Jau nuo kitų metų sausio Lietuvoje įsigalios pamatus šiai tvarkai dedantis naujos redakcijos mediacijos įstatymas, o kartu su juo teismų sistemoje atsiras pokyčių. Visų pirma bus skatinama taikyti mediaciją civiliniuose ginčuose bei įtvirtinti vieningą mediacijos sistemą. Kvalifikuotą mediacijos paslaugų teikimą bus siekiama užtikrinti nustatant papildomus reikalavimus ir reglamentuojant mediatorių sąrašą, o mediatoriai turės nuolat kelti kvalifikaciją.
„Manau, kad didesnė sėkmės tikimybė atsiranda neteisminėje mediacijoje, kai dar nėra ieškinių, advokatų. Laukiu naujo įstatymo, kuris užtikrins valstybės garantuojamus pirmuosius mediacijos susitikimus. Kol konfliktas nebūna labiau paaštrinamas teisme, sėkmės tikimybė yra žymiai didesnė“, – apie nuo 2020 metų siūloma taikyti privalomąją mediaciją šeimos ginčuose kalba VšĮ biuro „Pactum“ vadovė Odeta Intė.
Šeimos bylos – sudėtingos, bet sėkmingos
„Pagrindinis argumentas tokios tvarkos naudai yra tai, kad teisėjas neturi pakankamai galimybių santykiams išanalizuoti, o šeimų bylos – tai yra santykių konfliktai. Be to, jeigu šeimoje yra vaikų, tai jų santykių tęstinumas yra neišvengiamas. O turime daug teismų sprendimų, kurie atrodo teisingi, bet yra nevykdomi. Kai žmonės pyksta vienas ant kito, nepasitiki, jaučiasi įskaudinti, nori kerštauti ir dažnai kaip keršto įrankį pasirenka vaiką – per išlaikymą, bendravimo ribojimus, nuteikinėjimus. O pats didžiausias mediacijos privalumas, kad ji yra savotiška platforma, kurioje šalys gali išsakyti viską, ką galvoja viena apie kitą, ir su mediatoriaus pagalba pabandyti pažiūrėti į kito žmogaus poziciją, pabandyti suprasti ir rasti bent minimalų susitarimą dėl tarpusavio santykių tęstinumo“, – apie mediacijos naudą pasakoja O. Intė.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Artūras Driukas pritaria, kad šeimos ginčų mediacijos yra emociškai sudėtingos, bet kartu šis procesas labai efektyvus būtent tokių konfliktų sprendime. Tai iliustruoja ir skaičiai – šiais metais net 9 iš 10 A. Driuko vykdytų mediacijos procesų baigėsi taikos susitarimais.
„Toks paradoksas: atrodo, kad šeimų bylos yra pačios sudėtingiausios. Jos labiausiai įaudrintos, nes yra daug emocijų, bet mano patirtis rodo, kad šeimos mediacijos yra statistiškai absoliučiai sėkmingiausios. To priežastis, matyt, yra žmonių noras kuo greičiau išspręsti savo problemas. Šie ginčai dažnai apima vaikus, turtą, o žmonės nori išeiti ir planuoti savo tolimesnį gyvenimą. Manau, todėl jie daro nuolaidas, kompromisus, kad greičiau užbaigtų procesą. Kartais jie užtrunka ilgiau, kartais susitarti pavyksta jau per pirmą mediaciją, yra ir tokių atvejų“, – apie mediacijos naudą šeimos ginčuose kalba A. Driukas.
Apie būtinybę turėti alternatyvių šeimos ginčų sprendimo būdų pasisako ir teisininkė, šeimos santykių mediatorė Milda Sergejeva.
„Visuomenė turėtų eiti sąmoningumo link. Vien suvokimas, kad ginčas yra kova, – klaidingas požiūris. Jeigu kilo konfliktas tai nereiškia, kad reikia trauktis visus ginklus ir bandyti jais kovoti. Aš vadovaujuosi nuomone, kad nekovoti jau yra pagrindinis laimėjimas ir kai šalys tai suvokia, tada ateina palengvėjimas. Sprendžiant konfliktus dirgiklio ir reakcijos principu – kai tiesiog reaguojam į tai, kas vyksta, o nėra situacijos suvokimo iš šalies, sunku šnekėti apie bendrą sutarimą. Konkrečiai kalbu apie šeimos teisinius santykius – juose pilna nuoskaudų ir nusivylimų. Tad būtinas žmonių švietimas, reikia norėjimo kitaip žiūrėti į konfliktus – viso to labiausiai mums trūksta“, – įsitikinusi M. Sergejeva.
Įrankis ginčą spręsti patiems
A. Driuko teigimu, žmonėms reikia suteikti daugiau įrankių spręsti savo ginčus patiems, o teismas turėtų būti paskutinė instancija.
„Deja, mūsų šalyje ir mentalitetas toks, ir kultūriškai viskas yra taip, kad iš karto bėgame į teismą. Bet atskirose situacijose ir valstybė nėra sukūrusi alternatyvų. Kur labiau pažengę procesai, vadinamų alternatyvių ginčų sprendimo būdų yra daugiau, pavyzdžiui, arbitražas komercinėje teisėje. Darbo ginčai gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijos. Taip viena vertus sumažėja krūviai teismams, antra vertus žmonės patys išsisprendžia ginčus“, ¬– alternatyvias galimybes vertina Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.
Pasak A. Driuko, būtina kurti infrastruktūrą visos Lietuvos mastu, kad visi smulkūs konfliktai būtų sprendžiami pirmiausiai ne teisme. O kol kas instituciškai visiškai sutvarkyto mediacijos proceso mūsų šalyje nebuvo.
„Tačiau nuo 2019 m. turėsime teisiškai įtvirtintą mediacijos sistemą, o jau nuo 2020 m. šeimos bylose mediacija bus privaloma. Taip pat Teisingumo ministerija sudarys atestuotų, kvalifikuotų mediatorių sąrašą, kurie išsilaikys egzaminą ir bus įtraukti į sąrašą. Patvirtinta profesionali mediatorių grupė kels daugiau pasitikėjimo. Žmonės galės patys rinktis iš to sąrašo, taip pat samdyti mediatorių, kaip ekspertą ginčų nagrinėjimui“, – apie artėjančius pokyčius teisinėje sistemoje kalba A. Driukas.
Anot teisėjo, diskusija dėl naujos tvarkos yra ganėtinai aštri, nes mediacija pagal savo paskirtį yra laisvu noru pasirenkamas procesas. O, įgyvendinus pokyčius, šeimos mediacijose atsiranda nematomas prievartos elementas – ji tampa privaloma.
„Tačiau šeimos bylos turi specifiką. Tiesiog žmonės nežino, kad derybose galima pasiekti kompromisą – visi iškart bėga į teismą. O pavyzdys rodo, kad teisminėje mediacijoje gali būti devyni sėkmingi atvejai iš dešimties. Žmonės ateina ir netiki, kad tokių dalykų galėjo būti. Pripažįsta, kad atėjo nepasitikėdami, o išeina išsprendę ginčą, baigiasi visos bylos, nereikia žyminių mokesčių, advokatų, bylinėjimosi išlaidų, apeliacijų, inkasacijų ir t.t.“, – vardina A. Driukas.
M. Sergejeva taip pat atkreipia dėmesį į prievolę naudotis mediacija, tačiau nauju įstatymu įtvirtinamus pokyčius labiau vertina kaip pozityvų žingsnį, vedantį sąmoningesnės visuomenės link. Tai, kad žmonėms suteikiama galimybė patiems surasti ginčo sprendimo būdą, teisininkė vertina kaip labai teigiamą reiškinį.
„Aš manau, tai teigiamas aspektas. Neigiamų nelabai galiu įžvelgti, išskyrus tai, kad pati mediacija savo principu sąlygoja, kad yra laisva valia pasirenkamas procesas. Tuomet galėtų kilti klausimas, ar mes nepažeidžiame pačios mediacijos esmės – laisvos valios principo? Mano nuomone, visada galima pasikliauti savo valia ir netgi šeimos bylose 2020 m. atsirandantis privalomumas vis tiek leidžia bet kada pasitraukti iš mediacijos. Toks sąlyginis minusas, kuris virsta pliusu. Tad aš matau tiktai teigiamas puses“, – dėsto M. Sergejeva.
Anot mediatorės, dar vienas privalomumo aspekto motyvas yra skatinti sklaidą visuomenėje apie mediacijos procesą. Jos praktikoje žmonės dažnai pabrėžia, kad jeigu tik būtų anksčiau žinoję apie mediaciją, būtų bandę šį būdą ir tikrai nesikreipę į teismą.
Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282
