Valstybinė ligonių kasa (VLK) po poros mėnesių minės 27-ąsias veiklos metines, bet iki šiol neaišku, pagal kokį įstatymą priimami ir atleidžiami šios įstaigos vadovai.
VLK atstovai to prašė išsiaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT), kuris vien šiais metais antrą kartą nagrinėja buvusio VLK direktoriaus A.Sasnausko prašymą sugrąžinti jį į darbą.
Kadencija nėra numatyta
Kartą per teismus į darbą jau grąžintas ir tik 22 dienas padirbęs A.Sasnauskas buvo atleistas šių metų birželio 30-ąją.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iškart atleido VLK vadovą pasibaigus antrajai jo kadencijai.
A.Sasnauskas siekia įrodyti, kad jo kadencija negalėjo baigtis, nes VLK vadovų kadencijų įstatymai visai nenumato. Jo teigimu, tik dvi institucijos – VLK ir Radiacinės saugos centras – veikia pagal specialiuosius įstatymus.
Radiacinės saugos įstatymas buvo pakeistas ir nustatytos vadovų kadencijos, o Sveikatos draudimo įstatyme, pagal kurį veikia VLK, apie kadencijas net nėra užsiminta.
Nuskriaudė du kartus
Todėl A.Sasnauskas jau antrą kartą jaučiasi atleistas neteisėtai. Pirmą kartą iš VLK direktoriaus kabineto jam teko išsikraustyti tuomet, kai buvo nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba. Kai aukštesnės instancijos teismas panaikino šį nuosprendį, VAAT pripažino, kad sprendimas jį atleisti buvo neteisėtas.
„Valstybė su manimi pasielgė neteisingai kvadratu. Visą laiką VLK laikėsi nuostatos, kad vadovų kadencijų nėra, tačiau buvau atleistas jai neva pasibaigus.
O jei kadencija ir yra, eiti savo pareigų aš negalėjau, nes buvau nušalintas ir iš manęs buvo atimtas valstybės tarnautojo pažymėjimas“, – teismui aiškino A.Sasnauskas.
Pasijutęs dukart nuskriaustas, jis VAAT įteikė du skundus. Vienu prašoma panaikinti sveikatos apsaugos ministro įsakymą grąžinti jį į darbą likusiai kadencijos daliai arba pratęsti kadenciją tam laikotarpiui, kurį jis buvo nušalintas, o vėliau neteisėtai atleistas iš pareigų.
Buvęs VLK direktorius suskaičiavo, kad per antrąją ketverių metų kadenciją šiai įstaigai vadovavo be trijų dienų pusę metų.
Įvertino moralinę žalą
Kitu skundu A.Sasnauskas prašo panaikinti sveikatos apsaugos ministro įsakymą atleisti jį iš pareigų ir priteisti neišmokėtą atlyginimą nuo atleidimo dienos – šių metų birželio 30-osios.
Dar 1000 eurų A.Sasnauskas įvertino moralinę žalą, kurią prašoma priteisti iš Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šios ministerijos teisininkė Danguolė Milkevičiūtė teigė, kad toks A.Sasnausko reikalavimas visiškai nesuprantamas: „Žmogus, kuris buvo paskirtas ketverių metų kadencijai, kremtasi dėl to, kad jo kadencija netruks beveik aštuonerius metus?“
D.Milkevičiūtė tikino, jog A.Sasnauskas buvo grąžintas į terminuotąjį darbą ir tai esą puikiai žinojo. Jos teigimu, VLK, kaip ir visos prie ministerijų veikiančios įstaigos, turi vadovautis Valstybės tarnybos įstatymu, kuris numato vadovų kadencijas.
Visi vadovai – laikini
A.Sasnauskas priminė, kad dar 2014 metais sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė jo prašė pakeisti nuostatus dėl vadovų kadencijos, tačiau VLK teisininkai nurodė, jog to padaryti negalima nepakeitus Sveikatos draudimo įstatymo.
Prieš eidamas į teismo posėdį A.Sasnauskas žvilgtelėjo į VLK interneto tinklalapį ir įsitikino, kad vadovų skyrimo tvarka iki šiol nėra pakeista: „Jei VLK neteisi, kodėl per penkerius metus niekas nepakeitė šios tvarkos?“
VLK Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rimkutė viliasi, kad po šio teismo sprendimo situacija bus aiškesnė: „Per ketverius metus VLK vadovavo keturi laikini direktoriai. Šiuo metu matome teisės aktų konkurenciją, ir tik teismas gali išaiškinti, kuriuo įstatymu vadovautis.“
Šiuo metu VLK vadovauja laikinai direktoriaus pareigas einantis Viačeslavas Zaksas.
Ministras sulaukė antstolių
Bylą nagrinėjanti teisėja priminė, kad sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kartą jau nevykdė teismo sprendimo. VAAT buvo nurodęs A.Sasnauską grąžinti į pareigas šių metų gegužės 24-ąją, bet ministras tai padarė tik birželio 8-ąją, ir tik paragintas antstolių.
Ministerijos atstovė aiškino, kad iki teismo sprendimo grąžinti jį į darbą A.Sasnauskas buvo nedirbęs ilgiau nei trejus metus, todėl teko kreiptis į STT ir kitas tarnybas, kad būtų įvertinta, ar jam leidžiama dirbti su slapta informacija.
Jos teigimu, šį atsakymą gavusi ministerija A.Sasnauską iš karto grąžino į pareigas, nors abejonės dėl jo nebuvo išsklaidytos.
„Antrajai kadencijai A.Sasnauskas buvo paskirtas be konkurso, matyt, atsižvelgta į jo darbo rezultatus. Per antrąją kadenciją apie jį girdėjome tik iš viešosios erdvės ir tik neigiamame kontekste – dėl piktnaudžiavimo tarnyba“, – aiškino D.Milkevičiūtė ir prašė teismo jo dar kartą negrąžinti į pareigas.
Tapo bylos įkaitais
D.Milkevičiūtė ministerijos kaltės neįžvelgė ir dėl ankstesnio neteisėto A.Sasnausko atleidimo: „Ministerija buvo tapusi baudžiamosios bylos įkaite, todėl ir buvo priimtas toks sprendimas.
Kai teismas A.Sasnauską grąžino į darbą, jam buvo sumokėtas negautas darbo užmokestis.
Tai nėra bauda ministerijai, o tik darbuotojo grąžinimas į ankstesnę padėtį.“
Toks ministerijos paaiškinimas suerzino A.Sasnauską: „Jeigu kas nors šioje situacijoje ir buvo įkaitas, tai tik aš. Ministerija kalba apie tuos teisės aktus, kurie jai palankūs. O pagal kokius įstatymus aš buvau teisiamas, nors nieko blogo nepadariau?“
Pasuko į statybų verslą
– Iš darbo buvote atleistas du kartus. Ar dar turite noro į jį grįžti? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Sasnausko.
– Siekiu, kad viskas būtų teisinga, bet šiam darbui vėl reikėtų ieškoti įkvėpimo.
Kai pradėjau dirbti, jo tikrai buvo daug.
Džiaugiuosi, kad per tuos metus pavyko labai daug padaryti.
Kai atėjau į šią tarnybą, biudžetas buvo iššvaistytas, o visos ligoninės įsiskolinusios.
– Ministro veiksmai parodo, kad buvote nepageidaujamas, nes net teismo sprendimas jus grąžinti nebuvo vykdomas iš karto.
– Nežinau, kodėl, bet šioje sistemoje, matyt, nesu savas žmogus. Kai teismas nusprendė mane nedelsiant grąžinti į darbą, ministerija kažkodėl kreipėsi į STT.
Ta STT pažyma yra visiškai gera ir man tiktai darytų garbę, tačiau tas pats teismas išaiškino, kad tokia pažyma buvo visai nereikalinga.
Į darbą buvau grąžintas tik įsikišus antstoliams.
– Teismuose esate vienas rekordininkų. Jūsų baudžiamoji byla buvo nagrinėjama beveik dešimt metų. Kodėl šis procesas taip užtruko?
– Mane išteisinantį nuosprendį priėmė Aukščiausiojo teismo septynių teisėjų kolegija, tuomet į šią bylą kitaip pažiūrėjo ir Apeliacinis teismas.
Rengėme aparatūros pirkimo už 17,3 tūkst. eurų konkursą. Palyginti su kitais mūsų konkursais, tai labai nereikšminga suma. Kai sužinojau, kad šį konkursą laimėjo „Gelsauga“, atsisakiau pasirašyti sutartį. Ar tai nusikaltimas?
– Kuo užsiimate dabar?
– Kai buvau atleistas, planavau užsiimti individualia veikla.
Sulaukiau nemažai kvietimų tapti konsultantu, bet pasukau į visai kitą sritį – statybų verslą.
Atlaikė teismų maratoną
Dar 2014 metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas (VAT) A.Sasnauską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir skyrė jam lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Jis buvo teisiamas už 2009 metais VLK rengtus ir vykdytus viešuosius pirkimus. Prokurorai siekė įrodyti, kad VLK siekė pirkti paslaugą klausymosi aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti. Tad A.Sasnauskas esą siekė sužinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai.
Po VAT sprendimo prezidentė pareiškė, kad VLK vadovas turi būti nušalintas, o tuometė ministrė R.Šalaševičiūtė tai ir padarė.
Po kurio laiko A.Sasnauską ir dar kelis jo pavaldinius nuteisė ir Apeliacinis teismas.
Ilgo proceso metu A.Sasnauskas vėl ėjo VLK vadovo pareigas ir buvo atleistas 2016 metų liepą, kai įsiteisėjo Apeliacinio teismo nuosprendis.
Nusikaltimo VLK vadovo veiksmuose neįžvelgė tik Aukščiausiojo teismo (AT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Pernai gegužę AT bylą grąžino Apeliaciniam teismui, o jis A.Sasnauską galutinai išteisino.
Už pirmą neteisėtą atleidimą A.Sasnauskas prisiteisė 45 tūkst. eurų.
