Rotušės aikštės draugija, puoselėjanti su miesto istorija ir svarbiais įvykiais susijusias Kauno tradicijas, sekmadienį surengė Šventojo Mikalojaus šventę.
Tradiciškai šventė prasidėjo Kauno Šventojo Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčioje. Vienuolės benediktinės Rotušės aikštės draugijai, kuri yra šio renginio iniciatorė, perdavė bažnyčioje saugomą Šventojo Mikalojaus skulptūrėlę. Kalėdiniu laikotarpiu ji bus saugoma Kauno rotušėje.
Po ceremonijas šioje bažnyčioje vyko šventinės Šventojo Mikalojaus mišios. O joms pasibaigus vidurdienį į Rotušės aikštę atkeliavo Šentojo Mikalojaus procesija.
Vienas iš šios šventės sumanytojų Kauno ceremonmeistras ir aktyvus Rotušės aikštės draugijos narys Kęstutis Ignatavičius tikino, jog kvietimas švęsti Mikalojaus šventę ne pirmus metus sulaukia miestiečių palaikymo.
„Šis renginys tampa gražius ir prasmingu Kalėdų laukimo ritualu. Žmonės išgirsta Šventojo Mikalojaus – gerojo labdario istoriją ir jo raginimą atverti mielaširdingumą. Žmonėms priminta, jog kiekvienas pasidalinimas tuo, ką turi, atneša laimės ne tik tiems, kas gauna, bet ir tiems, kurie dalinasi gėriu”, – pasakojo K.Ignatavičius.
Rotušės balkone taip pat vyko simbolinio miesto rakto įteikimas. Visam šventiniam laikotarpiui miesto raktas perduotas būtent jo globėjui. Dar viena svarbia iškilmių dalis - paties Šventojo Mikalojaus sveikinimas kauniečiams, pasakytas iš pagrindinio Rotušės balkono.
Savo globėju Šventąjį Mikalojų yra paskelbę daug pasaulio miestų ir šalių, tačiau Lietuvoje tėra vienintelis toks – Kaunas. Kauno globėju 1998 metais jį patvirtino arkivyskupas, istorikai ir miesto meras.
Tai liudija ir oficialūs įrašai Nyderlanduose įsikūrusiame Šventojo Mikalojaus centre. Šentojo Mikalojaus simboliai – Kalėdų dovanas reiškiantys trys rutuliai – puikuojasi tiek Kauno herbe, tiek ir reprezentacinėje vėliavoje bei mero antspaude.
„Netgi senuosiuose dokumentuose, antspauduose yra pavaizduotas šventasis Mikalojus. Jo atvaizdai rasti ir senamiesčio pastatų, tarp jų ir miesto rotušės senoviniuose kokliuose. Kaune turime ir Švento Mikalojaus bažnyčią“, – sakė K.Ignatavičius.
Šventės metu Šventasis Mikalojus įteikė labdarą – tris maišelius su monetomis, kurias per šiuos metus miestiečiai ir miesto svečiai sumetė į Rotušės pastato prieigose esančią Vaško lydymo krosnį. Ši tradicija Kaune puoselėėjama jau kone dešimtmetį.
2018-aisias iš krosnies ištraukta 712 eurų ir 67 centai. Pinigai atiteko vienuolėms, bažnyčiai ir vargstantiems kauniečiams.
Be to, rasta dar daugybė monetų ir popierinių banknotų iš daugiau nei dviejų dešimčių šalių. Jų vertę nustatyti sudėtinga. Šie pinigai atsidurs Kauno miesto muziejuje.
Oficialiai Šventojo Mikalojaus diena minima gruodžio 6-ąją arba artimiausią sekmadienį po jos.
Pasakojama, kad graikų kolonijoje Pataros mieste (dabartinėje Turkijos teritorijoje) gimęs Mikalojus augo pasiturinčioje krikščionių šeimoje, o anksti mirus tėvams, paveldėjo jų turtus ir paskyrė juos labdarai.
Pasak legendos, jis išgirdo neturtingo vyriškio maldas ir padėjo ištekinti tris jo dukras. Neturtingoje šeimoje kraičio neturinčioms merginoms grėsė likti netekėjusioms, tačiau Mikalojus sudėjo savo auksines monetas į maišelį ir Kūčių vakarą užlipęs ant stogo įmetė pro kaminą į vidų. Pataikė į vyriausios sesers kojinę, pakabintą džiūti prie židinio.
Šeima apsidžiaugė, ir netrukus vyriausia duktė ištekėjo, o kitąmet tokia pati sėkmė aplankė ir viduriniąją. Galiausiai šeimos tėvas panoro sužinoti, kas tas geradaris. Patykojęs jis pamatė, kad nepasiturintiems gelbsti ir dovanas slapčia neša būtent šv.Mikalojus.
