiau aiškinę, jūs nebūtumėte užsidarinėję ministerijoje, ar būtumėte buvęs ir pats lankstesnis, ne toks kategoriškas, ar tai būtų pakeitę situaciją?
A. Navickas: Ta nepagarba, taip, buvo būtent tas galbūt aspektas. Įžeidinėjimai mokytojų, kurie skambėjo iš ministrės ir premjero lūpų, manau, kad atvedė į tokią situaciją. Ir dabar galbūt tos derybos išvis turėtų prasidėti nuo to, kad premjeras tiesiog atsiprašytų artėjančių švenčių proga mokytojų. Tai tikrai palengvintų galimybę toliau susitarti.
N. Pumprickaitė: Jūs norėtumėte susitikti su premjeru ir kažką iš jo išgirsti?
A. Navickas: Mes visus metus norėjome, bet, deja, vyriausybė, kuri pagal Darbo kodeksą yra būtent darbdavys valstybės lygmeniu, vengia tų derybų.
N. Pumprickaitė: Pone Jurgelevičiau, jūsų vadovaujama profsąjunga nestreikuoja, nes jūs pasirašėte kolektyvinę sutartį. Ar jūs tikėjote, kad šita vyriausybė ir dabar jau buvusi ministrė gali viską išspręsti ir teisingai viską padarys? Kodėl jus tenkino ta sutartis, kai kita profsąjunga jos nepasirašė?
A. Jurgelevičius: Iš tiesų aš nenoriu kalbėti apie tikėjimą ir netikėjimą, čia reikia racionaliais argumentais viską grįsti. Ir tai, kas yra sudėliota kolektyvinėje sutartyje, teisės akte, iki šiol yra vykdoma, todėl mes neturime jokio pagrindo manyti, kad toliau tai nebus daroma. Ir todėl mes, neišnaudoję visų galimybių siekti tikslų derybomis, neskelbiame streiko.
N. Pumprickaitė: Bet dėl tokios jūsų pozicijos dalis jūsų profsąjungos darbuotojų, aš taip suprantu, perėjo į streikuojančių pusę?
A. Jurgelevičius: Na, iš tiesų mokytojų bendruomenė, apskritai, Lietuvos bendruomenė, aš matau, skaidosi į dvi dalis. Vieni linkę yra eiti civilizuotu keliu, evoliucijos keliu, o kita dalis visuomenės ir mokytojų dalis nori viską daryti revoliucijos būdu. Tai čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas, ir nei teisti, nei kažkaip kritikuoti aš nesiruošiu.
N. Pumprickaitė: Pone Jurgelevičiau, streikuojantys kaltino jus, kad jūs vis dėlto sugebate susitarti su dabar jau buvusia ministre per derybas, ir dabar, šiuo metu, kai jau vyko streikas, jūs irgi susitarėte dėl kai kurių punktų, kiti tuo metu net nedalyvavo tokiose vykusiose derybose. Tai jūs, prašau, paaiškinkite, kaip čia taip išeina, kad vienos profsąjungos gali susitarti, o va šita – negali? Jūs gal nusileidžiate ministerijai visą laiką?
A. Jurgelevičius: Na, aš jus patikslinsiu. Visuose mūsų, kaip jūs pavadinote, pokalbiuose, derybose dalyvavo visos profesinės sąjungos ir kolega dalyvavo. Tik skirtumas tas, kad, pasiekus kompromisą ir susitarimą, kolegos teigdavo, jog šis susitarimas kol kas netinkamas, nes nėra pasitarta su mokytojais. Ir todėl nebuvo sudėti parašai.
Kas šiandien, šiuo metu deramasi su naujuoju ministru, tai yra lygiai tie patys dalykai, dėl kurių jau buvo vieną kartą kalbėta ir susitarta. Tai aš džiaugiuosi, kad apsukus ratą kolegos vis dėlto grįžo prie to paties ir, tikiuosi, kad dėl tų pačių dalykų bus susitarta ir jų norimu formatu.
A. Navickas: Kolega ir mokytojai kolegos nebesupranta, todėl jie pereina į mūsų organizaciją. Kai tu sutari taip, kad niekas nesupranta, ką tu sutari, natūralu, tada jungiasi ta organizacija, kuri bent jau tarėsi taip, kad visiems būtų aišku. Tai dabar reikia susitarti ir ministro įsakymu, teisės aktu, patvirtinti susitarimus.
N. Pumprickaitė: Tai, pone Navickai, jūs man vis tiek pasakykite, čia jūs užduodate toną visam tam, kas vyksta dabar toje ministerijoje ar kažkas jus konsultuoja?
A. Navickas: Ne, tikrai pagrindinį toną užduoda mokytojai. Mes bendraujame su mokytojais, mes turime daug narių, esame didesnė profesinė sąjunga visas kitas kartu sudėjus. Jiems yra lengva, jis (rodo į A. Jurgelevičių – LRT.lt) atstovauja keletui mokytojų, jiems nereikia tartis.
Aš klausiu mokytojų, ar tinka tas susitarimas, visi sako, apie ką tas susitarimas, tai juk apie nieką. Jūs irgi čia galite parašyti, o kas tai yra? Kai atsiras teisės aktas, ministro įsakymas, tada ir mes matysime mokytojus tenkina ar ne ir jie spręs toliau streikuoti ir toliau būti ministerijoje, ar važiuoti švęsti Kalėdų.
N. Pumprickaitė: Pone Navickai, bet prieš palikdama postą, Jurgita Petrauskienė pasakė, kad mokytojų yra 6000 daugiau. Ne vienas ekspertas, Valstybės kontrolė sakė, kad mokyklų tinklą reikia optimizuoti, o tai reiškia reikės tas mokyklas uždarinėti. Ir iki tol niekas nesiryžo to padaryti, nebuvo politinės valios. Jeigu tas ryžtas, ta politinė valia atsirastų, tai, ką tada jūs? Irgi streikuotumėte, jūs neleistumėte mažinti mokyklų tinklo ir mokytojų skaičiaus?
A. Navickas: Ar mes draudžiame valdžiai priimti sprendimus reikalingus? Tikrai jie gali.
N. Pumprickaitė: Bet jūs reaguojate, jūs nedraudžiate priimti, bet paskui jūs reaguojate streiku.
A. Navickas: Streiku? Mes streikuojame „už ką“, o ne „prieš ką“. Mes streikuojame dėl to, kad nenormalu mokėti 5 eurus už pamoką, mes sakome, kad reikia mokėti 6 eurus. Kiek yra vidinių rezervų, tai ir dabartinis ministras aiškinsis, kiek turi būti mokytojų, kiek turi būti mokyklų. Tai ar gali profesinė sąjungą drausti ministerijai priimti sprendimus?
A. Jurgelevičius: Jeigu šitoks kelias kolegoms ir jų atstovaujamiems mokytojams tinka ieškoti atlyginimų likusiems dirbantiems, tada tai jų pasirinkimas. Mūsų šitoks kelias netenkina ir mes manome, kad mokyklų šiandien nėra per daug.
Arba valstybė turi apsispręsti, kad kaimą – plačiąja to žodžio prasme, ne tik mokyklas, bet ir visą infrastruktūrą – reikia naikinti, nes sunaikinus mokyklą kaimas dingsta, tada viskas tvarkoje.
Bet mes manome, kad šita valdžia deklaruoja norą išsaugoti kaimą, tai, vadinasi, kaime turi būti mokykla, ir jokios kalbos apie vidinių resursų, didelių pinigų iš vidinių resursų ieškojimo negali būti, o turi būti aiškus politinis apsisprendimas didinti atlyginimus dirbantiems dabar mokytojams ir naujai ateinantiems.
Mes kol kas nematome nereikalingų mokytojų, visi mokytojai, kurie dirba, moko vaikus ir, vadinasi, jie yra reikalingi.
N. Pumprickaitė: Tai streikuotumėte ar ne klausiu?
A. Jurgelevičius: Streikuotume.
N. Pumprickaitė: Šitose derybose dabar jau ištisai už nugaros jums sėdi žmonės, kurie šmėžuoja propagandiniuose Kremliaus kanaluose, jūsų tai netrikdo?
A. Navickas: Mes paprašėme ministro, kad visgi, kai mokytojų ministerija neįleidžia, o mes matome, kad įvairių žmonių patenka į ministeriją, tai dabar mūsų bent jau paklausia, ar mes norime tuos žmones matyti, nes dabar kol kas ėjo visi pas mus į svečius. Dabar mūsų klausia ir mes tikrai pasižiūrėsime, kas ir kokiu tikslu pas mus nori patekti.
N. Pumprickaitė: Bet jūs jau matote tokių žmonių, kurie tarsi ir nelabai reikalingi?
A. Navickas: Mes matome, kad tikrai jų galėtų nebūti kai kurių žmonių, bet kokiu būdu jie patenka į ministeriją, čia klausimas turbūt ministrui.
N. Pumprickaitė: Jūs pranešėte, kad streikuojantiems mokytojams bus apmokėtas tas streiko laikotarpis. Dabar, aš taip suprantu, vyriausybė kategoriškai pasakė, kad pinigų negausite. Jūs prašėte, kad jus paremtų, bet kalba eina apie kompensaciją arti milijono, jūs surinkote 17 tūkst. Kas apmokės, kaip bus?
A. Navickas: Tai aš manau, kad jeigu vyriausybė jau pripažįsta klaidas ir dabar dėl to kenčia mokytojai ir mokyklų mokiniai, kaltininkas turi mokėti.
N. Pumprickaitė: Bet jeigu jis nemokės, nes premjeras kategoriškai sakė ne.
A. Navickas: Jeigu premjeras nemokės, aš abejoju, ar tikrai jie gerai pagalvoja, kad nemokės. Bet jeigu jie nemokės, mes tikrai neatsisakome to, ką sakėme – kompensuoti mokytojams eilės tvarka. Tai tas aukojamas pinigų skaičius yra ženkliai didesnis, šiandien, berods, gal jau 30 tūkst.
N. Pumprickaitė: Tai kiek čia jūs įsivaizduojate, reikės laiko?
A. Navickas: Aš manau, kad tikrai mes susitarsime ir dabar vyksta susitarimai. Mes dabar matome, kad mokyklose mokytojai jau susitarė su dalimi mokyklų vadovų, kurie kompensuos tą darbo apmokėjimą, tai mažės sumos. Kurie bus piktybiniai galbūt vadovai ar premjeras jeigu to neleis daryti, tai tada tai padarysime mes.
A. Jurgelevičius: Aš nežinau, ar streiko organizatoriai sąmoningai, ar dėl nesuvokimo nesupranta vieno dalyko, kad nuo pat pradžių ŠMM bei vyriausybė šito streiko netraktavo kaip streiko. Ir kalbėti apie tai, kad kažkas turi, privalo apmokėti ar neprivalo apmokėti, negalima, nes apie tai kalbos nėra.
O kalbos nėra todėl, kad vyriausybė netraktuoja šito veiksmo kaip streiko. Streiko išvakarėse buvo informuota, SADM apie tai informavo, ir, nepaisant šito, toliau šiek tiek klaidinami mokytojai. Ir apmaudžiausia yra tai, kad tai jiems skaudžiai atsilieps kišenei.
N. Pumprickaitė: Tai kiek jūs ten dar sėdėsite toje ministerijoje? Sakote, „kol susitarsime“, tai jeigu susitarsite gegužę, tai taip ir sėdėsite?
A. Navickas: Tai reiškia gegužę.
N. Pumprickaitė: Tiek ir sėdėsite?
A. Navickas: Ne, aš nežinau... Aš tikiu sveiku protu, kad, na, Kalėdas pavyks visgi švęsti namuose. Aš manau, kad šis ministras tikrai linkęs susitarti ir dabar, kai jau įstatymą turime...
N. Pumprickaitė: Ministras linkęs, bet ar jūs linkę?
A. Navickas: Tikrai linkę susitarti ir mes visada norėjome susitarti, bet kolega keistai kalba, kai penkerius metus nesusitarėme. Ir ši vyriausybė irgi dvejus metus nieko nedarė.Tikėtis, kad 2020 metais, kai vyks nauji rinkimai ir tai reiškia palikti tai dar kitai valdžiai, bet galbūt kita valdžia ateis dar labiau nusistačiusi prieš švietimą. Juk mes nežinome, kas laimės rinkimus. Ir dabar, kai galima ne politikuojant spręsti klausimą, kai yra dveji metai iki Seimo rinkimų, tai būtent dabar ir reikia tartis, tai būtų lengviausia visoms politinėms partijoms susitarti būtent šiuo periodu.
N. Pumprickaitė: Ačiū jums, kad atėjote ir kalbėjomės.
