„Vyriausybės abejingumas stebint keturias savaites trunkantį pedagogų streiką, imituojant derybas ir tempiant laiką yra netoleruotinas. Reikia ieškoti neatidėliotinų sprendimų“, – šalies vadovės poziciją po susitikimo su mokytojų atstovais perdavė prezidentės vyr. patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė.
Iš susitikimo su šalies vadove profesinių sąjungų atstovai išėjo geros nuotaikos – sulaukė D.Grybauskaitės palaikymo. A.Navickas džiaugėsi, kad prezidentė parodė iniciatyvą ieškoti būdų, kaip išeiti iš aklavietės. Prezidentė streikuojantiems mokytojams perdavė saldainių.
Jau mėnuo, kaip dalyje Lietuvos mokyklų vyksta streikas. Aštunta diena, kaip iš ŠMM nesitraukia mokytojai. Premjeras Saulius Skvernelis pagaliau davė nurodymą suburti darbo grupę, kuri svarstys viso viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų reikalus. Tarp jų – ir mokytojų.
Pasak prezidentės, šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu, padėtis mokyklose turi būti stabilizuota, ugdymo procesas atnaujintas, pagalba mokytojams atkurta, o eksperimentavimas vaikų ateitimi baigtas.
„Džiaugiuosi, prezidentė parodė iniciatyvą ir norą išeiti iš aklavietės“, – po susitikimo sakė A.Navickas.
Tačiau streikas bus tęsiamas, kaip ir nakvynės ministerijoje. LŠDPS atstovai trauksis tik tuomet, kai bus imamasi realių veiksmų.
„Privalo ieškoti sprendimų“
Prezidentė mano, kad privalu inicijuoti įstatymų pataisas.
„Prezidentė skubos tvarka teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios supaprastins švietimo reformos įgyvendinimą ir sumažins galimybes manipuliuoti etatiniu darbo apmokėjimu“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja R.Kačkutė.
„Abi pusės privalo ieškoti sprendimų. Kaip galima greičiau reikia susitarti, nes šioje situacijoje įkaitais tapo tėvai ir jų vaikai. Vyriausybė turi ieškoti galimybių spręsti šią problemą“, – D.Grybauskaitės poziciją ketvirtadienį išsakė R.Kačkutė.
D.Grybauskaitė dėl mokytojų sprendimo nesitraukti iš ŠMM laikosi atsargios nuomonės. ŠMM mokytojai gyvena jau savaitę.
„Protesto formos galimos įvairios. Šiandieną buvo kalbėta, kad ši situacija – užsitęsusi. Prezidentė, teikdama siūlymus, siūlė pagalvoti apie šiuo metu priimtiniausias protesto formas“, – teigė R.Kačkutė.
Prezidentė pasiūlė savo receptą
D.Grybauskaitės nuomone, reikia išsaugoti etatinio apmokėjimo modelį, bet pakoreguoti. Anot prezidentės, turėtų būti aiškesnė, paprastesnė etato struktūra, būtina mažinti atotrūkius tarp skirtingo lygio mokyklų.
Negriaunant švietimo pertvarkos ir išsaugant etatinio apmokėjimo modelį, atsižvelgus į profesinių sąjungų siūlymus, švietimo ekspertų siūlymus, Pasaulio banko ir EBPO rekomendacijas, prezidentė siūlo tris pagrindinius dalykus: aiškesnė ir paprastesnė etatinio darbo apmokėjimo struktūra, lengvesnis šio modelio taikymas mokyklose ir galimybės mažinti atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų.
Šalies vadovė mano, kad tai reikėjo padaryti jau tada, kai išryškėjo etatinio apmokėjimo reformos nesklandumai.
„Dabar Vyriausybės atsakomybė priimti aiškius sprendimus dėl trumpalaikio ir ilgalaikio švietimo sistemos finansavimo didinimo ir jo išdėstymo perspektyvoje“, – atstovė citavo prezidentę.
Ji sakė, kad prezidentės teikiamiems siūlymams įgyvendinti papildomų lėšų nereikia.
Derybų tikisi iškart
Kas galėtų tapti ŠMM nauju vadovu, per susitikimą nekalbėta.
„Buvo per ilgai su mumis nesikalbama, tad mes nenutrauksime šio proceso“, – apie streiką sakė A.Navickas.
Jis tikisi, kad derybos vyks jau ketvirtadienį sugrįžus į ministeriją. A.Navickas sakė, kad mokytojai įsiklausysią į prezidentės siūlymą apsvarstyti protesto formą.
„Prezidentė norėtų, kad kuo greičiau būtų atkurtas ugdymo procesas, kad mes nutrauktume protesto formas. Mes irgi to labai norėtume, mums nėra labai lengva išgyventi tai, ką darome. Tikimės, kad artimiausiu matysime sprendimus ir kuo greičiau galėsime nutraukti protesto formas“, – kalbėjo A.Navickas.
ŠMM kancleris Tomas Daukantas pasidžiaugė Prezidentūroje vykusia dalykiška diskusija dėl etatinio apmokėjimo tobulinimo ir darsyk pakartojo, kad prieš ministerijoje įsikūrusius mokytojus nebus taikoma jėga.
Prezidentės žinios padarė įspūdį
Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoją Jūratę Litvinaitę maloniai nustebino, kaip gerai prezidentė susipažinusi su mokyklų problemomis.
Jos atstovaujamos gimnazijos mokytojai priklauso ne A.Navicko vadovaujamai profesinei sąjungai ir nestreikuoja, tačiau palaiko protestuojančius kolegas.
„Mes pavargę nuo galutinio taško nepriėjimo. Visi laukiame susitarimo. Yra Prezidentūros palaikymas, yra gera valia. Pritarčiau tai idėjai, kad reikėtų apsiraminti, grįžti namo, gerai pagalvoti ir šviežia galva sėsti ir tartis be jokių nuoskaudų“, – kalbėjo J.Litvinaitė.
Anot jos, tai, kad mokytojai streikuoja, irgi yra pamoka vaikams – demokratijos pamoka.
Pats prašė mokytojams didesnių algų
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša po susitikimo pasidžiaugė prezidentės nuostata išsaugoti etatinio apmokėjimo modelį.
„Kokios yra bėdos, mes žinome, ką reikia pakeisti, mes žinome, tik reikia sutarti, ar būdas, kaip keisti, tinka visiems. Manome, kad atsisakysime buvusios trinarės sistemos, greičiausia pereisime prie dvinarės sistemos, kad būtų paprasčiau“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Jis sakė pats pateikęs siūlymą kelti mokytojų algų koeficientus.
Paklaustas, ar balsuos už biudžeto projektą, E.Jovaiša atsakė už biudžetą balsuosiantis visada.
„Protingų galėjimų ribose mes darysime viską. Kada konkrečiai bus priimtos pataisos, pasakyti negaliu“, – sakė A.Jovaiša.
Ar pedagogai gali sulaukti Kalėdų ministerijoje?
„Gali būti, tai jų pasirinkimas“, – sakė A.Jovaiša.
Reikia įstatymo pataisų
Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sakė, kad svarbiausia siekti dialogo. Ji pabrėžė, kad privalu visoms pusėms sudaryti veiksmų planą, pagrįstą finansinškai. Tam reikalingi ekspertai.
„Dabar justi susipriešinimas, kas yra nepateisinama“, – sakė V.Targamadzė. Ji pabrėžė, kad nuošalyje neturėtų likti merai – jie turėtų kalbėti su mokyklų bendruomene.
Dalyvių skaičius – nemenkas
Į Prezidentūrą aptarti švietimo sistemoje susiklosčiusios padėties ir galimų sprendimų atėjo Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, profesorė Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Znutas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė Rūta Krasauskienė, nestreikuojančios, bet protestuojančius kolegas palaikantys Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja Jūratė Litvinaitė.
Skelbia penkių dienų streiką
LŠDPS skelbia sąrašą mokyklų, kurios ketina įsitraukti į streiką. Šiuo metu sąrašas sudarytas iki gruodžio 14 dienos.
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytojai išplatino pranešimą, kad skelbia penkių dienų streiką – nuo gruodžio 13 iki 19 dienos.
„Kadangi ŠMM ir toliau ignoruoja mokytojų reikalavimus, mes, Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytojai, negalime likti nuošaly, todėl solidarizuojamės su streikuojančiais mokytojais ir skelbiame 5 darbo dienų streiką.
Tikimės Jūsų palaikymo ir supratingumo, kadangi dabartinė valdžia peržengė visas padorumo ir atsakingos politikos ribas. Šis streikas yra ir dėl pagarbos žmogui ir demokratijos.
Negalima neginti to, kas svarbu, kas yra vertybių pamatas. Savo pavyzdžiu mes turime parodyti, kad nekovodami prieš neteisybę, mes nusižengtume žmoniškumui“, – rašo mokytojai.
Burs darbo grupę
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį paskelbė, kad bus buriama derybų grupė dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų. Jai vadovaus Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Grupė, kurią sudarys profesinių sąjungų, savivaldybių, partijų atstovai, posėdžiaus kartą per savaitę, o pasiūlymus turės pateikti iki kovo 10 dienos.
„Aš siūlau mokytojams, kurie šiandien streikuoja, jų atstovams, taip pat profesinei sąjungai, jungtis į šitą darbo grupę, sėsti prie derybų stalo“, – sakė S.Skvernelis.
Derėtis su profesinėmis sąjungomis ŠMM buvo pradėjusi praėjusį ketvirtadienį, tačiau vidurnaktį jos buvo nutrauktos nieko nepavykus susitarti.
Antradienį trys iš penkių pedagogų profesinės sąjungos bei švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė protokolą, kaip tobulinti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, tačiau streikuojančios profsąjungos atstovų parašų jame nėra.
A.Navickas sakė, kad protokolas tarp ministerijos ir kitų profesinių sąjungų tėra susitarimo iliuzija.
LŠDPS reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Profesinė sąjunga sutinka atidėti daugelio reikalavimų startą iki 2020 metų, tačiau algas kelti, anot jų, privalu jau nuo kitų metų sausio.
Aukoja mokytojams
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, streikuojančių mokytojų mažėja. Vakar streikavo 1385 (3,1 proc.) pedagogų iš 75 mokyklų. Rytoj streikuosiančių pedagogų turėtų būti 1350. Lapkričio 30 d. streikavo apie 1575 pedagogų, pirmadienį ir antradienį streiką buvo paskelbę 1385 pedagogai.
Trečiadienį LŠDPS padėkojo tiems, kas į specialią sąskaitą aukodami perveda pinigų streikuojantiems mokytojams. Už streiko dienas, pagal įstatymus, atlyginimas nemokamas, tačiau LŠDPS tikisi, kad Vyriausybė nuspręs pervesti mokytojams atlygį.
Kaip nurodo pati į LŠDPS, iki gruodžio 4 d.streiko fondo sąskaitą surinkta 8040, 48 euro.
Kiek mokytojų vienija profesinės sąjungos?
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus profesinės sąjungos neturi prievolės valstybės institucijoms teikti informacijos apie savo narius. Tad kiek narių turi švietimo darbuotojų profsąjungos, žino tik pačios organizacijos.
Streiko organizatorė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), anot jos pirmininko A.Navicko, turi apie 5 tūkst. narių. Kaip tvirtino jos lyderis, nuo rugsėjo jų gretos išaugo dvigubai, o ir dabar kas dieną pasipildo naujais nariais.
Tarkim, prie streiko šią savaitę prisidėjusi Vilniaus Žvėryno gimnazija pakeitė profesinę sąjungą ir jos mokytojai tapo LŠDPS nariais.
Prie mokytojų streiko artimiausiu metu ketina prisijungti profesinės sąjunga „Sandrauga“, jos vadovai nepasirašė susitarimų protokolo su ŠMM. „Sandrauga“ skelbė turinti per tūkstantį narių. Daugiausia šioje organizacijoje mokytojų iš Vidurio Lietuvos – Garliavos, Kauno, Prienų, Domeikavos, Kėdainių, Raseinių.
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, burianti ne tik mokytojus, bet ir vaikų darželių auklėtojus, aukštųjų mokyklų ir kitų švietimo institucijų darbuotojus, turi apie 9 tūkst. narių. Kiek iš jų yra pedagogų, pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė nežinantis. Rezultatus skaičiuosiantis kovo mėnesį.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ švietimo ir mokslo profesinės šakos pirmininkė Ramutė Minkevičienė sakė, kad jos vadovaujama organizacija buria apie 200 narių.
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinėje sąjungoje, anot jos pirmininko Ramūno Znuto, yra per 4 tūkst. narių. Kiek iš jų mokytojų, R.Znutas negalėjo pasakyti, tačiau pabrėžė, kad per 2 tūkst. mokytojų teikė savo pasiūlymus, kai profesinė sąjunga formulavo savo reikalavimus dėl etatinio apmokėjimo ŠMM.
