R.Masiulis su ministerijos atstovais į darbo grupės susitikimą atvyko su parengtais pasiūlymais. „Išsiaiškinkime, kokios dabar dalys yra svarbiausios, prioritetinės, kad judėtume į priekį.
To reikia tam, kad jau šiandien arba rytoj galėtų pradėti dirbti darbo grupė su konkrečiais klausimais“, – sakė R.Masiulis diskusijos pradžioje.
Jis tikino atvykęs kalbėtis konkrečiais klausimais ir aptarti parengtų pasiūlymų.
Išgrynino siūlymus
Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete buvo svarstomos prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos įstatymo pataisos. Pataisas lydi keturi poįstatyminiai aktai, kuriuose išsamiau išdėstyti apmokėjimo klausimai, mokytojų veiklos aprašai, kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiavimai.
R.Masiulis tikino, kad reikėtų atlikti auditą dėl antikorupcinių elementų finansavimo skirstyme. Diskusijos dalyviai vardijo, kur, jų nuomone, reikėtų audito, paminėtos ir tam tikros ministerijos institucijos, rengiančios konkursus.
Tikimasi, kad ketvirtadienį Seimas patvirtins prezidentės pateiktas Švietimo įstatymo pataisas. Tačiau ministerijoje vyko intensyvi diskusija dėl ŠMM specialistų parengtų pasiūlymų.
Daugiausia diskusijų kėlė etatinio apmokėjimo modelio aspektai: kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiavimas bei apmokėjimo koeficentas, algoritmo parengimas.
ŠMM Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė pristatė pasiūlymą, kokia mokytojų veikla galėtų ir turėtų būti apmokama, kuo, be pamokų vedimo, turėtų mokyklose užsiimti mokytojai.
Vis dėlto pagrindinis diskusijų objektas – kaip tos veiklos turi būti apmokamos ir kiek įkainotos. Ne visos ministerijos atstovės išvardytos veiklos mokytojams atrodė tinkamos ir vertos apmokėjimo.
Iki šiol pagal galiojančią tvarką kiekviena valanda, kontaktinė arba nekontaktinė – apmokama vienodai, vienodu tarifu. Ji primininė, kad įstatyme numatyta kontaktinių valandų apibrėžtis nesikeičia ir dabar.
Kaip skaičiuot atlyginimą?
Diskusijoje dalyvavę mokyklų mokytojai ir vadovai, profesinių sąjungų atstovai ministerijoms atstovams kėlė opiausią klausimą dėl apmokėjimo algoritmo sukūrimo.
ŠMM Regioninės politikos analizės skyriaus vedėjas Ovidijus Damskis pristatė parengtą pasiūlymą dėl etato sandaros. „Jeigu norime prie kiekvieno mokytojo prisiderinti, tai paprasta nebus.
Jeigu norime sumažinti direktorių įtaką, tai tuo daugiau reikės nuleisti iš viršaus. Tada būtų mažiau kolegoms laisvės interpretacijoms“, – sakė O.Damskis.
R.Masiulis į išsakomą mokytojų ir profsąjungų atstovų kritiką atsakė nuolat kartodamas, kad supranta jų problemas ir mato, kad jas reikia spręsti.
Streikuojantys mokytojai negailėjo kritikos ministerijos atstovų parengtiems siūlymams. Aiškino, kad jie niekaip realybėje neveiktų, o dalis jau buvo žadėta metai iš metų, todėl remtis vien pažadais ir nekonkrečiais pasiūlymais neįmanoma.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sakė, kad jam vis dar nesuprantama, kam reikėjo įvesti etatinio apmokėjimo sistemą, juk žinoma, kad nebus įmanoma visiems sumokėti pagal etatus.
Pasak vieno iš diskusijos dalyvių, reikėtų prisirišti prie tam tikrų skaičių. „Būtų galima parengti schemą ar lentelę su valandų ir mokinių skaičiumi ir ja naudotis bet kurioje mokykloje dėliojant ir apskaičiuojant etatus“, – sakė jis.
Mokytojo atlygį darbo grupė sutarė už darbų taisymą skaičiuoti ne pagal klasių, kuriose dirba, skaičių, o pagal bendrą mokinių, kuriuos moko, skaičių. Tai leistų teisingiau atlyginti už darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių ar 30.
Buvo kalbėta, kad labai svarbu modeliuojant darbo krūvį ir atlygį už jį užtikrinti sąlygas mokytojams ne tik atlikti pareigas, bet ir įgyvendinti savo teises, pavyzdžiui, dalyvauti mokykloje savivaldoje, kurti savo ugdymo programas.
Toliau dirbs darbo grupėse
R.Masiulis pasiūlė parengti kelias darbo grupes, kuriose būtų dar detaliau svarstomi daugiausia diskusijų keliantys klausimai. Vieną specialią darbo grupę sudarys mokytojų, profsąjungų ir ministerijos atstovai, kurie tarsis dėl mokytojų darbo apmokėjimo sąlygų, skaičiavimų.
Diskusijos dalyviams buvo pasakyta, kad prašoma 300 mln. eurų suma, realiai žiūrint, negalėtų būti skirta vienu ypu.
„Užduotis ir mūsų noras – parengti planą su visomis priemonėmis, reikalaujančiomis papildomų lėšų, ir išdėlioti jas priemones laike, kad būtų lengviau rasti pinigų mažesnėms dalims. Norime tai paversti realiu planu, o ne tik ultimatyviu reikalavimu.
Mūsų pasiūlymas – susidėlioti prioritetus. Patys matot, kad tie 300 mln. daro įspūdį, jog tai neįmanoma. Bet įmanoma skaidyti, kad kainuotų mažiau ir biudžetui būtų pakeliama“, – sakė ministerijos atstovė.
Minėta darbo grupė prie derybų stalo turėtų sėsti dar šiandien. Mokytojų prašoma, kad šiandien jie dokumentu pateiktų konkrečius siūlymus, kaip galėtų būti išdėliotas finansavimas išskaidytame plane.
„Sunkiai surasime visus tenkinančius sprendimus, bet galėtume apglaistyti kampus, kad kiltų kuo mažiau konfliktų. Realus gyvenimas dar atskleis ir daugiau sistemos sunkumus bei problemų. Tai neatmetu galimybės, kad dar bus tobulinama sistema“, – po susitikimo sakė R.Masiulis.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, nepavyko Jurgitai Petrauskienei susitarti su mokytojais ir išspręsti problemų, ministras atsakė: „Pirmam visada sunkiausia, antram jau lengviau. Nenorėčiau daugiau vertinti.“
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, kad šis etatatinio pedagogų apmokėjimo modelis „daromas iš skurdo ir nepasitikėjimo“.
„Pamoka prisideda – atlyginimas padidėja, pamoka nusiima – atlyginimas sumažėja. Vienas mokytojas, turintis 18 pamokų ir etatą, ir kitas gali dirbti labai skirtingai, pavyzdžiui, mokyklos bendruomenės labui. Ir tada bus tie patys ginčai.
Jeigu pavyks skaitmenizuoti apmokėjimą, nereikės direktorių ir turėsi skaimenizuotą sistemą“, – teigė A.Jurgelevičius ir pridūrė, kad reikia vidurinio varianto tarp skaitmenizacijos ir direktoriaus įtakos skirstant atlyginimus.
„Jeigu svarbiausias mano darbas – pamokos, tai kodėl turiu būti mokykloje nuo 8 iki 17 valandos, nors pamokas baigiu 14 valandą?
Žinot, kodėl sako, kad Degutienė iš mūsų juokiasi? Todėl, kad metamos keistos idėjos“, – aiškino LŠPS vadovas. Vis dėlto, jo teigimu, dar prieš įvedant sistemą buvo žinoma, kad dėl jos bus problemų.
Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos siūlo lengvesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, pagal kurią nustatomos dvi mokytojų veiklos kategorijos: viena – susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su vadovavimu klasei, veikla mokyklos bendruomenėje ir paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.
Šios pataisos sudarys sąlygas lengviau taikyti etatinį apmokėjimą, neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu ir mažins atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija turės patvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles.
Derėsis kasdien, prašė prezidentės vetuoti biudžetą
„Judame į priekį. Sutarėme, kad dirbsime kasdien. Derybos tęsis popiet, rytoj turėsime susitikimą dėl finansinių reikalų. Vyksta konstruktyvus darbas“, – po ketvirtadienį vykusio kelias valandas trukusio pokalbio su švietimo ir mokslo laikinuoju ministru Roku Masiuliu sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Jo teigimu, susitikime buvo formuojama mokytojų etato sandara. Šioje darbo grupėje nėra tų žmonių, kurie kūrė dabar galiojantį etatinio apmokėjimo modelį.
Tarkim, nei ŠMM atstovo Aido Aldakausko, nei Armino Varanausko. Kad jie nedalyvautų tolesnėse derybose, ministro R.Masiulio paprašė LŠDPS. Anot A.Navicko, jų dalyvavimas būtų kėlęs nereikalingą įtampą.
„Taip pat bandome suformuluoti siūlymus premjerui dėl finansinių dalykų“, – kokie darbai verda ŠMM Kolegijų salėje, kurioje dvi savaites gyvena protestuojantys mokytojai, sakė A.Navickas.
„Mūsų noras – kad algos būtų keliamos nuo kitų metų. Prašėme prezidentės vetuoti biudžetą, yra galimybė biudžetą perskirstyti tarp eilučių. Galima, negalima, bet tegul Vyriausybė pateikia savo siūlymą, kada galima“, – apie vieną iš streiko reikalavimų – kelti mokytojams algas nuo kitų metų – sakė A.Navickas.
