Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio apklausa politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme vakar prasidėjo emocingais pareiškimais ir grasinimais nušalinti teismą.
Atmosfera visiškai pasikeitė dienos pabaigoje – advokatai kvatojosi ir iš savo klausimų, ir iš prokuroro pareiškimų.
Panašiai keitėsi ir G.Landsbergio santykiai su koncerno „MG Baltic“ atstovais. Pirmasis susitikimas šiam politikui sugadino nuotaiką, tačiau po kurio laiko koncerno atstovą R.Kurlianskį jis pats kvietė pietų.
Apklausoms trūksta laiko
G.Landsbergio pasirodymas teismo salėje labiausiai suerzino buvusį vieną Darbo partijos lyderių Vytautą Gapšį. Kai į salę buvo pakviestas konservatorių vedlys, dar nebuvo baigta praėjusiame posėdyje pradėta žiniasklaidos planavimo agentūros „PHD Lietuva“ generalinio direktoriaus Daliaus Dulevičiaus apklausa.
Teisėjai pasiteiravus, ar G.Landsbergis dar galėtų palaukti už durų, V.Gapšys pašoko iš savo vietos. „Aš dar praėjusiame posėdyje siūliau G.Landsbergį apklausti sausio mėnesį, tačiau konservatoriams čia taikomos išskirtinės sąlygos“, – pakeltu balsu kalbėjo teisiamas buvęs politikas, bet netrukus teisėjų atsiprašė už savo emocijas.
Svečiui surado sofą
V.Gapšys paprašė pertraukos, kad su advokatu galėtų aptarti galimybę nušalinti teismą, tačiau beveik visą jos laiką prakalbėjo su žurnalistais.
„Teismui toks svarbus G.Landsbergis, kad salėje buvo svarstoma, kur jis prisės laukdamas apklausos. Gal iš Švietimo ir mokslo ministerijos jam atnešti sofą, o gal dar kavos pasiūlyti?“ – piktinosi buvęs parlamentaras, kol pastebėjo visai šalia sėdintį G.Landsbergį.
Politikas bandė slėpti šypseną žiūrėdamas į telefono ekraną.
„G.Landsbegis pats nieko nereikalavo, jis ramiai sėdi ant kėdės, nes yra modernus žmogus, buvęs europarlamentaras“, – toliau apie jį kalbėjo V.Gapšys.
Netrukus tarp teismo vestibiulyje sukrautų baldų jis surado ir sofą. „Kas norite, galite prigulti“, – šūktelėjo buvęs „darbietis“.
Kas sugadino nuotaiką?
G.Landsbergis koridoriuje sėdėjo pusantros valandos, dvigubai ilgiau tęsėsi jo apklausa.
G.Landsbergis užsiminė, kad pirmasis susitikimas su R.Kurlianskiu jį nemaloniai nustebino: „Aš išėjau nemaloniai nusiteikęs, nes pati pokalbio atmosfera, emocijos, gestai ir žodynas atrodė neigiami.“
Tačiau jis negalėjo nurodyti, kokie R.Kurlianskio žodžiai jį privertė jaustis nejaukiai: „Susitikimas vyko prieš trejus metus, todėl jo detalės nugrimzdo į užmarštį, liko tik emocijos.“
Naudojosi senu telefonu
G.Landsbergis prisiminė, kad susitikti su R.Kurlianskiu jam pasiūlė tuo metu jį konsultavęs viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.
Susitikimas vyko centrinėje koncerno „MG Baltic“ būstinėje, nors R.Kurlianskis viename pirmųjų teismo posėdžių tvirtino koncerne „MG Baltic“ niekada nedirbęs.
Koncerne apsilankęs G.Landsbergis prisiminė nejaukiai pasijutęs jau tuomet, kai pašnekovas žvilgtelėjo į jo išmanųjį telefoną.
„R.Kurlianskis tuomet man parodė seną telefoną, panašų į mygtukinį „Nokia“, ir pasakė, kad tokių telefonų kaip jo negalima kontroliuoti“, – dar ikiteisminio tyrimo metu pasakojo politikas.
Tuomet jis buvo prisiminęs ir R.Kurlianskio žodžius, kad „be „MG Baltic“ politiniai procesai Lietuvoje nevyksta“, bei kažkieno patarimą nuo šio koncerno laikytis kuo atokiau.
Teisme G.Landsbergis teigė neprisimenantis nei kas, nei kodėl jam tai patarė: „Manau, kad buvo kalbama ir apie kitas verslo grupes.“
Atsivedė ir advokatą
Antrą kartą G.Landsbergis su R.Kurlianskiu susitiko viešbutyje „Shakespeare“.
„Tai buvo politinių aktualijų aptarimas“, – R.Kurlianskio iniciatyva vykusį susitikimą apibūdino konservatorių lyderis.
Į šį susitikimą R.Kurlianskis atėjo su advokatu Romanu Raulynaičiu, kurį pristatė kaip pagrindinį koncerno teisininką.
G.Landsbergio buvo prašoma atsivesti Joną Survilą, kuris buvo laikomas dešiniąja konservatorių vedlio ranka.
G.Landsbergis prisiminė, kad susitikimas viešbutyje buvo malonesnis: „Pamokančio tono jau nebuvo.“
Pietūs – politiko sąskaita
Į trečiąjį susitikimą „Stiklių“ restorane G.Landsbergis pats pakvietė R.Kurlianskį.
Politikas teigė, kad tapęs TS-LKD pirmininku stengėsi susitikti su visų svarbiausių žiniasklaidos priemonių vadovais, o LNK televizijos kanalų grupei vadovavusio R.Kurlianskio prašė žurnalistų objektyvumo ir sąžiningumo.
R.Kurlianskis jo paprašė patikslinti, kas tąkart sumokėjo už jų pietus.
„Aš mokėjau“, – atsakė G.Landsbergis, ne kartą girdėjęs priekaištų dėl pietų verslo sąskaita.
Jam teko prisiminti ir iš koncerno „MG Baltic“ gautą butelį „Stumbro“ degtinės.
G.Landsbergis teigė, kad prieš 2015 metų Kalėdas tokią dovaną į partijos būstinę atvežė vairuotojas: „Gavau butelį ir iš karto jį paslėpiau.“
Netrukus pajuto simpatiją
R.Kurlianskis žurnalistams prisipažino, kad iš pradžių jam nepatiko naujasis TS-LDK pirmininkas, tačiau su juo susipažinęs pajuto simpatiją ir ją jaučia iki šiol: „G.Landsbergis pasirodė labai įdomus žmogus ir perspektyvus politikas.“
Jis teigė pasiūlęs asmeniškai finansiškai paremti TS-LKD, tačiau G.Landsbergis atsisakęs. „Aš norėjau paremti partiją, nes partijos yra demokratijos garantas“, – aiškino R.Kurlianskis.
Verslininkai su saugumiečiais susitiks teisme
Šiame teisme koncernas „MG Baltic“ ginasi nuo kaltinimų. Tačiau netrukus kitame teisme turės aiškintis tie, kurie surinko ir paskleidė apie šią verslo struktūrą neigiamą informaciją.
Šią savaitę Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad koncernas „MG Baltic“ turi teisę teismuose bylinėtis dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginių: „Žvalgybos institucijos neturi teisinės neliečiamybės ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija.“
Septynių teisėjų kolegija nurodė apylinkės teismui iš naujo svarstyti, ar priimti „MG Baltic“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti VSD rašte Seimo nariams paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.
VSD rašte buvo rašoma, kad „MG Baltic“ atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad koncernas papirkinėjo ir šantažavo politikus. „MG Baltic“ atstovai tokį VSD raštą vadino nuomonių ir prielaidų kratiniu.
Anksčiau apylinkės ir apygardos teismai buvo nusprendę ieškinio nepriimti. Jie teigė, kad šiuo atveju bendrosios Civilinio kodekso taisyklės negali būti taikomos – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu, numatančiu atskiras VSD veiklos kontrolės formas.
VSD taip pat nurodė, kad įstatymų leidėjas skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų priskyrė nagrinėti neteisinėms institucijoms (Seimo kontrolieriui ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui).
Tačiau Aukščiausiasis teismas pareiškė, kad nurodymas kreiptis į Seimo komitetą ar Seimo kontrolierius nepagrįstai suvaržo teises į teisminę gynybą: „Teisė į teisminę gynybą, pagal Konstitucinio teismo praktiką, yra absoliuti (išskyrus tam tikrus procesinius ribojimus, kurie nepažeidžia pačios šios teisės esmės), taigi negali būti paneigiama ar dirbtinai varžoma.“
VSD raštas tapo svarbiu dokumentu Seimo parlamentiniame tyrime dėl nederamos interesų grupių įtakos politinei sistemai ir valstybės institucijoms.
VSD aiškino Aukščiausiajam teismui, kad pažymoje pateikta informacija yra „atlikto subjektyvaus vertinimo rezultatas, todėl ji negali būti traktuojama kaip žinia“, ji žiniasklaidoje atsirado ne VSD iniciatyva.
