Ataką prieš kaimyną surengusios R.Brandišauskienės ir jos bendražygių veikla jau peržengė Užupio ribas.
Pirmą „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį skaitykite čia.
Trijulė tapo įtakinga valstybiniu mastu.
Aplinkos viceministrės vyras D.Brandišauskas pernai tapo Lietuvos valstybinės kultūros paveldo komisijos nariu. Į šią komisiją jį išrinko valstiečių vedlio Ramūno Karbauskio vadovaujamas Seimo Kultūros komitetas.
D.Brandišauskas gali netrukdomas patekti į visus kultūros paveldo objektus.
Viceministrės kaimynas Užupyje S.Gorodeckis, matyt, neatsitiktinai buvo įdarbintas Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, kurios veiklą kuruoja R.Brandišauskienė.
Gal taip buvo atsidėkota už pagalbą ginant asmeninius viceministrės interesus Baltajame skersgatvyje?
Pakvietė atlikti išpažintis
Maskvos universitete dirvotyrą studijavęs 50 metų S.Gorodeckis prisistato verslo ir personalo vadybos konsultantu.
Per 2016 metais vykusius rinkimus jis su tautininkų vėliava bandė patekti į Seimą, tačiau nesėkmingai.
Pasklidus kalboms, kad viceministrės bičiulis įdarbintas jai pavaldžioje Statybos inspekcijoje, architektai ir statytojai negalėjo tuo patikėti.
Jie ėmė ieškoti S.Gorodeckio pavardės ir kontaktų oficialiame Statybos inspekcijos puslapyje, tačiau ten tokios pavardės nerado.
Statybos inspekcijos darbuotojai žurnalistei patvirtino, kad S.Gorodeckis užsuka, turi darbo stalą, tik jie nė nenutuokia, kuo jis užsiima.
Į darbovietę jis ateina maždaug kartą per savaitę, mat dirba nuotoliniu būdu.
Gavęs darbą valstybinėje įstaigoje, kuri prižiūri visos šalies statybas, S.Gorodeckis ėmėsi žygių.
Viceministrės bičiulis išsiuntinėjo darbuotojams laiškus, kuriuose pakvietė atlikti „korupcinės veiklos atvejų išpažintis“.
„Jei yra noras dirbti toliau inspekcijoje atsikratant praeities negerovių ir išsaugant savo bei institucijos reputaciją, siūlome labai nedelsti“, – paragino darbuotojus S.Gorodeckis.
Ar taip įgyvendinamas mįslingas projektas „Katedra“?
„Taip pavadinome pokyčių projektą. Inspekcija buvo leisgyvė. Vieni savo gyvenime katedras stato, o kiti akmenis skaldo“, – žurnalistei paaiškino S.Gorodeckis.
Paklaustas, ar bus atleidžiami patyrę, bet neparankūs specialistai, pašnekovas nusijuokė: „Dar nė vieno neatleidau. Tai priklausys nuo to, ar sugebės dirbti.“
Negana to, inspekcijoje atsirado ilgas sąrašas „visuomenei svarbių statinių“, tarp kurių – ir gyvenamieji vieno arba dviejų butų namai, kurių plotas didesnis kaip 300 kvadratinių metrų, taip pat – kitos (fermų) paskirties statiniai.
Taigi statytojams gresia visuotinė kontrolė, nes viešinti ir pristatyti bendruomenėms reikės beveik viską.
Padėjo viceministrė
S.Gorodeckis mįslingai kalbėjo apie inspekcijoje gaunamą atlyginimą: „Ne tas, kokį norėčiau gauti.“
Pašnekovas patvirtino, kad su jo įdarbinimu susijusi R.Brandišauskienė: „Jeigu instituciją kuruojanti viceministrė turi rūpestį, kad organizacija dirbtų geriau, tai stengiasi padėti. Nuo liepos pabaigos esu valstybės tarnautojas (iš tiesų S.Gorodeckis įdarbintas pagal darbo sutartį. – Aut.). Mano pareigos susijusios su personalo konsultacijomis.“
Išgirdusi žurnalistės klausimą apie savo bendražygio įdarbinimą R.Brandišauskienė pakeltu balsu išrėžė, kad tai su ja nesusiję – esą sprendė pati inspekcija.
Tačiau priremta faktų viceministrė kalbėjo jau kitaip: „Taip, aš daviau kontaktą. Šiais laikais prisitraukti kompetentingų darbuotojų nėra paprasta. Aš parekomendavau, o jie susitarė.“
Paklausta, kodėl pasirinktas būtent jos bičiulis S.Gorodeckis, aukšta Aplinkos ministerijos pareigūnė teigė, neva verslo ir personalo vadybos konsultantų daugiau nėra.
Pažeidimai – dėl rūsio ir stoglangių
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo nustačiusi pažeidimų devynbučiame name, kuriame gyvena viceministrė R.Brandišauskienė.
Inspektoriai buvo surašę savavališkos statybos aktą dėl be leidimo įrengto rūsio. Buvo nurodyta pašalinti pažeidimus. Ši statyba įteisinta gavus tai leidžiantį dokumentą.
Dėl tame name įrengtų stoglangių inspekcija kreipėsi į prokuratūrą. Stoglangiai buvo įregistruoti deklaracijoje apie statybos užbaigimą – paskirties keitimo būdu. Teismas panaikino deklaraciją ir įpareigojo statytoją parengti dokumentus ir gauti naują statybos leidimą.
„Tuos pažeidimus padariau ne aš. Stoglangius įrengė man butą pardavęs asmuo, aš nusipirkau problemą. Dėl rūsio įvykdžiau privalomą nurodymą ir gavau statybos leidimą dar pavasarį. O dėl stoglangių rudens pradžioje yra gautas leidimas. Sklandžiai suderino Kultūros paveldo departamentas, o savivaldybėje gavau statybos leidimą“, – paaiškino R.Brandišauskienė.
Susitikimai – agresyvūs ir negeranoriški
R.Brandišauskienės rodomą galią teko patirti ir architektui T.Paulauskui.
Jo vadovaujama bendrovė „Unitectus“ kūrė projektą sklype, kurį sostinėje buvo nusipirkęs V.Navickas.
– Kuo jūsų projektas neįtiko R.Brandišauskienei? – paklausiau T.Paulausko.
– V.Navickas prieš pirkdamas sklypą su miesto architektais išsiaiškino, ką ten bus galima daryti.
Nuo verslo plano, kurį verslininkas susikuria, priklauso, kokią kainą jis gali mokėti aukcione už sklypą.
Pagal to kvartalo reglamentus galimas užstatymo tankis – 60 procentų, o aukštingumas – du aukštai plius mansarda.
V.Navickas susikūrė verslo planą, nusipirko sklypą ir kreipėsi į mane.
Mes parengėme projektinius pasiūlymus, suderinome su Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriumi.
Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus reikėjo rengti sklypo detalųjį planą. Mes pradėjome jį rengti, viešinome. Viską darėme atvirai.
Įdėjome daug pastangų, kad būtų sutvarkyta ir gatvė – ji būtų buvusi saugi vaikams, einantiems į mokyklą. Atlikome transporto judėjimo analizę, pasiūlėme kelis variantus, bet tai niekuo nesibaigė.
Tada pasikeitė teisės aktai, buvo galima rengti projektą ir gauti statybų leidimą be sklypo detaliojo plano. Rengėme projektinius pasiūlymus ir norėjome apsvarstyti juos su visuomene.
Su kaimynais, tarp jų R.Brandišauskiene, susitikome per viešą svarstymą. Jie pradėjo kelti savo reikalavimus, mus atakuoti, rašė skundus į visas įmanomas instancijas, darė spaudimą. O instancijos įjungė atbulinį bėgį.
Kaimynams nepatiko pastato aukštis, plotis, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Buvo ieškoma kompromiso, mūsų biure susitikome su R.Brandišauskiene.
Atsižvelgėme į pretenzijas, parengėme kitus projektinius pasiūlymus – išskaidėme namą į du nedidelius pastatus, atitraukėme nuo užstatymo ribos, sumažinome aukštį, tūrį. Siūlėme kompromisinį variantą, bet mūsų susitikimai baigėsi niekuo.
Pastarasis susitikimas, kuriame dalyvavo ir R.Brandišauskienė, jos sutuoktinis D.Brandišauskas bei S.Gorodeckis, buvo sunkus, agresyvus, negeranoriškas.
Mane užsipuolė, paklausė, kiek kainuoja mano paslaugos.
D.Brandišauskas pasakė, kad gali mane apskųsti Architektų etikos tarybai.
Buvome apskųsti Atestacinei komisijai.
– Kodėl didmiestyje verda tokios aršios kovos?
– Kai kurie lietuviai nori gyventi miesto centre ir parke. Jie nori, kad jiems nieko neužstatytų.
Miestas – konfliktų vieta. Todėl yra normatyvai, kurie aiškiai apibrėžia, ties kuria vieta raudona linija tuos konfliktus atskiria.
Kurdami projektą šalia R.Brandišauskienės būsto nepažeidėme jokių teisės aktų, normatyvų ar reglamentų reikalavimų, tačiau procesas buvo dirbtinai sustabdytas darant didelį spaudimą valstybinėms institucijoms.
Galima įtarti, kad tai lėmė asmeninės priežastys, o ne viešasis interesas.
Ponia Brandišauskienė tiesiai šviesiai mums pasakė, kad neleis daryti nieko kito, tik restauruoti apgriuvusį vieno aukšto sandėlį.
Apmaudžiausia, kad ginant kažkieno privačius interesus yra labai plačiai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Tie žmonės bandė stabdyti ir kitas statybas Užupyje.
Vienu metu Užupis iš tiesų buvo tapęs statybų aikštele, buvo sudėtinga ten gyventi.
Tačiau tokie nepatogumai laikini.
– Dabar tų asmenų rankose – didesnės galios. Ar tai pavojinga?
– Viešumas yra gerai. Bet nėra gerai, kai galia naudojama ne visai skaidriai.
Jei S.Gorodeckis tapo atsakingu už kadrų parinkimą Statybos inspekcijoje, kyla nemažai klausimų.
Taip galima daryti poveikį inspektorių sprendimams.
