Tačiau panašu, kad lėšų skyrimas kelia vis daugiau neaiškumo: vieni universitetai nesupranta, kaip buvo paskirstytos lėšos, o švietimo ekspertai jau anksčiau svarstė, ar aukštosios mokyklos būtų gavusios lėšas net jei ir nebūtų vykdžiusios susijungimo procesų.
Kaip jau skelbta, didžioji dalis šios sumos – 106 mln. eurų – bus skiriama iš Europos Sąjungos (ES) investicijų. Likę 17 mln. eurų bus skiriama iš valstybės biudžeto ir bus panaudojami dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui.
Pažvelgus į tai, kokios lėšos pasieks jungimosi procesus vykdančius universitetus, matyti, kad didžiausią pyrago dalį atsirieks VU ir ŠU, kuriems Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, ketinama skirti 32 mln. eurų.
Kone dvigubai mažesnė suma pasieks besijungiančius VGTU ir MRU, kuriems bus skiriama 17 mln. eurų, o į VDU, LEU ir ASU junginį numatoma investuoti 16 mln. eurų. Likusios lėšos bus skiriamos universitetams, vykdantiems vidinę optimizaciją.
Tačiau, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus teigimu, neaišku, kokia logika vadovaujantis pinigai buvo skirstomi tarp skirtingų aukštųjų mokyklų. Be to, jau anksčiau portalo LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė svarstė, kad greičiausiai universitetai lėšas būtų gavę bet kokiu atveju.
„Įtariu, kad čia apskritai yra struktūrinės lėšos, kurias jie (ŠMM – Aut.) šiaip ar taip būtų skyrę konkursiniu ar kokiu kitu būdu, bet dabar jos interpretuojamos kaip skiriamos susijungimui“, – svarstė N. Putinaitė.
Lėšų paskirstymo logika – nepagrįsta
Su LEU ir ASU besijungiančio VDU rektorius prof. Juozas Augutis palygino skirtingiems integracijos procesams skiriamas lėšas. Anot jo, VU ir ŠU sujungimui skiriama dvigubai daugiau lėšų nei VDU, LEU ir ASU integracijai, nors, jo teigimu, net pavieniui tiek LEU, tiek ASU ir didesni nei Šiaulių universitetas, kuris bus prijungiamas prie VU.
„Suprantama, kad tokia lėšų skirstymo logika yra nepagrįsta. Universitetų pertvarkos kontekste tiek pagal apimtis, tiek pagal keliamus tikslus VDU, ASU ir LEU prisiėmė didžiausią atsakomybę, tačiau lėšų šiems tikslams įgyvendinti, kaip matome, skiriama mažiausiai.
Jei ŠMM požiūrius nesikeis, universitetų jungimas bus tik mechaninis veiksmas, nes mokslo ir studijų kokybės gerinimui papildomų lėšų 2019 metų biudžeto projekte tiesiog nėra skiriama“, – komentavo VDU rektorius.
Kaip portalui LRT.lt teigė J. Augutis, bendras trijų universitetų – VDU, ASU ir LEU – integracijos finansavimo poreikis buvo 35 mln. eurų ketverių metų laikotarpiui. Pasak jo, paskaičiuota, kad iš valstybės biudžeto tam reikėtų skirti 4-5 mln. eurų.
Pasak VDU rektoriaus, visos kitos reikiamos lėšos galėtų būti surinktos išparduodant po susijungimo liekantį universitetų turtą ir gaunant paramą iš ES fondų.
Tačiau, pasak J. Augučio, nuspręsta, kad po jungimosi visas turtas Vilniuje yra perduodamas vyriausybei, todėl universitetai jo parduoti ir gauti papildomų lėšų negalės.
Jau anksčiau buvo skelbta, kad po universitetų sujungimo į patrauklioje Vilniaus vietoje esančius LEU pastatus persikels trys Vilniaus kolegijos fakultetai.
„Taigi lieka tikėtis tik ES fondo lėšų. Iš kitos pusės, ne kartą esame akcentavę ministerijai, jog atitinkamai finansuojamas universitetų jungimasis ne tik ženkliai pakeltų mokslo ir studijų kokybę, bet ir ateityje būtų sutaupoma, nes sumažėtų pasikartojančių ir persidengiančių studijų programų skaičius, būtų optimizuotas personalas ir ūkio valdymas“, – komentavo VDU rektorius J. Augutis.
VDU numato struktūrinių fondų lėšas skirti naujų pedagogikos mokslų centrų įkūrimui, laboratorijų įrangos įsigijimui, fakultetų perkėlimui, bendrabučių renovacijai. Biudžetinės lėšos būtų skiriamos žmogiškųjų išteklių optimizavimui, darbo sąlygų gerinimui ir t.t.
Dalis sumos – senų įsipareigojimų vykdymas
Šiauliuose esantį universitetą prisijungiančio VU Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys portalą LRT.lt informavo, kad trumpalaikis, t.y. iki 2020 metų finansinis poreikis, siejamas su faktiniu universitetų susiliejimu, sudaro iki 11,8 mln. eurų.
„Į šį poreikį, deklaruotą ir reorganizavimo sąlygų plane, įeina ir tos lėšos, kurios reikalingos strateginiam mūsų uždaviniui – pedagogikos centrų Vilniuje ir Šiauliuose stiprinimui. Kartu tai apima pagrindinių administracinių bei mokslo ir studijų aptarnavimo funkcijų ir procesų optimizavimą, dėstytojų pedagoginių kompetencijų plėtoją, studijų programų konsolidavimą.
Mokslinių tyrimų ir studijų vystymui reikalingas ir mokymo erdvių pritaikymas studijoms, mokomųjų laboratorijų įsteigimas, naujų mokymo priemonių įsigijimas bei studijų informacinės sistemos vystymas“, – komentavo VU atstovas.
Pasak jo, kitos lėšos yra skirtos ne integravimo procesui, o dar buvusių vyriausybių įsipareigojimų vykdymui plėtojant VU Medicinos fakulteto mokslo centrą, kuris bus skirtas įvairių medicinos sričių mokslo, tyrimų ir eksperimentinės plėtos veikloms vykdyti.
„Dalį reikalingų lėšų universitetas jau skiria net ir nesulaukęs tam reikalingų valstybės planuojamų investicijų, bet tiksliai šią sumą nustatyti yra sunku, nes procesas yra tik prasidėjęs bei, kaip rodo užsienio praktika, bus trunkantis ilgai. Visgi, pavyzdžiui, VU Medicinos mokslo centrui universitetas skirs virš 7 mln. eurų“, – sakė VU Viešosios komunikacijos vadovas.
Prašė gerokai daugiau
Kaip portalą LRT.lt informavo su MRU besijungiančio VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, šios dvi aukštosios mokyklos ŠMM prašė gerokai didesnės sumos, nei numatyta skirti. Anot jo, siekiant proveržio, sustiprinančio tarpdalykines studijų ir mokslo sritis, VGTU ir MRU dar šių metų balandį ministerijos prašė skirti 97,8 mln. eurų.
Besijungiantys universitetai numatė, kad dalis šių pinigų – 34,3 mln. eurų – būtų skiriami VGTU ir MRU pertvarkoms veiklos proveržio kryptyse finansuoti, 53,5 mln. eurų būtų skiriami įgyvendinti tęstiniams projektams, o 10,07 mln. eurų būtų panaudoti MRU Viešojo saugumo fakulteto perkėlimui iš Kauno į Vilnių.
Tiesa, kaip informavo A. Daniūnas, mokslo ir studijų infrastruktūros bendram finansavimui abu besijungiantys universitetai planuoja skirti apie 13 mln. eurų nuosavų lėšų, gautų už aukcionuose parduota nuosavybės teise valdomą turtą.
„Švietimo ir mokslo ministerija VGTU ir MRU sujungimui planuoja skirti 17 mln. eurų ES fondų Investicijų programos lėšų, kurios bus panaudojamos mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimui bei universitetų veiklos procesų integracijos projektui įgyvendinti.
Teikiamas VGTU ir MRU pertvarkos projektas grindžiamas kaštų – naudos analize, atlikta pagal Centrinės projektų valdymo agentūros metodiką“, – komentavo VGTU rektorius A. Daniūnas.
Pinigų būtų gavę ir be jungimosi
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus, komentuodamas aukštosioms mokykloms skiriamas lėšas, teigė, kad lėšos jungimosi procesams buvo numatytos bendrai planuojant struktūrinės paramos ir biudžeto finansines priemones.
Pasak jo, universitetų poreikis išsakytas bendrajame veiksmų plane, jie teikia investicinius projektus, kurie yra vertinami, o lėšos projektuojamos atsižvelgiant į potencialą ir pagrindimą.
„Skiriant lėšas besijungiantiems universitetams laikomasi dviejų principų: dalis lėšų skiriama už pasiekimus pagal pertvarkos plane nurodytus rodiklius – tai lėšos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai stiprinti, pavyzdžiui, VU medicinos mokslo ir studijų centras.
Kita dalis – lėšos studijų infrastruktūrai atnaujinti ar įsigyti, pavyzdžiui, nacionaliniams pedagogų rengimo centrams įveiklinti, ir universitetų veiklai tobulinti – dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas, studijų atnaujinimas ir kokybės užtikrinimas“, – komentavo E. Butkus.
Pasak jo, universitetai patys projektavo veiklas ir teikė pertvarkos planus, kiek lėšų kokioms veikloms reikia, o dėl pasiūlymų vyksta derybos, taip pat tebevyksta projektinių pasiūlymų ir investicinių projektų svarstymas ir vertinimas.
O paklaustas, ar aukštosios mokyklos būtų gavusios lėšas, bet jei nebūtų vykdžiusios jungimosi procesų, E. Butkus atsakė, kad jei universitetai nebūtų jungęsi, ES investicijos joms vis tiek būtų skirtos: „Siekiant to paties tikslo – studijų ir mokslo kokybės gerinimo, tačiau žymiai mažiau – lėšos jungimuisi buvo papildomai perkeltos iš kitų sričių.“
