Pirmuoju smuiku tarp bendrojo ugdymo mokyklų griežia Vilniaus licėjus, tarp universitetų – Vilniaus universitetas.
„Nelengva pristatyti reitingus šiandien, kai švietimo sistema verda, prieš pusmetį švietimo bendruomenė buvo supriešinta. Yra gimnazijų, kur mokytojai ir direktoriai ploja rankomis ir yra patenkinti etatiniu apmokėjimu. Bet yra didelių mokyklų miestuose, kurios nukentėjo“, – nuo šiandienos aktualijų pradėjo „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jis sakė, kad pastaruoju metu pradėtos penkiolika reformų. Tai ir etatinis apmokėjimas, mokslo metų ilginimas, aukštųjų mokyklų jungimas, stojimo sąlygų keitimas, kitos.
„Viskas pradėta, viskas nebaigta, bendruomenė yra įaudrinta. Matai nepasitenkinimą. Dauguma reformų tapo savitikslės. Dažnu atveju jų tikslas nėra kokybės gerinimas“, – tęsė G.Sarafinas.
Alga pagal kokybę
„Mokytojai galėtų būti apmokami pagal darbo kokybę. Lietuvoje yra puikių mokytojų, kurie gerai parengia mokinius, o yra ir sočiai tokių, kurių mokiniai nepasiekia aukščiau nei ketverto“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Jis sakė, kad šiandien į gimnaziją priimami visi, kas nori. G.Sarafinas mano, kad reikia paisyti kartelės: kas jos neįveikia, eina mokytis į profesinę mokyklą. Jis pabrėžė, kad mokinių pasiekimai nuteikia liūdnai.
Dalykinį gimnazijų reitingą žurnalas „Reitingai“ atlieka šeštus metus.
Reitingų autoriai pabrėžė, kad kone 30 proc. mokinių egzaminų rezultatai buvo prastesni nei kad metiniai pažymiai.
„Reitingų“ atstovai pabrėžė, kad, Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šiemet vienuolika abiturientų, metiniame trimestre turėjusių devintukus, neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
Matematikos egzamino neišlaikė keturi mokiniai, turėję už šį dalyką dešimtukus, ir net 32 devintukininkai.
Panašių atvejų yra ir apžvelgiant kitų egzaminų rezultatus.
„Negali sakyti, kad tai stresas“, – mano „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Tokią prarają ji vadino katastrofa.
Anglų kalbos egzaminas paneigia mitą
Kaip sakė „Reitingų“ autoriai, yra savivaldybių, kur iškart aišku, kad mokinių rezultatai bus prasti.
„Matematikos egzaminą prastai išlaiko daugelyje savivaldybių. Antras dalykas, jie turi mažai šansų įstoti į nemokamas vietas“, – sakė G.Sarafinas.
Jis vardijo Trakų, Pagėgių, Rietavo, Kelmės, Kazlų Rūdos, Neringos savivaldybes. Jos kasmet velkasi uodegoje. Joms sunku prisivilioti gerų mokytojų.
G.Sarafinas sakė, kad nemažai mokyklų atlieka socialinę funkciją, į jas ateina vaikai pavalgyti ir nusiprausti, o apie mokymosi rezultatus negalvojama.
„Manome, kad sunku vaikus išmokyti? Tačiau šį mitą paneigia anglų kalbos egzaminas. Jį abiturientai puikiai išlaiko. Nes yra stipri motyvacija emigruoti“, – pabrežė reitingų sudarytojai.
Lietuvoje gerai išlaikomas ir biologijos, ir chemijos egzaminas, tačiau jį renkasi palyginti nedidelė dalis mokinių.
Užsienio universitetai nepasitikėtų
J.Kučinskaitė priminė, kad svarstoma, jog egzamino rezultato svoris sudarytų stojamojo balo vos 60 proc.
Ji tikra, kad jei bus įgyvendintas valdžios planuojamas brandos egzaminų „nuvainikavimas“ ir trimestrų pažymių sureikšminimas, rimtą smūgį pajus stiprios gimnazijos – mokiniai migruos į silpnas mokyklas, kad gautų kuo aukštesnius pažymius.
Be to, jei bus grįžta prie senos sistemos, kai kiekviena aukštoji mokykla rengė savo priėmimo egzaminus, prasidės universitetų ir kolegijų konkurencija datomis, tad į vieną neįstojęs mokyklą jaunuolis į kitą norimą nebespės įstoti. O tai skatins jį siekti studijų užsienyje.
J.Kučinskaitė sako, kad nė vienas užsienio universitetas nepasitikės mūsų metiniais pažymiais, jie reikalaus tarptautinių egzaminų, o jie kainuoja.
J.Kučinskaitė mano, kad visi šie planai gali dar paskatinti emigraciją.
Bijo, kad išnyks svarbios programos
Tarp universitetų pirmauja Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas.
Kaip sakė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, reitingai dažnai vertina studijų programų populiarumą.
Anot jo, mokyklų jungimai davė rezultatų. Kitų metų priėmimas į VDU vyks kartu su Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetais, kurie buvo prijungti.
„Kartelės kėlimas stojant į aukštąsias mokyklas yra visai teisingas. Tačiau visiškai neatsižvelgiama į motyvaciją. Paprastai sakant, į norą. Užmiršti reikėtų kvailą nuostatą, kad mūsų mokyklose vaikų lygis žemas. Ne vaikuose – problema. Anglų kalbos rezultatas yra pavyzdys, kai noras yra didžiausias veiksnys“, – kalbėjo J.Augutis.
Jis baiminasi, kad tai gali lemti ir mažai populiarių, bet reikalingų studijų programų išnykimą. Tai dažniau techninės, žemės ūkio studijos.
„Mes nebegalime lengvai kelti stojimo kartelės, mums kiekvienas studentas tampa brangus“, – sakė J.Augutis.
Jis mano, kad net prasčiau parengti abiturientai turėtų turėti galimybę mokytis aukštojoje mokykloje.
„Fiziškai pradeda trūkti žmonių“, – sakė J.Augutis.
Dalykinis gimnazijų reitingas:
Šis reitingas padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko skirtingų disciplinų. Išskirtos po 50 iš apie 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Lietuvių kalbos, kaip rodo 2018 m. VBE rezultatai, geriausiai mokinius išmoko: Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos pedagogai.
Anglų kalbą stipriausiai moko: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.
Rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma pedagogai. Net 13 mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100: VGTU inžinerijos licėjaus, Klaipėdos H. Zudermano, Šiaulių J. Janonio, Vilniaus raj., Paberžės šv. S. Kostkos, Alytaus Jotvingių, Klaipėdos licėjaus, Kauno A. Smetonos, Kauno raj. Garliavos J. Lukšos, Klaipėdos E. Balsio menų, Utenos A. Šapokos, Prienų „Žiburio“, Vilniaus krikščionių bei Menachemo namų gimnazijos pedagogai.
Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą sėkmingiausiai išlaikė: Vilniaus jėzuitų, KTU gimnazijos, Kauno raj. Akademijos U. Karvelis, Kauno raj. Raudondvario, Klaipėdos Vydūno, Mažeikių M. Račkausko, Plungės raj. Alsėdžių S. Narutavičiaus, Šiaulių J. Janonio, Šiaulių S. Daukanto, tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje mokiniai.
Prancūzų kalbos geriausiai išmoko: Vilniaus Žvėryno, Klaipėdos „Aukuro“ ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos pedagogai.
Istorijos geriausiai išmoko: Vilniaus licėjaus, KTU gimnzijos ir Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos pedagogai.
Matematikos: Vilniaus licėjaus ir Klaipėdos licėjaus pedagogai.
IT: „VIMS – tarptautinės Meridian mokyklos“, Ukmergės raj. Taujėnų gimnazijos bei Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos pedagogai.
Fizikos: Alytaus raj. Simno, LSMU gimnazijos ir Vilniaus krikščionių gimnazijos pedagogai.
Chemijos: Klaipėdos H. Zudermano, Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijos ir Klaipėdos licėjaus mokytojai.
Biologijos: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.
Geografijos: KTU gimnazijos pedagogai.
Kaip šių mokslo metų pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje informavo dabar jau atleistoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, netrukus valstybiniai brandos egzaminai (kurių tikslas buvo pakeisti pasenusią stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kuri galiojo iki 1993 m., kuomet abiturientai laikydavo atskirus baigiamuosius ir atskirus stojamuosius egzaminus kiekvienoje aukštojoje mokykloje) būsią „nukarūnuoti“ tai yra tapsią ne tokie reikšmingi stojant į šalies aukštąsias mokyklas.
Tiesa, net nuo 45 proc. iki pusės visų šalies mokyklų mokinių metinių trimestrų pažymiai visiškai nekoreliuoja su jų VBE pažymiais. Kasmet po keletą procentų buvusių mokyklų „dešimtukininkų” neišlaiko nuo vienos iki keletos disciplinų bei atvirkščiai – daugybė vaikų yra „nuvertinti“.
Kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro viešai skelbiami duomenys, net vienuolika 2018 metų laidos abiturientų, turėjusių metiniame trimestre 9-ukus neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
Verta paminėti, kad šis egzaminas neretai yra subjektyvus, todėl pažiūrėjus į „objektyvesnių“ disciplinų VBE, kuriuos turėtų išlaikyti net penktokai – šeštokai statistiką. Pasirodo, keturi matematikos „dešimtukininkai“ neišlaikė matematikos VBE ir – net 32 „devintukininkai“.
Biologijos VBE neišlaikė trys „devintukininkai, fizikos VBE – vienas „dešimtukininkas ir trys „devintukininkai“, istorijos VBE – trys „dešimtukininkai“ ir septyni „devintukininkai“, geografijos VBE – vienas „dešimtukininkas“, informacinių technologijų VBE – devyni „dešimtukininkai“ ir septyni „devintukininkai“, o anglų kalbos VBE – du „devintukininkai“.
Mokinių metinių trimestrų rezultatai, palyginti su VBE rezultatais skiriasi nuo 1 iki net 5 balų.
Mokyklos sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę:
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kokios mokyklos sukuria aukščiausią pridėtinę vertę, tai yra garantuoja ne tik aukštais akademiniais rodikliais išsiskiriančią aplinką, bet ir užtikrina gerą atmosferą, puikius tarpusavio santykius ir padeda kiekvienam vaikui patirti asmeninę mokymosi sėkmę.
Kaip rodo tyrimai, tokių mokyklų iš 1200 tėra tik 21. Dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų arba tik išsiskiria gera atmosfera, bet mokinių pasiekimai tragiški.
Abu dalykus geba suderinti tik šios gimnazijos:
1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
2. Vilniaus Gabijos gimnazija
3. Kauno B. Brazdžionio mokykla
4. LSMU gimnazija
5. Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija
6. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija.
7. Platelių gimnazija.
8. Neringos gimnazija.
Savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus:
Žurnalas „Reitingai“, remdamasis 2018 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatais, sudarė savivaldybių reitingą. Iš 60-ies savivaldybių geriausi mokinių pasiekimai:
1. Vilniaus mieste
2. Kauno mieste
3. Klaipėdos rajone
4. Palangos mieste
5. Kėdainių rajone
6. Marijampolės sav.
7. Klaipėdos mieste
8. Šiaulių mieste
9. Druskininkų sav.
10. Mažeikių rajone
Olimpiadų reitingas:
Tarp pradinių mokyklų aukščiausiais pasiekimais ugdant gabius mokinius išsiskiria: Vilniaus mokykla – darželis „Vaivorykštė“, Vilniaus Filaretų pradinė mokykla, Karalienės Mortos mokykla, KTU inžinerijos licėjus, Vilniaus „Šaltinėlio“ privati mokykla.
Tarp progimnazistų daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų ir prizininkų: Anykščių raj. Troškūnų K. Inčiūros, Kauno jėzuitų gimnazijoje, Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijoje, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje bei progimnazijoje „Magis“.
Daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų gimnazinėse klasėse: Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje, Varėnos raj. Valkininkų, Klaipėdos „Ąžuolyno“ bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijose.
Tarptautinėse olimpiadose sėkmė labiausiai lydėjo: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientus. Jie Lietuvai laimėjo tiek aukso, tiek įvairių kitų spalvų medalių.
Dalykinis (specialistų) kolegijų reitingas:
Vilniaus kolegija yra pirma 17-oje (pernai buvo 18-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.
Kauno kolegija pirma yra 14-oje (pernai buvo 15-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse.
Kauno technikos kolegija pirma dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma, kaip ir pernai, yra dviejose vertintose studijų kryptyse.
Klaipėdos valstybinė kolegija, kaip ir pernai, pirma yra 2-ose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
Vilniaus dizaino kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirma (kaip ir pernai) vienoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja vienoje vertintoje kryptyje.
Utenos kolegija pirmauja vienoje vertintoje studijų kryptyje.
Vilniaus verslo kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
Šis reitingas sudarytas remiantis toliau išvardijamais šešiais kriterijais:
1. 2194 darbdavių, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ vertinimu: kuri kolegija geriausiai parengia konkrečios studijų krypties atstovus (tam suteikta 30 proc. viso vertinimo svorio);
2. Kokius atlyginimus (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) gauna kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnai – 5 taškų svoris.
3. Kaip įsidarbino (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnai – 5 taškų svoris.
4. Kiek į kiekvienos konkrečios kolegijos konkrečią studijų kryptį buvo (remiantis LAMA BPO duomenimis) priimta pačių geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100) tam suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio);
5. Koks visų priimtųjų (remiantis LAMA BPO duomenimis) konkrečios studijų krypties pirmakursių balų vidurkis (tam taip pat suteiktas 20 proc. viso vertinimo svorio)
6. Su kokiu minimaliu balu (remiantis LAMA BPO duomenimis) buvo priimti jaunuoliai į vertinamos krypties studijas (tam taip pat suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio).
Greta šio reitingo palyginimui pateikiami duomenys, kaip konkrečios krypties studijų programas įvertino Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai.
Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas:
Jis buvo sudarytas vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir kolegijų reitingas.
Vilniaus universitetas yra pirmas 29-iose (pernai buvo 26-iose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Kauno technologijos universitetas pirmas yra 12-oje (pernai buvo 11-oje) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 8-iose (pernai buvo 11-oje) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.
Klaipėdos universitetas yra pirmas 5-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 7-iose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 3-ose (pernai buvo 2-ose) vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
Aleksandro Stulginskio universitetas pirmas yra 2-ose (pernai buvo 3-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Vilniaus dailės akademija pirma, kaip ir pernai, yra 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, kaip ir pernai, pirma yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai) vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
Dalykinis universitetų magistrų reitingas:
VU yra pirmas 34-iose (pernai buvo trisdešimt vienoje) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyje.
VGTU yra pirmas 10-yje (pernai buvo 7-iose) vertintų magistrų rengimo studijų krypčių.
KTU yra pirmas, kaip ir pernai, 8-iose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
LSMU yra pirmas 6-iose (pernai buvo 5-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
VDU yra pirmas 5-ose (pernai buvo dviejose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
MRU yra pirmas, kaip ir pernai, 3-ose kryptyse.
LMTA yra pirma yra 3-ose (pernai buvo 2-ose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
VDA yra pirma, kaip ir pernai, 3-iose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
ASU yra pirmas 2-ose (pernai buvo 3-ose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.
KU yra pirmas 1-oje (pernai buvo keturose) vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje.
ŠU pirmas yra vienoje vertintoje studijų kryptyje.
LSU, kaip ir pernai, pirmuja vienoje kryptyje.
Šis reitingas sudarytas remiantis toliau išvardijamais penkiais kriterijais:
1. 2194 apklaustų darbdavių, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ vertinimu (ši darbdavių nuomonė sudaro 40 proc. viso vertinimo svorio);
2. Kokius atlyginimus (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) gauna kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų magistrai – 5 taškų svoris.
3. Kaip įsidarbino (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų magistrai – 5 taškų svoris.
4. Moksliškumo rodikliais (šįkart žurnalas „Reitingai“ rėmėsi naujausiu Lietuvos mokslų tarybos (LMT) universitetų 2016 ir 2017 m. mokslo (meno) darbų ekspertiniu vertinimu. Šis parametras sudarė 30 proc. viso reitingo svorio;
5. Dar vienas šio vertinimo kriterijus – kiek (remiantis Lietuvos mokslo tarybos duomenimis) kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. (Šį parametrą vertinome 20 taškų.)
Tam, kad kiekvienas skaitantysis ir vertinantysis šį reitingą galėtų įsitikinti jo objektyvumu, šalia pateikiame ir SKVC atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.
Tiesa, vertinant biomedicinos krypties medicinos, odontologijos, farmacijos ir veterinarijos krypčių specialistų rengimą buvo vertinimo išimčių (nes šios krypties studijos yra laipsnio nesuteikiančios). Tad vertinome: darbdavių nuomonė (25 tšk.), moksliškumas (pagal LMT duomenis) – 25 tšk.); doktorantūros vietų skaičius (10 tšk.); priimtų geriausių studentų skaičius (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių balų vidurkis – (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių su žemiausiu balu skaičius – (10 tšk.); įsidarbinimas – (5 tšk.), gaunamas atlyginimas – (5 tšk.)
