Netikėtai nukirtęs trijų ministrų galvas Saulius Skvernelis mėgina gelbėti ir save, ir visą Vyriausybę. Taip galima įvertinti daug kam netikėtą vakarykštį premjero veiksmą, kuris juokais lyginamas su plynais miško kirtimais Labanoro girioje.

Premjeras nusprendė pakeisti ne tik su streikuojančiais mokytojais susikovusią švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet ir aplinkos bei kultūros ministrus Kęstutį Navicką ir Lianą Ruokytę-Jonsson.

Ar šiuo netikėtu ėjimu S.Skverneliui pavyks sutvirtinti savo politines pozicijas?

Ar ministrų, pirmiausia J.Petrauskienės, paaukojimas nuramins aistras švietimo ir kitose srityse?

O gal premjeras savo rankomis tik pablogino padėtį ir sukels dar gilesnę Vyriausybės krizę?

Juolab kad Vyriausybės vadovas vakar aiškiai neišdėstė, kokios konkrečios priežastys paskatino jį žengti tokį itin radikalų žingsnį.

„Aš tikrai pasitikiu šitais ministrais, negaliu įvardyti, jog jie blogai dirbo. Taip, klaidų yra padaryta, bet už klaidas atsakomybę prisiimame visi. Geriau daryti, kartais klysti, klaidas taisyti negu imituoti darbą arba nieko nedaryti.

Dažnai taip būna, kad norint tęsti reformas, norint suteikti joms naują postūmį, reikalingi ir kiti žmonės“, – vakar rytą Vyriausybės rūmuose dėstė S.Skvernelis.

Premjero teigimu, sprendimas keisti ministrus nėra susijęs su vykstančiais mokytojų protestais ar nepasitenkinimu dėl medžių kirtimų saugomose teritorijose: „Neturiu pretenzijų nė vienam ministrui ir nieko bendro tai neturi su įvairiais protestais, kurių visada buvo, yra ir bus.“

Tad kodėl išvaromi trys Vyriausybės nariai? „Yra sričių, kuriose norėčiau matyti didesnį proveržį, didesnę dinamiką, didesnį ryžtą“, – tepaaiškino S.Skvernelis.

Įžvelgė priešų kėslus

„Seime buvo reikalinga mano galva. Tai priimu labai oriai. Premjeras matė, kad yra didelė opozicija ir didelis nepasitenkinimas“, – sakė K.Navickas.

Pasak aplinkos ministro, jo atstatydinimo itin norėjo koalicijos partneriai, kurių gretose buvo didelis nepasitenkinimas dėl urėdijų reformos.

„Kai yra einama per personalijas, myliu – nemyliu, labai daug asmeniškumų, ypač santykyje su Seimu, pasidaro labai sunku dirbti ir tikrai neįmanoma įgyvendinti visų pokyčių ir idėjų, kurios yra sumanytos“, – skundėsi ir kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson.

Gaisras dar neužgesintas

Tuo metu išgirdę apie trijų ministrų atstatydinimą valdančiosios valstiečių frakcijos nariai tvirtino jau seniai laukę panašių ryžtingų S.Skvernelio veiksmų.

„Šių ministrų darbu nebuvo patenkintas ir pats premjeras. Jau kurį laiką frakcijoje kalbėta, kad keisti reikia ne vieną, bet net kelis ministrus. Taigi premjeras pribrendo šiam žingsniui, aišku, galbūt ir siekdamas sumažinti vis labiau kylančią įtampą.

Tiesa, sprendimas – gerokai pavėluotas. Dabar nežinia, kiek jis duos naudos“, – „Lietuvos rytui“ sakė šaltinis frakcijoje.

Seimo narys valstietis Mindaugas Puidokas sakė, jog gerai, kad premjeras pagaliau išgirdo jo ir kolegų raginimus, bet irgi abejojo, ar tai sumažins įtampą.

Iš tiesų Švietimo ir mokslo ministeriją užėmusių streikuojančių mokytojų lyderis Andrius Navickas vakar tvirtino, jog jie ir toliau kels tuos pačius reikalavimus, kuriais prie sienos rėmė J.Petrauskienę.

O S.Skvernelis paskelbė, kad Vyriausybė stengsis surasti daugiau pinigų ne tik mokytojų, bet ir kitų vadinamųjų biudžetininkų algoms, bet apie ministerijoje įsitvirtinusius kalbėjo griežtai.

Politikos užkulisiuose sklido kalbos, jog premjeras svarsto, ar mokytojų iš ministerijos neturėtų išvaryti policijos pareigūnai.

S.Skvernelis taip pat prakalbo, jog streikuojančias mokyklas galbūt reikėtų jungti prie dirbančių, o vietoj streikuojančių mokytojų samdyti papildomus.

Tai, kad šių ministrų atleidimas neišsprendžia šiuo metu svarbiausios – pedagogų darbo apmokėjimo problemos – vakar pabrėžė ir į Laplandiją su vaikais nuvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Sukuriant naują problemą išspręsti buvusią tikrai neįmanoma, ir iliuzijų premjerui turbūt nereikėtų turėti.

Spręsti reikia tai, ką reikia. Tai reikėjo daryti penktadienį, o ne šiandien.“

Galando kirvį jau seniai

Valstiečiai vakar tvirtino, kad jau kurį laiką kirvis kabojo ne tik virš J.Petrauskienės galvos.

Prieš metus, kai buvo minimos Vyriausybės veiklos metinės, pats S.Skvernelis žurnalistams neoficialiai prasitarė, kad jo netenkina kultūros ministrės L.Ruokytės-Jonsson veikla.

Su šia ministre premjeras jau norėjo atsisveikinti pernai vasarą, kai kilo skandalas dėl Ramūno Karbauskio ir jo globotinės buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės slėpynių nuo žurnalistų.

Tą kąrtą pastarieji užsidarė kultūros ministrės patarėjo Lino Kontrimo kontroliuojamos viešųjų ryšių agentūros patalpose.

L.Kontrimas visaip bandė trukdyti žurnalistams sužinoti, ar minėti asmenys yra agentūroje, o vėliau, pakvietęs juos į kabinetą, užrėmė duris ir bandė neišleisti.

Po šių įvykių ministrės patarėjas parašė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau L.Ruokytė-Jonsson jo netenkino.

Tokie manevrai supykdė S.Skvernelį, o kitą dieną L.Kontrimas paliko postą. „Jeigu nebūtų išėjęs ministrės patarėjas, būtų turėjusi trauktis ji pati“, – tvirtino to konflikto liudininkas.

Galėjo prarasti kontrolę

Vis dėlto kodėl premjeras taip ilgai delsė tiek dėl kultūros, tiek dėl švietimo ir mokslo ministrės? Ir kodėl žūtbūt šiemet buvo siekta apsaugoti opozicijos iš posto jau verstą K.Navicką?

Daugelis kalbintų politikų aiškino manantys, kad S.Skvernelis nenorėjo atrodyti stabdantis reformas, be to, pagrįstai galėjo nuogąstauti dėl Vyriausybės griūties.

Kita vertus, pertvarkoms stringant ir kilus grėsmei jau pačiai Vyriausybei, premjeras esą neturėjo pasirinkimo – arba turėjo imtis netradicinių sprendimų ir perimti iniciatyvą, arba būtų rizikavęs visiškai prarasti kontrolę.

Valstiečių teigimu, vienos J.Petrauskienės keitimas jau būtų mažai ką pakeitęs. „Akivaizdu, kad premjeras gelbėja savo autoritetą. Bet vis dar neaišku, kaip jam pavyks užglaistyti konfliktą su streikuojančiais mokytojais“, – svarstė vakar kalbinti valstiečiai.

Buvo įvertinta rizika

Po vakar vykusio valstiečių frakcijos posėdžio Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad pokyčiai buvo būtini, frakcija jų laukė.

Bet politikė neigė, kad, šaudant į vieną kiškį, į kitus du kliuvo netyčia: „Galvą dėl jų skaudėjo, gal tik nesimatė. Tai vienu šūviu padarytos trys tokios injekcijos, kurios, tikimės, išeis į naudą.

Bet tai nėra duoklė, kuria tikimasi numalšinti įtampą. Pirmiausia siekiama sklandesnio tų ministerijų darbo. Mes skaičiuoti mokame. Aišku, premjeras rizikuoja, nes kritus dar dviem ministrams Vyriausybei tektų iš naujo gauti mandatą, bet, matyt, tokios operacijos reikėjo ir, manau, premjeras įvertino riziką.“

Sunkumai – nuo pat pradžių

Kaktomuša su mokytojais – tik paskutinis lašas į taurę, kuri jau buvo sklidina iki kraštų.

Taip galima reziumuoti visą švietimo ir mokslo ministrės dvejų metų karjerą.

Pačioje kadencijos pradžioje J.Petrauskienė sulaukė bene daugiausia liaupsių iš visų „profesionalų“ šioje Vyriausybėje. Buvusi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vadovė buvo giriama už kompetenciją, puikų sistemos pažinimą iš vidaus.

Šiek tiek tyliau skambėjo balsai tų, kurie abejojo mimistrės ateitimi, nes jokios politinės patirties ir užnugario neturintis žmogus buvo paskirtas vadovauti itin sudėtingai ir problemiškai sričiai.

Skeptikų nuogąstavimai ėmė pildytis jau 2017 metais, kai buvo užsimota reformuoti aukštąjį mokslą. Tačiau jau pirmąjį žingsnį – aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką – ministrė žengė labai netvirtai.

Ministerijos į Seimą nuleistas aukštųjų mokyklų optimizavimo planas sulaukė ir opozicijos, ir valdančiųjų valstiečių kritikos. Mat daugelis įtakingų partijos narių, susiję su nepatenkintomis aukštosiomis mokyklomis, ėmėsi atstovauti joms, o ne Vyriausybei.

Pavyzdžiui, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša atkakliai gynė Edukologijos universitetą nutarus jį prijungti prie Vilniaus universiteto.

Šis komitetas smarkiai pakeitė Vyriausybės pateiktą planą. Ministrei neliko nieko kito, kaip pripažinti pralaimėjimą ir konstatuoti, jog Vyriausybė rinkosi „greitkelį“, o Seimas pasirinko „plentą“.

Nuo to laiko būtent E.Jovaiša nuolat būdavo minimas kaip realiausias kandidatas į J.Petrauskienės vietą, o opozicija net yra raginusi jį kuo greičiau perimti ministerijos vairą.

Skandino viešieji pirkimai

Aprimus kovoms dėl aukštojo mokslo ministrei nemalonumai nesibaigė, o vieni didžiausių laukė ministerijai pavaldžiose įmonėse.

J.Petrauskienei teko nušalinti ne tik nuolatinį, bet ir po to jį pakeitusį laikinąjį Ugdymo plėtotės centro vadovus, viešumoje kilus įtarimų dėl jų galbūt neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų.

Stengdamasi kuo labiau atsiriboti nuo kilusio skandalo ministrė nurodė atlikti auditą ir šioje įstaigoje, ir Švietimo aprūpinimo centre, ir kitose įstaigose, taip pat pažadėjo parengti jų pertvarkos planą.

Bet čia pat kilo skandalas dėl pačios J.Petrauskienės galimo interesų konflikto.

Rugsėjį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą ministrės sutuoktinio Evaldo Petrausko laimimų pirkimų šiai ministerijai pavaldžiose įstaigose. Bendrovė „Ecotour“ 2015–2017 metais yra laimėjusi daugiau nei dešimt pirkimų, jų bendra vertė – apie 100 tūkst. eurų.

Etikos sargai iki šiol aiškinasi, ar ministrė nepažeidė reikalavimų, įpareigojančių deklaruoti interesus. Tyrimo metu E.Petrauskas tikino nežinojęs, kad reikia įspėti sutuoktinę apie dalyvavimą ministerijos įstaigų pirkimuose.

Politikos užkulisiuose buvo kalbama, jog būtent ministrei neigiamos VTEK išvados buvo laukiama Vyriausybėje, nes tuomet premjeras būtų galėjęs vaizduoti, kad J.Petrauskienė atstatydinama ne dėl pedagogų spaudimo ir nesėkmingos mokytojų darbo apmokėjimo pertvarkos.

Nurašė ir valstiečiai

Tačiau net nesulaukus VTEK sprendimo paaiškėjo, kad ministrė poste nesišsilaikys.

Ministerijoje įsitvirtinusių streikuojančių pedagogų ir J.Petrauskienės, kaltinančios juos destrukcija, kaktomuša išjudino ne tik Seimo opoziciją, bet ir valstiečius.

Praėjusią savaitę Seimo vicepirmininkė valstietė Rasa Baškienė atvirai pareiškė, kad opozicijos inicijuota interpeliacija J.Petrauskienei yra pagrįsta.

R.Baškienė ministrę apkaltino ir tuo, kad rengdama mokytojų darbo apmokėjimo pertvarką ji esą visiškai nesitarė su Seimo valdančiąja frakcija.

O kitas Seimo vicepirmininkas valstietis Arvydas Nekrošius vakar jau tiesiai paragino frakciją pareikšti nepasitikėjimą ministre.

Šis raginimas buvo paskelbtas dar prieš S.Skverneliui pranešant apie trijų ministrų atstatydinimą.

Galės saugoti nendrinukes

Dar birželį aplinkos ministras K.Navickas gana nesunkiai atlaikė jam surengtą interpeliaciją, kuriai pritarė tik 34 Seimo nariai.

Tuomet vienas pagrindinių priekaištų buvo dėl paramos buvusiai savo darbovietei – viešajai įstaigai Baltijos aplinkos forumui (BAF).

48 metų ministras parlamente tvirtino nusišalinęs nuo šios įmonės reikalų ir savo dalies joje atsisakęs, nors neslėpė galįs į ją pretenduoti bet kada. Dabar jis ramiai galės grįžti į BAF, kuris bent artimiausiais metais tikrai neskurs.

Mat K.Navickui vadovaujant Aplinkos ministerijai ši įstaiga meldinių nendrinukių išsaugojimo darbams gavo 4 mln. eurų paramos, o kitam projektui – dar arti milijono.

Tik ministras buvo itin apdairus – kai reikėdavo pasirašyti dokumentus dėl lėšų BAF skyrimo, jis kažkodėl išeidavo atostogų.

Todėl abu parašus už jį suraitė jau anksčiau iš žemės ūkio ministro posto priverstas pasitraukti Bronius Markauskas.

Aplinkosaugos aktyvistai yra apskaičiavę, kad, padalijus tokią paramą iš Lietuvoje perinčių meldinių nendrinukių skaičiaus, vienam paukšteliui išeina net 40 tūkst. eurų.

Įdomu tai, kad K.Navickui ministerijoje patarinėjo jo buvusi kolegė iš BAF Gintarė Krušnienė, o šiemet buvo sudaryta sutartis su dar vienu buvusiu šios įstaigos darbuotoju Liutauru Stoškumi.

Nuolat vengė atsakomybės

Interpeliacijos metu eksministras sulaukė priekaištų ir dėl plynų kirtimų saugomose teritorijose (tokie kirtimai Labanoro girioje vėliau buvo mėnesiui sustabdyti), ir dėl urėdijų reformos, ir dėl atliekų tvarkymo sistemoje kilusio chaoso.

„Lietuvos rytas“ ne sykį rašė, kad dėl valdininkų aplaidumo greičiausiai nesąžiningai veikusi atliekų tvarkymo įmonė „Metrail“ nežinia kur pradangino jų tūkstančius tonų, tuo metu aplinkosaugininkai už tvarkymą išrašė mokesčius šimtams verslo įmonių, kurios jau buvo atsiskaičiusios už šias paslaugas.

Pretenzijų verslininkams suma viršijo 30 milijonų eurų. Aferą tyrę teisėsaugininkai užsiminė, kad tokių atvejų netrukus gali paaiškėti dar daugiau.

Nuo pavasario verslo organizacijos su Aplinkos ministerija mėgino sudaryti taikos sutartį, tačiau visi variantai būdavo atmetami. Spaliui baigiantis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis davė dvi savaites Aplinkos ministerijai, kad ji parengtų konkretų atsakymą.

Tačiau ministerijos pozicija, kol jai vadovavo K.Navickas, liko nepakitusi – neva ši institucija negali nieko spręsti, už viską yra atsakingas jos prižiūrimas Aplinkos apsaugos departamentas.

Kad ir kaip būtų, komunalininkai nuogąstauja, jog netrukus pakuočių atliekų tvarkymas gali įstrigti visoje Lietuvoje.

Surengė visuotinį puolimą

Neabejotina, kad K.Navicko kėdę smarkiai išklibino ir jo pavaduotojos Rėdos Brandišauskienės skandalinga veikla, kurią į dienos šviesą neseniai išvilko „Lietuvos rytas“.

Žurnalistų tyrimas atskleidė, kaip aukšta pareigūnė, kurią į ministeriją atsivedė būtent K.Navickas, savo galią naudojo gindama asmeninio kiemo interesus. Todėl ji taip pat turėtų trauktis.

Dienraštis paviešino, kad šalia 36 metų R.Brandišauskienės namų sostinės Užupio rajone apleistą sklypą įsigijęs investuotojas Vilius Navickas ir jam projektą rengę architektai patyrė didžiulį spaudimą, psichologinį smurtą, sulaukė grasinimų.

Net septynių valstybės institucijų specialistams teko tirti skundų laviną. Buvo įtraukta ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Puolimas buvo visuotinis“, – teigė V.Navickas, kuris galiausiai laimėjo ilgą kovą teismų maratone, bet nutarė parduoti įmonę.

„Lietuvos rytui“ pavyko gauti ir elektroninį laišką, kurį viceministrės vyras Donatas Brandišauskas parašė tuometei Kultūros paveldo departamento vadovei į asmeninį paštą – apskundė kaimyno statybas ir paprašė palaikymo.

Projekto žlugdytojai viešai aiškindavo saugantys paveldą, bet „Lietuvos rytas“ atskleidė kur kas žemiškesnes priežastis.

Apleistame sklype, kurį 2013 metais įsigijo V.Navicko įmonė „VN projektas“, kaimynai bei jų svečiai statėsi automobilius. Mat už vietą gatvėje būtų reikėję mokėti kaip ir kitiems vilniečiams.

„Lietuvos rytui“ pavyko gauti dokumentą, kuriame R.Brandišauskienė su kompanija, kurpdami skundus, net neslėpė asmeninės naudos: „Vykdant planuojamą plėtrą bus panaikintos vietos, kuriose šiuo metu automobilius parkuoja esami skersgatvio gyventojai ir jų svečiai.“

Įdarbino savo bendražygį

Kaimyną žlugdžiusi R.Brandišauskienė su kompanija ėmėsi žygių ir šalies mastu. Jos vyras D.Brandišauskas pernai tapo Lietuvos valstybinės kultūros paveldo komisijos nariu. Jis gali netrukdomas patekti į visus kultūros paveldo objektus.

O viceministrės kaimynas ir jos kiemo kovų bendražygis Sakalas Gorodeckis buvo įdarbintas Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, kurios veiklą kuruoja R.Brandišauskienė.

Priremta faktų viceministrė „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad S.Gorodeckis įdarbintas su jos pagalba, tačiau aiškino, neva tokių specialistų šalyje daugiau nėra.

Pakliuvęs į Statybos inspekciją S.Gorodeckis iškart darbuotojams nurodė eiti išpažinties. Paskelbus žurnalistinį tyrimą „Lietuvos rytą“ pasiekė laiškas, kad šis valdininkas iš asmens bylų saugyklos išsineša darbuotojų bylas.

Prioritetas – turizmas

Tuo metu L.Ruokytės-Jonsson „proveržį, dinamiką ir ryžtą“ geriausiai atspindėjo ministrės spaudos tarnyba, kone maniakiškai fiksavusi kiekvieną jos krustelėjimą. O judėjo kultūrininkų vadė daug, kur kas daugiau negu jos pirmtakai, rado pretekstą net į Kiniją nuvykti, nors mažai kas suprato – ko.

O namuose L.Ruokytės-Jonsson veiklos skiriamieji bruožai buvo stringantys darbai, kultūrininkus erzinantis slaptumas, jų atviri laiškai ir ministrės raštiški pasiaiškinimai, taip pat nuolat kintanti strategų komanda.

Gaisrai kilo vienas po kito

Vien per pastarąjį pusmetį kultūros vedlei teko gesinti ne vieną skandalą, sprukti iš pavaldinių piketo.

Iki šiol taip ir nepasirodė galimybių studija apie kultūros strateginį vaidmenį valstybės raidoje, ministerijos užsakyta niekam nežinomos viešosios įstaigos „Mene“ ekspertams. Jiems buvo atseikėta beveik 45 tūkstančiai eurų.

Mat šį projektą L.Ruokytė-Jonsson įvardijo kaip „tikrąjį“, kai paneigė buvus skandalingąją valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos studiją.

Būtent nutekintos šios studijos idėjos pavasarį sudrebino žemę po ministrės kojomis. Jeigu ne kilusi audra, gal net būtų prasidėjusi kurioziška pertvarka, naikinant valstybines įstaigas ar perkeliant jas kitur be rimtų tyrimų ir netgi nepasitarus su kultūros lauku.

Ministrė ir anksčiau buvo supriešinusi valstybinį ir nevyriausybinį kultūros sektorius, kai pastarajam atsuko pinigų čiaupą, o valstybiniam užvėrė Lietuvos kultūros tarybos pinigus ir net metus užvilkino naujos finansavimo tvarkos įteisinimą.

Lietuvos šimtmečio išvakarėse 20 įstaigų buvo pakabintos tarp dangaus ir žemės, teko atsisakyti svarbių projektų.

L.Ruokytės-Jonsson atstatydinimo laukta kur kas anksčiau.

Dar praėjusį pavasarį nepasitikėjimą ja viešai pareiškė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų bei Valstybės teatrų asociacijos dėl „vengimo bendrauti su kultūros institucijomis ir kūrėjais“, „pasikartojančių nekompetencijos faktų“, „antidemokratiško politinių sprendimų įslaptinimo“.

Dvejopi skaidrumo standartai

Kad ir kaip nevykusiai L.Ruokytė-Jonsson vadovavo ministerijai, šį rudenį atskleista jos nuodėmė daugelį šokiravo. Ministrė pamiršo deklaruoti savo akcijas ir investicijas Švedijoje, nors ką tik pati jaukė gyvenimą pavaldiniams dėl „galimo neskaidrumo“.

Be to, L.Ruokytės-Jonsson iniciatyva beveik metus buvo žlugdomas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), sustabdytas finansavimas teatro tęstiniam renovacijos projektui, priverčiant jį nutraukti viešųjų pirkimų procedūras ir darbus pagal anksčiau pasirašytas sutartis.

Persekiojimams dėl esą „neskaidrios veiklos“ tašką padėjo Generalinė prokuratūra, paneigusi visus įtarimus. Tačiau LNOBT darbuotojai, apkaltinti „galimai nedeklaravę interesų“, dar ilgai prisimins viešą kalimą prie kryžiaus, lyg būtų buvę didžiausi vagys.

L.Ruokytei-Jonsson to patirti neteko – žinia apie jos „aplaidumą“ praslydo tyliai.

Slėpdavosi šešėlyje

Kad ministrė neturi nei kompetencijos, nei valios vykdyti savo pareigų, viešai pripažino taip pat Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis.

Kritinėse situacijose dėl Gedimino kalno griūties, prastai organizuoto Lukiškių aikštės memorialo konkurso, svarbių kultūros paveldo objektų apsaugos vietoj L.Ruokytės-Jonsson matydavome jos pavaldinius – ministrė keliaudavo arba slėpdavosi šešėlyje.

Tiesa, gražius pažadus žarstyti ji mokėjo. Bet Vyriausybės programoje prioritetine laikyta kultūros sritis taip ir liko podukros vietoje su varganu 1,5 procento biudžeto lėšų 2019-iesiems.

Kėlė chaosą sostinėje

Stambus akmuo į L.Ruokytės-Jonsson daržą įkrito po „Lietuvos ryto“ paskelbto tyrimo apie vidines kovas, vykstančias Kultūros ministerijai pavaldžiame Kultūros paveldo departamente (KPD), jo vadovų savivalę.

„Lietuvos ryto“ paskelbtus faktus tyrusi kultūros ministrės įsakymu sudaryta komisija patvirtino, kad laikinasis KPD vadovas Algimantas Degutis padarė pažeidimą. O kultūros viceministras Gytis Andrulionis pripažino, kad departamento veiklą reikia pertvarkyti iš esmės.

Šį pirmadienį departamento darbuotojams jau pristatytas naujas direktorius – geografas, aplinkos apsaugos ekspertas Vidmantas Bezaras.

„Lietuvos ryto“ tyrimas atskleidė, kad KPD buvo susidorojama su nepaklusniais sostinės padalinio vadovais, kaitaliojami sprendimai dėl statybų sostinėje ir taip siunčiamas blogas signalas investuotojams.

Architektė, vyriausioji specialistė Anželika Zdanevičienė buvo verčiama pasirašyti netinkamą Vilniaus senamiesčio tvarkymo planą. Tai būtų sukėlę chaosą sostinėje, mat plane atsirado saugomų pastatų, kurie jau nugriauti, o dalies naujų statinių išvis nėra.

Vadovybės savivalei pasipriešinusi A.Zdanevičienė buvo bauginama, sekama, sulaukė nuobaudų. Apie spaudimą prabilo ir paveldo specialistas Vitas Karčiauskas. Jis buvo išspirtas iš darbo.

„Mane stebina ir STT reakcija – jie dėl smulkmenų pradeda tyrimus, o dėl tokio svarbaus reikalo net nepasijudino! Juk jeigu būtų patvirtintas chaotiškas Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas, keli asmenys galėtų valdyti didžiąją dalį Vilniaus – Senamiestį, Naujamiestį, kitus rajonus“, – teigė V.Karčiauskas.

Rūpinosi draugų interesais

„Lietuvos rytas“ atskleidė ir daugiau priežasčių, kodėl paveldosaugoje kilo chaosas.

Vienam svarbiausių padalinių – Vilniaus skyriui buvo paskirtas vadovauti panevėžietis Arūnas Umbrasas, kuris atsisėdo ant dviejų kėdžių. Sostinės paveldosaugos specialistai skundėsi, kad jis bijo prisiimti atsakomybę, o jų darbo krūvis tapo nepakeliamas.

Prieštaringa veikla užsiėmė ir direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, anksčiau dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Būtent jis galėjo pasirūpinti, kad ši tarnyba netirtų A.Zdanevičienės pateiktos informacijos apie vadovybės galimus pažeidimus ir daromą spaudimą.

„Lietuvos rytas“ paviešino, kaip konservatorius A.Skaistys departamente rūpinosi asmeniniais interesais. Jis, pavyzdžiui, paprašė specialistės padėti jo geriems pažįstamiems, kurie nusipirko žemės sklypą Naujamiestyje. Tuo metu kiti investuotojai susiduria su dideliais sunkumais.

Iš pirmų lūpų

„Manau, čia yra tipinis garo nuleidimo būdas. Taip tiesiog siekiama parodyti savo ryžtingumą, kad premjeras priima sprendimus, reaguoja į situaciją. Bet, kaip ir visi garo nuleidimo būdai, jie iš esmės nesprendžia pačios situacijos“, – taip S.Skvernelio sprendimą atleisti tris ministrus Eltai įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius T.Janeliūnas.

„Toks drastiškas žingsnis keičiant tris ministrus panašesnis į skubų gaisro gesinimą negu į kokią nors gerai apgalvotą taktiką. Tai yra problemos atidėjimas, o ne jos sprendimas. Tai savotiška profilaktika užbėgant už akių tiems žmonėms, kurie nori reikalauti premjero atsakomybės. Jis tokiu žingsniu parodo: radikaliai pertvarkau Vyriausybę, imuosi konkrečių žingsnių, tad pamirškite mano atsakomybę“, – Eltai kalbėjo Mykolo Romerio universiteto docentas V.Valentinavičius.

„Pirma mintis, kuri kyla sužinojus apie ministrų atleidimą: premjeras gali norėti pademonstruoti savo, kaip ryžtingo politiko, veiksmą. Galime tik spėlioti, ar tai susiję su galvojimu apie kandidatavimą prezidento rinkimuose, tačiau tokio motyvo neatmesčiau. Taip pat spėčiau, kad vienas premjero motyvų gali būti susijęs su kritiškais šių ministrų darbo vertinimais Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijoje“, – BNS sakė TSPMI direktorius R.Vilpišauskas.