Prieš dvejus metus didžiule persvara Seimo rinkimus laimėjusių valstiečių lyderiai Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis garsiai triumfavo, bet buvo ir sutrikę. Mat jų pečius spaudė netikėtai užgriuvusi atsakomybė formuoti naują Vyriausybę.
Atrodė, jog nėra jokių abejonių, kad premjeru taps S.Skvernelis, tuomet buvęs populiariausias šalies politikas.
Tačiau jis savo bendražygiams atvirai prisipažino svarstantis apie 2019 metų prezidento rinkimus, tad buvo linkęs tapti Seimo pirmininku, nes šis postas politiškai daug saugesnis už nuolat visų klibinamą premjero kėdę.
Tad valstiečių gretose tarp galimų kandidatų į premjerus buvo minimas ir europarlamentaras Bronis Ropė.
Sulaukė netikėto pasiūlymo
Tačiau nesnaudė ir rinkimus pralaimėjusios politinės jėgos – pirmiausia konservatorių strateginė politinė sąjungininkė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji iškart pabandė pasinaudoti valstiečių lyderių politiniu nepatyrimu ir perimti iniciatyvą formuojant naują valdžią.
„Prezidentė pasikvietė R.Karbauskį ir pasiūlė premjere teikti Ingridą Šimonytę“, – „Lietuvos rytui“ atskleidė formuojant valdžią dalyvavęs Seimo narys.
Šis pasiūlymas nebuvo atsitiktinis. Pirmiausia todėl, kad I.Šimonytė yra viena artimiausių D.Grybauskaitės aplinkos žmonių, kuri dabartinei valstybės vadovei turi būti dėkinga už globą siekiant karjeros.
Dar būdama finansų ministrė D.Grybauskaitė rūpinosi I.Šimonytės karjera šioje ministerijoje, o tapusi prezidente tuomečiam premjerui Andriui Kubiliui iškart pasiūlė skirti ją finansų ministre.
„R.Karbauskis ir S.Skvernelis buvo tarsi vaikai, kuriais manipuliavo D.Grybauskaitė, vis kalbėdama, kad padės jiems.
Ne vienas politikas juos įspėjo, kad taip buvo elgiamasi ir su tuomečiu premjeru Algirdu Butkevičiumi, kurį tiesiog aklas pasitikėjimas prezidente išmetė iš posto ir nubloškė į politines paraštes.
Tačiau S.Skvernelis tuomet naiviai aiškino visiems, kad šįkart bus kitaip“, – pasakojo derybose dalyvavęs Seimo narys.
Anot šio politiko, R.Karbauskis vis dėlto suprato, kad net logiškai nebūtų galima paaiškinti sprendimo teikti premjere rinkimus pralaimėjusių jėgų kandidatę.
„R.Karbauskis gudriai išsisuko iš tos situacijos: lyg ir pritarė I.Šimonytės kandidatūrai, bet iškėlė sąlygą, kad ji turi pasveikinti valstiečius su pergale, taip pat pereiti į jų frakciją. Žinoma, tai buvo neįmanoma, nes tada jau I.Šimonytė būtų buvusi visiškai pažeminta“, – slaptų derybų užkulisius pasakojo Seimo narys.
Kas tie profesionalai?
Savo ruožtu europarlamentaras B.Ropė atsisakė R.Karbauskio pasiūlymo kandidatuoti į premjerus, tad buvo apsistota ties S.Skvernelio kandidatūra. Jį paskyrus pradėta formuoti Vyriausybė.
Ir nors per rinkimus R.Karbauskis išties žadėjo, jog ministrais taps nebūtinai partijos nariai, – svarbiausia bus kompetencija ir profesionalumas, dauguma S.Skvernelio Vyriausybės narių vis dėlto tapo ištikimybę Prezidentūrai ir opoziciniams konservatoriams demonstruojantys arba tiesiog su jais susiję veikėjai, kurių daugelio kompetencija vis garsiau abejoja net patys valstiečiai.
„Pirmiausia konservatorių ir Prezidentūros žmonėmis apsistatė pats premjeras S.Skvernelis. Vėliau tai buvo išplėsta ir į pačią Vyriausybę. Centrinė figūra, kuri prie to prisidėjo, buvo premjero patarėjas nacionaliniam saugumui ir vidaus politikai Arnoldas Pikžirnis. Tai svarbiausios konservatorių ir Prezidentūros „akys ir ausys“ premjero aplinkoje.
Jei nori sužinoti visus Vyriausybės užkulisius, tereikia susitikti su konservatoriais, nes visas aktualijas šis veikėjas jau bus pranešęs jiems“, – pasakojo vienas valstiečių frakcijos lyderių.
27 metų A.Pikžirnis – buvęs Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas, aktyvus konservatorės Seimo narės Agnės Bilotaitės padėjėjas, kaip programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis jis buvo deleguotas į S.Skvernelio Vidaus reikalų ministeriją atlikti pilietinio ugdymo projekto. Čia tapo ministro patarėju, o po to su S.Skverneliu persikėlė ir į Vyriausybę.
Programa „Kurk Lietuvai“ buvo sukurta, kai Ūkio ministerijai vadovavo konservatorius ūkio ministras Rimantas Žylius, kurio komandos narė Milda Dargužaitė prisidėjo prie šios programos kūrimo ir kuravimo.
Net valdant socialdemokratams konservatoriai išlaikė įtaką šiai „kadrų kalvei“.
Todėl nors daugelį nustebino premjero S.Skvernelio sprendimas Vyriausybės kanclere skirti M.Dargužaitę, iš tiesų tai tebuvo logiška A.Pikžirnio, o per jį ir politinių oponentų įtakos tąsa.
Įkandin A.Pikžirnio ir M.Dargužaitės į premjero patarėjus sugužėjo ir kiti programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai bei jaunojo patarėjo bendražygiai: ekonomikos patarėjas Lukas Savickas, švietimo – Unė Kaunaitė, sveikatos apsaugos – Paulius Gradeckas, prie šios komandos priskirtina ir patarėja regionų ir savivaldos klausimais Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė iš „Investuok Lietuvoje“.
Netrukus prie jų prisijungė ir konservatorių premjero A.Kubiliaus kancleris Deividas Matulionis. Iš pradžių jis tapo dabartinio premjero patarėju užsienio politikai, o šiuo metu yra Vyriausybės pirmasis vicekancleris.
Premjero patarėjų korpuso skyrimo be priežiūros nepaliko ir Prezidentūra.
Pasirūpinta, kad energetikos patarėju būtų paskirtas dar pas premjerą A.Butkevičių dirbęs, Valstybės saugumo departamentui itin artimas Tomas Garasimavičius, kuris vėliau susikirs su premjeru S.Skverneliu dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų ir bus išmestas iš pareigų.
Kiek anksčiau pareigų dėl nesugyvenamo charakterio neteko ir Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė, tačiau visi kiti veikėjai giliai įleido šaknis.
Pasirodė ir „ponios kadrai“
Paskirtasis premjeras S.Skvernelis ir valstiečiai ne tik neturėjo Vyriausybės programos projekto, kurį tiesiog pavedė parašyti ministerijų biurokratams, bet ir kandidatų į ministrus.
Tuo suskubo pasinaudoti prezidentė D.Grybauskaitė ir konservatoriai.
Užsienio reikalų ministru perskirtas aiškus prezidentės patikėtinis Linas Linkevičius, o krašto apsaugos ministru – jo buvęs viceministras ir D.Grybauskaitės globotinis dar nuo jos darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikų Raimondas Karoblis.
Susisiekimo ministru prezidentė parinko Roką Masiulį, itin artimą ne tik Prezidentūrai, bet ir konservatoriams žmogų, o energetikos ministru – Žygimantą Vaičiūną, buvusį konservatorių energetikos ministro Arvydo Sekmoko viceministrą ir prezidentės patarėjo energetikai Arūno Molio artimą bendražygį.
Finansų ministru D.Grybauskaitė nurodė skirti Vilių Šapoką, jį į šias pareigas prezidentė bandė prastumti dar A.Butkevičiui formuojant Vyriausybę, tačiau socialdemokratai tam atsispyrė.
„Ponios kadras“, – taip V.Šapokos paskyrimą apibūdino tuometis S.Skvernelio patarėjas energetikai T.Garasimavičius.
Slaptame patarėjo susirašinėjime, kurį turi „Lietuvos rytas“, taip įvardijamas ministrų skyrimas: „Ponia (prezidentė D.Grybauskaitė. – Red.) davė užduotį A.Moliui (savo patarėjui energetikos klausimais. – Red.) rasti ministrą (energetikos. – Red.). Visi normalūs atsisakė, tada jis prisiminė savo draugą iš žlugusio Energetikos saugumo centro Žygutį. Aš siūliau Roką (Masiulį. – Red.) į energetikos ministrus, jis nebuvo prieš, bet poniai reikėjo žmogaus į susisiekimo ministrus.“
Švietimo ir mokslo ministre iš pradžių ketinta skirti prezidentės patarėją švietimo ir mokslo klausimais Saulę Mačiukaitę-Žvinienę.
„Tada mes frakcijoje tuo pasipiktinome – tai būtų visiškas nusileidimas S.Daukanto rūmams. Tada A.Pikžirnis pasiūlė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorę Jurgitą Petrauskienę. Ji tiko ir Prezidentūrai, nes patarėja S.Mačiukaitė-Žvinienė į Prezidentūrą atėjo būtent iš šio centro, kur buvo J.Petrauskienės pavaduotoja“, – pasakojo vienas valstiečių derybininkų formuojant koaliciją.
Šis šaltinis pridūrė, kad šios dvi veikėjos kiek vėliau susipyko dėl to, kuri yra svarbesnė.
Bet J.Petrauskienė sugebėjo išsaugoti premjero paramą, nes užtarė jo patarėjas A.Pikžirnis.
Postų gavo ir valstiečiai
Valstiečių įtaka skiriant ministrus apsiribojo keliomis sritimis: sveikatos apsaugos ministru buvo pasiūlytas R.Karbauskio antialkoholinių idėjų bendramintis Aurelijus Veryga, kultūros ministre valstiečių lyderio rengiamų kultūros projektų, „Naisių vasaros“ festivalių, dalyviai pasiūlė Lianą Ruokytę-Jonsson, senas partijos veikėjas Bronius Markauskas tapo žemės ūkio ministru, vėliau jam atsistatydinus jį pakeitė prezidentės kalbų rašytojas Giedrius Surplys, katalikų sparnas partijoje socialinės apsaugos ir darbo ministru pasiūlė Liną Kukuraitį, S.Skvernelio aplinka parinko vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, nevyriausybininkas Kęstutis Navickas tapo aplinkos ministru.
Koalicijos partneriai teisingumo ir ūkio ministrais pasiūlė Mildą Vainiutę ir Mindaugą Sinkevičių, kuriuos vėliau pakeitė S.Skvernelio patarėjas Elvinas Jankevičius ir valstiečių veikėjas Virginijus Sinkevičius.
Savi žmonės – visur
Prezidentūra ar įtakingi konservatoriai neapsiribojo tik tuo, kad ministrais taptų jiems ištikimi žmonės. Saviškiai gavo ir viceministrų postus – net ten, kur yra valstiečių ministrai.
Sveikatos apsaugos ministrui Prezidentūra nurodė viceministre paskirti Kristiną Garuolienę, kuri kartu su prezidentės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Aira Mečėjiene dirbo Valstybinėje ligonių kasoje.
Ministerijoje K.Garuolienė turi išskirtinį statusą dėl savo glaudžių ryšių su Prezidentūra. Svarbiausios įstaigos, pavaldžios ministerijai, irgi yra Prezidentūros interesų lauke.
Štai vienos svarbiausių institucijų sveikatos apsaugos sistemoje – Valstybinės ligonių kasos – direktore buvo paskirta prezidentės vyriausiosios patarėjos ekonomikai (kuruoja ir sveikatos apsaugą kaip patarėjų grupės vadovė) artima draugė Jūratė Sabalienė.
Tiesa, ji, kai teismas trumpam grąžino neteisėtai iš darbo atleistą ankstesnį direktorių Algį Sasnauską, neteko pareigų.
Krašto apsaugos ministro R.Karoblio vadovaujamoje ministerijoje viceministru tapo buvęs konservatorių ministrės Rasos Juknevičienės viceministras Vytautas Umbrasas.
Energetikos viceministru – prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo klausimais Živilės Šatūnienės vyras diplomatas Simonas Šatūnas, kuris vėliau netikėtai pasitraukė iš šių pareigų.
Finansų ministerijoje viceministrais paskirti visi Prezidentūros statytiniai. Vienos svarbiausių institucijų, pavaldžių šiai ministerijai, – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininke tapo Edita Janušienė, viena prezidentės aplinkos žmonių, kuri itin artima D.Grybauskaitės pirmos kadencijos rinkimų štabo vadovui, dabar Lietuvos banko vadovui Vitui Vasiliauskui.
Kai D.Grybauskaitė buvo finansų ministrė, mokesčių administravimą kuravo tuometis viceministras V.Vasiliauskas, o pačiai VMI vadovavo D.Grybauskaitės artima draugė ir buvusi viceministrė Violeta Latvienė, kuri savo giminaitę E.Janušienę paskyrė VMI Kontrolės departamento direktore.
Vėliau E.Janušienė naujos VMI vadovybės buvo paprašyta palikti savo pareigas. Šaltinių teigimu, tada jau privačia advokato praktika besiverčiantis V.Vasiliauskas pasirūpino, kad E.Janušienė būtų įdarbinta Valstybės kontrolėje.
Tai nebuvo sunku, nes Valstybės kontrolei vadovavo Rasa Budbergytė, kurios vyras advokatas Rolandas Galvėnas darbavosi toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir V.Vasiliauskas.
Jam tapus Lietuvos banko valdybos pirmininku, E.Janušienė buvo pakviesta dirbti banko Vidaus audito skyriaus vadove, kur dirbo iki paskyrimo VMI viršininke.
Jai tapti VMI vadove nesutrukdė ir informacija, kad finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, kuruojanti VMI ir buvusi atrankos komisijoje, su ja slapta susitikinėjo iki konkurso.
Ūkio ministerijos vadovybė taip pat sulaukė „paramos kadrais“ iš V.Vasiliausko Lietuvos banko: ūkio ministras V.Sinkevičius sulaukė viceministro – juo paskirtas Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorius Marius Skuodis.
Užėmė strategines įmones
Buvęs konservatorių premjeras A.Kubilius ne kartą viešai įvardijo, kad, jo vertinimu, geriausi ministrai yra R.Masiulis ir Ž.Vaičiūnas. Būtent šie veikėjai ėjo strategines pareigas A.Kubiliaus Vyriausybės valdymo metu.
Ž.Vaičiūnas, buvusio konservatorių ministro A.Sekmoko, kuris dabar yra S.Skvernelio statytinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako visuomeninis patarėjas, komandoje dirbęs viceministru, kuravo nepavykusį Visagino atominės elektrinės projektą, o R.Masiulis vadovavo „Klaipėdos naftai“.
R.Masiulis palaiko itin glaudžius ryšius su vienu konservatorių Seimo nariu ir buvusiu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, su kuriuo kartu priklauso religinei organizacijai „Opus Dei“.
Turbūt dėl to neturėtų stebinti ir tokia situacija: žinomas verslo ir politikos atstovas „Lietuvos rytui“ pasakojo, kaip premjeras S.Skvernelis jį pakvietė ir siūlė vadovauti „Lietuvos geležinkelių“ valdybai, tačiau vėliau jokio konkretaus pasiūlymo taip ir nesulaukė, o netrukus „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininku buvo paskirtas prezidentės D.Grybauskaitės antrosios kadencijos rinkimų štabo vadovas ir kitas buvęs energetikos ministro A.Sekmoko komandos viceministras Romas Švedas.
Kai tas žinomas visuomenės veikėjas paklausė R.Masiulio, kodėl taip nutikę, jis atsakęs: „D.Kreivys sakęs, kad tu nenori.“
Tas žmogus liko kiek sutrikęs, nes manė, kad konservatoriai nėra valdžioje.
R.Švedo vadovaujama „Lietuvos geležinkelių“ valdyba savo ruožtu bendrovės generaliniu direktoriumi paskyrė R.Masiulio globotinį Mantą Bartušką, kuris, kaip ir R.Masiulis, anksčiau dirbo „Ernst & Young Baltic“, o R.Masiuliui vadovaujant „Klaipėdos naftai“ buvo jo pavaduotojas.
R.Masiuliui tapus energetikos ministru M.Bartuška tapo „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi. Nors buvo viešai žadėta, nei „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, nei generalinis direktorius nebuvo paskirti konkurso būdu.
Kitai itin svarbiai Susisiekimo ministerijos įstaigai – Lietuvos automobilių kelių direkcijai – vadovauja Vitalijus Andrejevas, jo brolis Genadijus Andrejevas yra tos pačios „Klaipėdos naftos“ technikos direktorius.
Valstybinės miškų urėdijos, kuri yra aplinkos ministro reguliavimo srityje, vadovu paskirtas kitas R.Masiulio žmogus iš „Klaipėdos naftos“ vadovybės – šios įmonės finansų direktorius Marius Pulkauninkas.
R.Masiulio komandoje dirba ne tik buvę D.Kreivio politinės komandos nariai, bet ir prezidentės D.Grybauskaitės globojami diplomatai, kaip viceministras Ričardas Degutis.
Vyriausybė – lyg svetima
Tad nors valstiečiai ir laimėjo Seimo rinkimus, jie nesugebėjo suformuoti tikrai savos Vyriausybės – į svarbiausius ministrų postus, vadovauti strateginėms valstybės įmonėms ir į kitas aukštas kėdes susodinti prezidentei D.Grybauskaitei ir net aršiausiems valstiečių oponentams konservatoriams ištikimi veikėjai.
Galima sakyti, kad nors valstiečiai ir turi daugumą Seime, Vyriausybėje liko tarsi opozicijoje.
