Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi bei Kalėjimų departamento vadovu Robertu Krikštaponiu.
– Dabar Lukiškių kalėjime kali 654 kaliniai, daugiau kaip 100 iš jų – iki gyvos galvos įkalintų nuteistųjų, tarp jų – ir vienintelė moteris Alma Bružaitė. Keistokai skambės Lukiškės be Lukiškių kalėjimo, bet visgi, kaip vyks iškeldinimo procesas, ministre?
– (E.Jankevičius) Keistokai neskambės, nes turime labai gražią Lukiškių aikštę ir tai yra puiki dovana Vilniui. Iškeldinimas vyks etapais per kitus metus. Šiandien priėmėme rimtą sprendimą, dalyvavo visų įstaigų vadovai. Kiekviena įstaiga turės padaryti tam tikrus namų darbus, įsirengti kamerų tipo patalpas ir kitas patalpas, kurias reiks atnaujinti, suremontuoti. Ir tuomet palaipsniui bus mažinamas kalinčiųjų asmenų skaičius Lukiškėse ir jie keliaus po visas pataisų namų įstaigas visoje Lietuvoje.
– Yra ne tik kaliniai, bet ir pareigūnai. 354 pareigūnai dirba Lukiškėse. Jūs sakote, kad jiems gali tekti važinėti į kitus miestus ir ketinate kompensuoti vykimo išlaidas. Suprantu, kad apie atleidimą nekalbama?
– (E.Jankevičius) Ne, nė vienas pareigūnas nebus atleistas. Pareigūnai mums yra šiai dienai yra aukso vertės, jų mūsų sistemoje trūksta. Be to, tai yra viena iš Lukiškių iškėlimo priežasčių, nes pareigūnai liks savo darbo vietose ir dirbs kituose pataisos namuose. Taip mes užpildysime trūkstamų pareigūnų skaičių. Ir, be abejo, bus kompensuojamas važiavimas iš Vilniaus į kitus pataisos namus.
– Bet jūs leisite žmonėms pasirinkti? Jeigu dirbo Vilniuje, o dabar į Alytų išsiunčiate, o jis to nenori?
– (E.Jankevičius) Vilniaus pataisos namai su Lukiškėmis nuo balandžio 1 d. bus sujungti, bus viena įstaiga. Dalis, matyt, dirbs Vilniaus pataisos namuose. Tie, kuriems Vilniaus pataisos namuose nebus vietos, matyt dirbs Pravieniškėse, Alytuje, gal Kauno nepilnamečių – tose įstaigose, kurios yra netoli Vilniaus. Matyt, bus pasiūlytas toks režimas: parą budi – trys laisvos.
– O kaip keisis atlyginimai dėl to, kad keisis jų lokacija?
– (E.Jankevičius) Atlyginimai iš esmės kitais metais kils visiems pareigūnams. O dėl to, kad bus kita darbo vieta, atlyginimai neturėtų skirtis. Tik bus kompensuojamas važiavimo laikas.
– Pone Krikštaponi, į kokias vietoves bus perkelti kaliniai? Kurie miestai sulauks naujų gyventojų?
– (R.Krikštaponis) Pagrinde sulauks Vilniaus, Marijampolės pataisos namai, Pravieniškės. Dalį nuteistųjų perkelsim į Šiaulių tardymo izoliatorių, į Kauno nepilnamečių pataisos namus, Marijampolės pataisų namus. Praktiškai visos įstaigos gaus tam tikrą kategoriją nuteistųjų.
– Kaip bus su tais, kurie nuteisti iki gyvos galvos?
– (R.Krikštaponis) Dalis nuteistųjų iki gyvos galvos ir šiandien atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Yra teismui pateikti teikimai dėl kai kurių asmenų, kurie nuteisti iki gyvos galvos, perkėlimo į pataisos įstaigas.
– Bausmės tai nesušvelnina?
– (R.Krikštaponis) Ne, jokiu būdu. Tiesiog jie perkeliami į lengvesnį režimą. Jie gyvena jau grupėje, ne po vieną, užsiėmimai jiems vyksta – jie šiek tiek laisviau gali judėti, turi pasivaikščiojimo kiemelį. Tikimės, kad dalis nuteistųjų iki gyvos galvos bus perkelti į Pravieniškių pataisos namus, jeigu teismas sušvelnins režimą. Tie, kurie daugiau nei 10 metų atliko bausmę kalėjime, gali būti perkelti į pataisos įstaigą. Kita dalis, kurie nebus perteisti, panašiomis sąlygomis atliks savo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Šiaulių, Kauno tardymo izoliatoriuose.
– Ar pataisos namai pritaikyti tokiems kaliniams?
– (R.Krikštaponis) Visos pataisos įstaigos gali laikyti visų kategorijų nuteistuosius ar suimtuosius. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio, pakeitus teisinę bazę, yra tokia galimybė. Kiekviena pataisos įstaiga turi savo žinioje bendrabučio tipo patalpas, kur atlieka bausmę nuteistieji, ir yra kamerų tipo patalpos, kuriose atlieka bausmę nuteistieji už drausmės pažeidimus. Vietų yra.
– (E.Jankevičius) Tokių žmonių nėra daug, virš 100. Kalbant apie teisinį reglamentavimą, kurį pakeitėm, mes ruošėmės Lukiškių kalėjimo iškeldinimui jau nuo liepos mėnesio. Kalinių skaičius po truputį ir pačiose Lukiškėse mažėjo, mes keitėme teisės aktus ir esame jau pasiruošę.
– Ar reikia pataisos namuose specialiai įrengti papildomas patalpas dėl to, kad atvažiuoja recidyvistai, žudikai, kurie įkalinti iki gyvos galvos?
– (E.Jankevičius) Taip, tam reikės įrenginėti. Yra numatyta iki pusantro milijono eurų. Tai kamerų tipo patalpos. Mes turime įrengti tardymo izoliatorių Vilniaus pataisos namuose ir po truputį suremontuoti tam tikras patalpas iš esmės visose įstaigose, esančiose Lietuvoje.
– (R.Krikštaponis) Nesakyčiau, kad tai papildomai kainuos. Mes turime racionaliai išnaudoti turimas patalpas, kurios šiai dienai nėra užpildytos ir jas galima pritaikyti nuteistųjų gyvenimui. Manau, kad tai racionalus sprendimas, taupantis valstybės lėšas. Jeigu išnaudosime visas patalpas, kurias turime, pritaikysime jas nuteistiesiems, įrengsim kamerų tipo patalpas ar gyvenamąsias patalpas, tai valstybei žymiai geriau negu statyti naujus kalėjimus.
– (E.Jankevičius) Pats Lukiškių uždarymas sutaupys mums nemažai lėšų, kurios keliaus į pareigūnų darbo užmokesčio fondą. Be abejo, bus galima ir toliau didinti algas.
– Vienintelė Lukiškėse kalinti moteris – A.Bružaitė. Dabar ji kali viena, o jeigu ji bus perkelta į Panevėžio moterų koloniją, greičiausiai, vienutės negaus?
– (R.Krikštaponis) Panevėžio pataisos įstaigoje yra kamerų tipo patalpos, jos rugsėjo mėnesį pradėtos remontuoti. Ten jau įrengta pilnai ir mes praktiškai galime visas moteris perkelti į Panevėžio pataisos įstaigą. Tame tarpe ir A.Bružaitę.
– Kai kalbame apie tokias bylas ir nusikaltimus, labai dažnai tokiais atvejais kiti kaliniai tampa teisėjais.
– (R.Krikštaponis) Jūs labai teisingai pastebėjote, kad neturėtų būti tiesioginio kontakto tarp tokių asmenų. Mes nuo liepos mėnesio kalbėjome apie tai, rengėmės tam. Panevėžyje patalpos suremontuotos ir įrengta taip, kad nebūtų tiesioginio kontakto tarp tokių kategorijų asmenų.
– Kas bus daroma su pačiu Lukiškių kalėjimo pastatu, ministre?
– (E.Jankevičius) Mes atiduosime Turto bankui ir tikimės, kad jie sugalvos, kaip jį racionaliai panaudoti, parduoti. Bet, paprastai pasakius, tai ne mūsų galvos skausmas.
– Tai yra kultūros paveldo objektas, nelabai ką prigalvosi. Griauti negalima. Kas ten galėtų būti?
– (E.Jankevičius) Dalis pastatų, ne visa teritorija. Įvairių galimybių yra. Vienas pavyzdys – lankiausi Estijoje, jie panašų kalėjimą turėjo Taline. Iškėlė, perkėlė kalinius kitur ir ten įrengs muziejų komunizmo aukoms ir nusikaltimams atminti. Kažkas galbūt galėtų būti ir pas mus.
– Dar vienas pokytis – jūs norite pataisos namuose įrengti mažos saugos zonas, kuriose būtų laikomi kaliniai, kurie gerai elgiasi. Kaip tai atrodytų?
– (E.Jankevičius) Nebūtinai mažos, tiesiog atskiras teritorijas, esančias pataisos namuose. Tai nėra Lietuvos mintis, tokia sistema veikia Skandinavijos šalyse. Mes labai daug dėmesio skiriame blogai besielgiantiems nuteistiesiems šiais metais. Darėme daug kratų, griežtinome vidaus taisykles.
– Ir matėte, kokios buvo pasekmės.
– (E.Jankevičius) Bet jų maištas atslūgo, jie maitinasi. Kitų metų dėmesys bus kreipiamas į kalinius, kurie nori taisytis, gerai elgtis. Mes turime suteikti jiems tokias sąlygas, padaryti paskatų sistemą, kad jie stengtųsi. Tai būtų atskiros teritorijos, galbūt mažiau sargybos, daugiau privilegijų. Čia yra nauja idėja, mums reikia viską pasitvirtinti.
– Kokios privilegijos?
– (E.Jankevičius) Pasimatymų su išore daugiau, skambinimų daugiau. Apsipirkimų skaičiaus galima, galbūt, ir neriboti. Bet mes dar turime diskutuoti.
– Nemanote, kad visi geri pasidarys? Labai lengva manipuliuoti.
– (E.Jankevičius) Nemanome, nes jie turės nenusižengti vidaus tvarkos taisyklėmis, taisytis, lankyti būrelius, galbūt, dirbti ir atlikti tam tikras pareigas.
– Kas bus su tais, kurie nesikeičia? Kaip su jais bus dirbama?
– (R.Krikštaponis) Tai yra tik nauja idėja. Teigiami, pozityvūs nuteistieji tikrai turės lengvatų. O su tais, kurie laikosi subkultūros, kas nėra šiai dienai dar išgyvendinta iš pataisos įstaigų, bus dirbama. Tai jau daugiau socialinės reabilitacijos klausimas, kaip juos pritraukti, išaiškinti, įteigti tai, kad reikia būti pozityviam ir ruoštis išeiti į laisvę, jau būnant pozityviam.
– Pravieniškėse kažkas panašaus veikia. Neigiamą įtaką kitiems darantys nuteistieji perkeliami į kitus būrius. Jūs jau turite pavyzdį, iš kurio galima spręsti ar pasiteisino, ar nepasiteisino.
– (R.Krikštaponis) Ne tik Pravieniškės. Pravieniškės galbūt daugiausia nuskambėjo. Kiekvienoje įstaigoje su kiekvienu direktoriumi kalbėta ir sutarta, kad pastebėjus kažkokias užuomazgas, kad nuteistasis daro neigiamą įtaką kitiems, jis yra perkeliamas į kitą aplinką, kad mažiau darytų įtakos. Tokiu būdu, manau, suvaldėme situaciją visose pataisos įstaigose. Nuteistieji žino šitą. Šiek tiek pasigirsim, kad esame gavę ne vieną padėka: ačiū, kad jūs taip darote ir neigiama įtaka įstaigose mažėja. Tai labai gerai.
– Manote, kad kalėjimo reikalas yra perauklėti žmogų, padaryti jį pozityvesniu?
– (R.Krikštaponis) Pataisos įstaiga – pats pavadinimas taip sako. Mes stengiamės nuteistiesiems parodyti, kad galima gyventi ir kitaip. Tačiau yra tokių, kurie nenori sutikti su vidaus taisyklėmis. Esate girdėję – čiužinių skandalas, badavimai. Kai kurie nuteistieji naudojasi savo privilegija, padaro nusižengimą, yra perkeliami į drausmės grupę ir ten pailsi, miega. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad dienos metu jis turėtų nemiegoti, o užsiimti kažkokia veikla. Jam yra žaidimai pateikiami, knygų skaitymas, kad jis suvoktų, kad negalima elgtis priešiškai, pažeidinėti įstatymų.
– O kas bus blogiesiems – dar blogiau negu buvo?
– (E.Jankevičius) Nebūtinai blogiau, bet tikrai bus sąlygos prastesnės, griežtesnis režimas. Artimųjų apsilankymų, skambučių kiekis bus ribojamas, apsipirkimas. Dar tiksliai nesugalvojome, tam tikrų idėjų turime ir per mėnesį, du viską išdiskutuosime ir pateiksime siūlymą, kokias privilegijas taikyti gerai besielgiantiems kaliniams ir, galbūt, kaip griežtinti tiems, kurie nenori elgtis gerai. Bus labai lengva pereiti iš vienos įstaigos į kitą. Jeigu žmogus pradės elgtis gerai ir matysime, kad jis taisosi blogai besielgiančių kalinių zonoje, jis galės pereiti į kitą teritoriją.
– Jūs kalbate, kad tikslas ateityje yra apskritai kalinių mažinimas – netgi apie 20 proc. sumažėjęs kalinių skaičius įkalinimo įstaigose. Siūlote Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriuos priėmus didėtų alternatyvios bausmės, o įkalinti būtų tik pavojingiausi nusikaltėliai. Nemanote, kad valstybėje nusikaltėlių skaičius priklauso nuo padarytų nusikaltimų skaičiaus? Negalime pagal nusikaltėlių logiką kurti įstatymų?
– (E.Jankevičius) Mes nesiūlome nebausti nusikaltėlių. Mes siūlome juos bausti. Mūsų tikslas, kad jie nenusikalstų antrą kartą. Tam tikrais atvejais mes manome, kad bausmė už nedidelį ir lengvesnį nusikaltimą galėtų būti nebūtinai kalėjimas. Galbūt tai galėtų būti areštas namuose su prievole ar galimybe dirbti visuomenei naudingą darbą ir t.t. Yra statistika ir mes esame nustatę, kad tie kaliniai, su kuriais buvo dirbama, kurie išėję į laisvę turėjo probacijos periodą, nusikalsta rečiau ir rečiau grįžta atgal į įstaigas, nei tie, kurie būna pilną laiką ir be probacijos iš karto išeina į visuomenę.
– Jeigu būtų įgyvendintas jūsų planas 20 proc. sumažinti kalinių skaičių, maždaug 1,3 tūkst. kalinių išeitų į laisvę. Iš karto atsiranda didžiulė atsakomybė probacijos pareigūnams, kurie, pagal pastarųjų metų įvykius, ir dabar nesusitvarko su probuojamaisiais.
– (E.Jankevičius) Ne visai taip. Iš karto niekas neišeitų. Pirmiausia apie 20 proc. labai anksti šnekėti, priklausomai nuo to, koks projektas bus priimtas, kol kas yra derinimo stadijoje. Jau dabar kai kas yra pateikę tam tikrų pastabų ir tas 20 proc. mažesnis tampa, bet jei šis mūsų teisinis reglamentavimas bus priimtas, tai nuosekliai bausmės bus mažinamos. Tai nėra amnestijos projektas, kur iš karto tūkstantis žmonių rytoj išeis į gatves.
Ne, tiesiog mes labiau kalbame apie naujų bausmių atlikimą, terminus. Arba esančiuose pataisos namuose kaliniai, galbūt, galės šiek tiek anksčiau išeiti į laisvę, bet jų laukia lygtinis paleidimas. Mes norime jį supaprastinti. Čia yra ilgas procesas.
Yra pusiaukelės namai, kuriuose nuteistasis gali labai laisvai judėti. Jie veikia jau daug metų, bet klausimas, koks yra rezultatas. Ar tokios kultūringos bausmės paveikios nusikaltėliui?
– (R.Krikštaponis) Be abejo. Dalis nuteistųjų, kurie bausmę atlieka pataisos įstaigoje, turi galimybę pereiti į pusiaukelės namus. Jie tikrai nori pasinaudoti ta galimybę. Mes, žinodami tai, Vilniaus pataisos namuose Sniego g. įrengėme papildomai 60 vietų pusiaukelės namų ir iš kitų įstaigų bus čia perkelti nuteistieji, kurie atitiks tam tikrus reikalavimus. Dalis nuteistųjų tikrai nori taisytis ir išeiti į laisvę.
Yra tokių pavyzdžių, kad žmogus iki bausmės atlikimo nedirbo niekur, tačiau perkeltas į pusiaukelės namus susirado darbą ir baigęs bausmę liko ten dirbti. Manau, kad tai teigiami pavyzdžiai.
– (E.Jankevičius) Tai vakarietiškas modelis. Jis jau ilgai yra taikomas praktikoje kitose valstybėse ir pasiteisinęs pilnumoje.
– Ministre, praėjusią savaitę Danijos žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, neva Danija norėtų savo kalinius pervežti į Lietuvą, tam tikslui čia nupirktų ar išsinuomotų, o gal net statytų kalėjimą. Jūs lyg tai neigiate, bet nebūna dūmų be ugnies?
– (E.Jankevičius) Istorija labai sena, prasidėjusi 2017 m. Taip, danai sakė, kad norėtų pateikti mums kažkokį pasiūlymą. Tikrai jie nesiūlys statyti naujo. Aš skeptiškai vertinu, bet kol kas nei pasiūlymo kas atsiuntė. Danijoje vyksta rinkiminis laikotarpis, tai aš siečiau tą informaciją labiau su jų rinkimais. Mes kol kas nei ką svarstėme, nei oficialų pasiūlymą gavome. Kol kas vertintumėme skeptiškai. Bet nematę pasiūlymo negalime ir kalbėti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
